- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-14
- Bylos Nr.
- 2-119-759/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02157-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- D. D.
- Kategorijos
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant Jūratei Gritienei, dalyvaujant ieškovui A. A., ieškovo atstovei adv. pad. L. Breskuvienei, atsakovei D. D., atsakovės atstovei adv. V. Bradulskienei, išvadą teikiančios institucijos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. Petuškienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei D. D., išvadą teikianti institucija - Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. A. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad jis nėra J. A. biologinis tėvas; panaikinti Ukmergės r. savivaldybės administracijos CMS gimimo metrikų knygos 1999-10-07 įraše Nr. 18 duomenis apie J. A. tėvą-A. A., pakeisti taikos sutarties, patvirtintos Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi 2010-12-02 3-ią ir 4-tą punktus ir išdėstyti taip:
3. atsakovas A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės, kurį uzufrukto teise tvarkys ieškovė D. D..
4. ieškovė D. D. sutinka, kad atsakovas A. A. teiktų materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. A. periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės, kurį ji uzufrukto teise tvarkys nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui;
bei atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakove D. D. kartu pradėjo gyventi nuo 1999 m. pavasario, kai ji jam pranešė, kad laukiasi nuo jo kūdikio. Tik pradėjusios kartu gyventi šalys sutarė neblogai. Ieškovas dirbo, rūpinosi namais, atsakovės pirmagime dukra. Gimus vaikui atsakovė pradėjo išgėrinėti, nepareidavo namo, vaikais tekdavo rūpintis ieškovui vienam. Gimus ieškovo ir atsakovės antrajam vaikui (sūnui), santykiai ėjo tik blogyn, kol 2006 m. galutinai išsiskyrė, nes atsakovė išėjo gyventi pas kitą vyrą. Nors šalys nebuvo sudariusios santuokos, ieškovas vaikus pripažino ir davė savo pavardę. Atsakovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo vaikams ir 2010-12-02 Ukmergės rajono apylinkės teismas nutartimi nustatė išlaikymą 1999-09-26 gimusiai J. A. ir (duomenys neskelbtini) gimusiam A. A. po 200 Lt. Ieškovas neturėjo darbo ir pajamų, todėl vaikams išlaikymo nemokėjo. Dėl šios priežasties 2011 m. pavasarį buvo susitikęs su atsakove, jie susikivirčijo. Jiems besibarant ji pasakė, kad nors ir ne ieškovo yra duktė J., bet vis tiek jis mokės alimentus ir ieškovas nieko nepadarys. Išgirdęs šią žinią, ieškovas pradėjo įtarti, kad duktė yra ne jo, nes mergaitė yra visai nepanaši į jį. Prisiminė, kad kaime pradėjus kartu gyventi su atsakove, girdėjosi kalbos, kad jis augina ne savo, o svetimo vyro vaiką. Tuo metu jis norėjo gyventi su atsakove, džiaugėsi gimusiu vaiku, tikėjo, kad tai jo vaikas ir į kalbas nekreipė dėmesio.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su atsakovu A. A. pradėjo gyventi nuo 1999 m. Atsakovė jau laukėsi nuo jo kūdikio. Gimus (duomenys neskelbtini) sūnui A. A., ieškovas pripažino gera valia tėvystės faktą sūnaus A. atžvilgiu. Ieškovas A. A. 2003-11-10 su atsakove D. D. nuvyko į Širvintų rajono l-ąjį notarų biurą, kur pripažino tėvystę S. D., gim. 1991-04-17, ir J. D., gim. 1999-09-26, atžvilgiu. Šiuo pareiškimu, kuriame parašo tikrumą patvirtino notaras, ieškovas nieko neverčiamas, gera valia pripažino tėvystės faktą S. D. ir J. D. atžvilgiu. Šio sutikimo pagrindu Ukmergės r. savivaldybės administracijos CMS 2004-02-20 buvo išduotas J. gimimo liudijimas, kuriame tėvu yra įrašytas ieškovas A. A.. Ieškovas iš karto, po gimimo liudijimo J. išdavimo, matė šį gimimo liudijimą, kur jis yra įrašytas vaiko tėvu. Kai atsakovė su ieškovu pradėjo gyventi, jam buvo žinoma, kad J. ir S. yra ne jo biologinės dukros. Ieškovo ieškinyje nurodytas argumentas, kad jis 2011 m. kivirčo metu sužinojo, kad J. ne jo dukra, yra nepagrįstas. Ieškovui tai buvo žinoma ir 1999 m. ir 2003-11-10. Ieškovas 2004 m. žinojo apie išduotą J. gimimo liudijimą ir nuo to laiko niekada tėvystės fakto neginčijo. Fakto, kad ieškovas nėra J. tėvas, atsakovė neginčija, nes ir ieškovui tai yra gerai žinoma. Atsakovas pareiškimu pripažino tėvystę J. A.. Tarp J. A. ir atsakovo A. A. susiklostė tarpusavio šeimyniniai santykiai, kadangi su atsakovu gyveno 6 metus kartu. Jis pripažino J. A. savo dukra, o ji atsakovą pripažįsta tėvu. Nors šalys santuokos neįregistravo, tačiau jos gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, buitį. Su atsakovo ieškiniu atsakovė šioje dalyje nesutinka, nes prioritetiniai yra vaiko interesai. Vaiko kilmės nustatymas yra tėvystės ir motinystės nustatymas. Dukros J. A. kilmė nustatyta nesant ginčo, atsakovui pripažinus savo tėvystę J. atžvilgiu. Atsakovas pripažino tėvystę savanoriškai, aiškiai išreikštai savo valiai, pateikiant apie tai pareiškimą notarų biurui. Atsakovė ir ieškovas siekė sukurti šeimos santykius. Taip buvo sukurti dukros J. ir ieškovo tarpusavio santykiai kaip tėvo ir dukros. J. žinojo ieškovą tik kaip vienintelį savo tėvą. Ieškovą vadino ir vadina iki šiol „tėčiu“, „tėte“. Ieškovas J. užaugino nuo pat jos gimimo momento. Kai šalys pradėjo gyventi kartu su ieškovu, jam buvo pranešta, kad J. yra ne jo dukra. Ieškovas žaisdavo su J., ją išlaikė, pripažino visada savo dukra. Nurodė, kad tenkinant ieškovo ieškinį, būtų pažeistas asmens teisių ir pareigų vienovės principas. Biologinės tiesos paieškos neatitiktų vaiko interesų, svarbiausias yra vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys. Šiuo atveju kildinamas pozityvus ginčas dėl vaiko kilmės ir šis ginčas turėtų būti sprendžiamas tik vaiko interesais. J. A. yra labai jautri, todėl teismui patenkinus ieškovo ieškinį, jai būtų padaryta labai didelė moralinė žala. Ieškovas visą laiką žinojo apie tai, kad jis yra įrašytas vaiko tėvu, tačiau to fakto nuo 1999-09-26, pagaliau nuo 2003-11-10, kai pripažino tėvystę pareiškimu, niekada neginčijo, todėl atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams dėl tėvystės nuginčijimo remiantis CK 3.152 str. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010-12-02 nutartimi civ. byloje Nr. 2-2058-879/20101 ieškovas gera valia sudarė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino. Šios teismo nutarties jis iki šiol neginčijo. Ieškovas sutiko teikti išlaikymą dukrai J. po 200,00 litų periodinėmis išmokomis ir teismo posėdžio metu neginčijo tėvystės fakto J. atžvilgiu.
Išvadą teikianti institucija Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad nuginčijus tėvystę, nepilnametės J. A. teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.
Šalies argumentai
Ieškovas teisme ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad su atsakove pradėjo draugauti 1998 m. rudenį. Po to jie susipyko ir prieš Naujus metus išsiskyrė, o pavasarį vėl susitiko. Tada atsakovė pasakė, kad laukiasi nuo jo. Ieškovas paskaičiavo, kad vaikas gali būti jo. 1999-09-26 gimė dukra J.. Po metų gimė sūnus A.. Atsakovė ir anksčiau turėjo dukrą, kurios pavardė – D.. Šiai mergaitei jis taip pat davė savo pavardę. Po kiek laiko draugai pradėjo sakyti, kad dukra nėra į jį panaši. To paklausė atsakovės, kuri užtikrino ieškovą, kad J. jo vaikas. Nuo J. gimimo su atsakove ieškovas gyveno apie 6 metus. Kai jie gyveno visi kartu, su J. jis bendravo kaip su dukra. Praėjus kuriam laikui, atsakovė išvažiavo iš namų, o paskui iš jo prisiteisė vaikams išlaikymą. 2011 m. pavasarį šalys susitiko, ir atsakovė pasakė, kad J. nėra jo dukra. Ieškovui kilo abejonių, ar J. yra jo dukra. Kai šalys išsiskyrė, atsakovė neleisdavo ieškovui matytis su J.. Paaiškino, kad į notarą dėl tėvystės kreipėsi todėl, kad nuėmė pašalpas, kai nebuvo nustatyta tėvystė. J. jis visą laiką laikė savo dukra. Ji jį vadino ir vardu – A., ir tėčiu. Gandai, kad ji ne jo vaikas, pasigirdo, kai šeima jau gyveno Širvintų rajone. Jis tais gandais nesidomėjo. Atsakovė ne kartą tvirtino, kad tai jo vaikas. Ieškovas sutiko mokėti J. išlaikymą, nes manė, kad ji yra jo dukra. Po skyrybų J. tik gal porą kartų buvo pas ieškovą. Ji kai kada ateidavo pas jo motiną. Kai ieškovas sužinojo, jog ji nėra jo dukra, tai jis tik pasisveikindavo su ja, bendravimas buvo epizodiškas.
Ieškovo atstovė adv. pad. L. Breskuvienė teismo posėdyje palaikė atstovaujamojo poziciją. Nurodė, kad kai ieškovas sužinojo, kad J. nėra jo vaikas, jis iš karto kreipėsi į ją. Ieškovas apie tai sužinojo 2011 m. pavasarį, todėl vienerių metų terminas kreiptis į teismą nėra praėjęs. 2003 m. ieškovui duodant pavardę vaikui, buvo siekiama gauti pašalpą pragyvenimui. Nurodė, kad J. turi žinoti savo kilmę. Pats vaikas neprieštaravo dėl pavardės keitimo, paaiškino, kad tėviškų ryšių nepalaiko, bendravimas yra epizodiškas. Liudytoja V. B. akcentavo aplinkybę, kad sunku pragyventi, bet nesakė, kad atsakovė dabar gyvena su jos sūnumi. Byloje atlikta ekspertizė patvirtino, kad ieškovas nėra J. tėvas.
Šalies argumentai
Atsakovė teisme su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad tėvo ir dukters santykiai buvo geri. Nuo 2006 m. J. leisdavo atostogas pas ieškovo motiną. Viskas prasidėjo nuo tada, kai ieškovui teko mokėti išlaikymą vaikams, bet jis visada žinojo, kad atsakovė laukėsi ne jo vaiko. Pripažino, jog 2011 m. vasarą sakė ieškovui, kad J. nėra jo vaikas. Bet dėl tėvystės nuginčijimo jis galėjo kreiptis anksčiau. 2003 m. vykstant pas notarą, jis taip pat žinojo, jog J. ne jo dukra. Tėvystę reikėjo nustatyti dokumentams pašalpai gauti. Gimus dukrai J., tėvas nebuvo įregistruotas, nes tuo metu buvo geros išmokos vienišai mamai iki 2003 m. Ieškovui ir atsakovei reikėjo pašalpų, nes jie abu buvo bedarbiai. Naujo atsakovės draugo ir vaikų santykiai yra geri. J. jį vadina „dėdė“. Atsakovė žino, kas yra tikrasis J. tėvas. Mano, jog dukrai būtų trauma sužinoti, kas tikrasis jos tėvas. Nuo 2006 m. ieškovas su J. bendrauja kaip su dukra, atėjęs pas ją klausia, kaip sekasi mokslai.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė adv. V. Bradulskienė teisme prašė ieškovo ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovas 2004 m. žinojo apie išduotą J. gimimo liudijimą ir nuo to laiko niekada tėvystės fakto neginčijo. Ieškovas į teismą kreipėsi po to, kai atsirado prievolė mokėti išlaikymą. Byloje nėra įrodymų apie momentą, kada ieškovas sužinojo apie tai, kad jis nėra J. tėvas. Vaikas nežinojo kito tėvo. J. būtų nejauku, jei nebūtų tėčio. Atsakovė mano, kad šioje byloje negalima suabsoliutinti biologinės tėvystės.
Išvadą teikiančios institucijos - Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teisme paaiškino, kad šalys nuo 2006 m. gyvena atskirai, tėvo ir mergaitės ryšis yra neproduktyvus, epizodinis. J. pasakė, kad ieškovą laikė tėvu, kai kartu gyveno. Jei teismas patenkintų ieškinį, atsakovė turėtų nustatyti tėvystę J., kadangi ji turi teisę žinoti, kas yra jos tėvas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė J. A. (b.l. 4). 1999-10-07 gimimo akto įraše Nr. 18 grafoje „žinios apie tėvą“ nurodyta, kad J. D. tėvas yra A. D. (b.l. 27). Iš notarinio registro matyti, kad 2003-11-10 ieškovas prašė pripažinti jį S. D. ir J. D. tėvu (b.l. 18). 2003-12-18 civilinės būklės akto įrašo papildymo pakeitimo įraše Nr. 305 J. D. pavardė pakeista į A., ir tėvu įrašytas A. A. (b.l. 28). 2010-12-02 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta D. D. ir A. A. taikos sutartis, pagal kurią A. A. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. A., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Šalys kartu nebegyvena nuo 2006 m. 2012-02-20 ekspertizės aktas patvirtina, kad ieškovas nėra J. A. biologinis tėvas (b. l. 43). Toks įrodymas yra tėvystės nuginčijimo pagrindas (CK 3.150 str.).
Atsakovė byloje įrodinėja, kad ieškovas praleido Lietuvos Respublikos CK 3.152 str. 1 d. nurodytą terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir prašo taikyti ieškinio senatį.
Lietuvos Respublikos CK 3.152 str. 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo galima per vienerius metus, taip pat nustatyta ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia bendraisiais kreipimosi į teismą atvejais. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti du ieškinio senaties pradžios skaičiavimo momentai: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės (motinystės) teisės pažeidimą. Subjektyvinė tėvystės (motinystės) teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės (motinystės) teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (pavyzdžiui, gautas dokumentas, kad jo tėvystė nėra pagrįsta kraujo giminyste ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2003).
Byloje nagrinėjamu atveju šalys skirtingai nurodė momentą, kada ieškovas sužinojo, jog J. nėra jo dukra. Anot ieškovo, tai buvo 2011 m. pavasarį. Atsakovė neneigia, kad 2011 m. pavasarį ginčo metu ėjo kalba apie ieškovo tėvystę, tačiau pagal ją – ieškovas apie tai žinojo nuo 1999 m., kai jie jau pradėjo gyventi kartu, be to 2003-11-10 ieškovas pats nuvyko į Širvintų rajono 1-ąjį notarų biurą, kur pripažino tėvystę S. D. ir J. D.. Tačiau teismo manymu, atsakovė nepateikė patikimų įrodymų, jog ieškovas tikrai žinojo faktus ir aplinkybes, suteikiančius jam pagrindo rimtai suabejoti savo tėvyste. Taip pat jos paaiškinimuose yra tam tikrų neatitikimų - atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškovu jie pradėjo gyventi 1999 m., tuomet ji jau laukėsi nuo jo kūdikio. Vėliau ji teigia, kad kai ji su ieškovu pradėjo gyventi, jam buvo žinoma, kad J. yra ne jo biologinė dukra. Ir ieškovas, ir pati atsakovė pripažino, kad gimus dukrai J., tėvas nebuvo įregistruotas, nes tuo metu buvo geros išmokos vienišai mamai. Taigi pagrindinė kreipimosi į notarą priežastis buvo materiali nauda, o ne ieškovo noras įvaikinti ne savo vaikus. Tai paneigia atsakovės argumentą, kad ieškovas jau 2003 m. važiuodamas pas notarą, žinojo, kad jis nėra J. tėvas.
Byloje apklausti liudytojai taip pat skirtingai nurodė momentą, nuo kada ieškovas sužinojo, kad jis nėra J. tėvas. Nors liudytoja S. D. paaiškino, kad ginčai tarp ieškovo ir atsakovės dėl J. tėvystės prasidėjo tuomet, kai vaikui buvo 3-4 m., ir V. B. parodė, jog ieškovas anksčiau nei 2011 m. sužinojo, kad J. nėra jo dukra, tačiau liudytoja S. D. yra atsakovės dukra, gyvenanti kartu su atsakove, V. B. – moteris, kurios sūnus gyvena su atsakove, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Liudytoja V. B. taip pat paaiškino, kad atsakovei ir jos sūnui labai sunku gyventi, nes jos sūnus gauna tik minimumą. Todėl suprantama, jog ieškovui nustojus mokėti 200,00 Lt išlaikymą J., jų padėtis dar labiau pablogėtų, kas neigiamai paveiks liudytojos sūnaus gyvenimo sąlygas. Abejoti gi liudytojos L. Š., paaiškinusios, kad visi žinojo J. kaip ieškovo dukrą, parodymais, teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad skirtingai nei kitais atvejais, senaties termino tėvystei nuginčyti pradžia siejama su ieškovo sužinojimu apie ginčijamus duomenis ar aplinkybes, duodančias pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės, o ne su turėjimu sužinoti. Todėl net gandai miestelyje, apie kuriuos užsiminė ieškovas, nepatvirtina, kad jis jau tada turėjo pagrindo suabejoti savo tėvyste. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros taisykle, kuri reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas su J. iki šalių skyrybų elgėsi kaip su savo dukra, kad 2010-12-02 taikos sutartimi sutikęs mokėti jai išlaikymą po 200,00 Lt ir neginčijo savo tėvystę, kad tėvystės pripažinimas pas notarą buvo tik formalumas dėl dokumentų pašalpoms gavimo, suteikia pagrindo tikėti ieškovo ir liudytojos parodymais, kad rimtų abejonių dėl savo tėvystės ieškovui kilo tik 2011 m. pavasarį, todėl atmestini atsakovės argumentai dėl senaties termino.
Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad tokio pobūdžio bylose būtina vadovautis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principais, tačiau pažymi, kad tai negali būti suprantama kaip visiškas ieškovo teisių paneigimas. Byloje nebuvo nustatyta ieškovo ir atsakovės dukros J. tamprių socialinių ryšių. Kaip teisme paaiškino nepilnametė J., ji žino, kad ieškovas nėra jos tėvas, jei ryšiai su ieškovu nutrūktų, ji nepergyventų, tik truputėlį būtų skaudu, per 6 m. - nuo to laiko, kai jis negyvena su jais - su juo jie nesitarė susitikti, susitikimai atsitiktiniai, prie parduotuvės, ieškovas buvo jai tėtis, kai gyveno kartu, dabar jis jai nerūpi, ji net norėtų pakeisti pavardę ir būti D.. Toks vaiko paaiškinimas paneigia atsakovės argumentą, jog dukrai būtų trauma sužinoti, kad ji nėra ieškovo vaikas. Be to, šeimyninių santykių nebuvimą po šalių išsiskyrimo 2006 m. patvirtino ieškovas ir pati atsakovė.
Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad ieškovui yra pagrindas nuginčyti tėvystę J. A. atžvilgiu, panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygoje įraše duomenis apie J. A. tėvą ieškovą A. A., ir kad nėra praleistas ieškinio senaties terminas (CK 3.149, 3.150 str., 3.152 str., CPK 394-398 str.).
Ieškovui nuginčijus tėvystę J. A. atžvilgiu, jis yra atleistinas nuo pareigos mokėti šiam vaikui išlaikymą, todėl tenkintinas jo reikalavimas pakeisti taikos sutarties, patvirtintos Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi 2010-12-02 3-ią ir 4-tą punktus.
Bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 139,00 Lt žyminis mokestis, iš atsakovės priteistinos ieškovo naudai Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 88 str., 93 str. 1 d. pagrindu.
Byloje susidariusios pašto išlaidos nepriteistinos vadovaujantis LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad ieškovas A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnametės J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o J. A. nėra ieškovo A. A. vaikas. Panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos CMS gimimo metrikų knygos 1999-10-07 įraše duomenis apie J. A. tėvą A. A..
Pakeisti taikos sutarties, patvirtintos Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi 2010-12-02 3-ią ir 4-tą punktus ir juos išdėstyti taip:
3. atsakovas A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės, kurį uzufrukto teise tvarkys ieškovė D. D..
4. ieškovė D. D. sutinka, kad atsakovas A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) teiktų materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės, kurį ji uzufrukto teise tvarkys nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui.
Priteisti iš atsakovės D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 139,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus 00 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. A. naudai.
Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris dienas išsiųsti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.