Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. Z. (pareiškėjo) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimo A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros (toliau – Institucija) specialisto 2014-06-20 nutarimu A. Z. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 78 str. 1 d., padarymą buvo paskirta 200 Lt bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Z. su 2014-06-20 priimtu nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su skundu, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Kauno apylinkės teismas 2015-02-06 nutarimu A. Z. skundą atmetė ir Institucijos skundžiamą nutarimą paliko nepakeistu.

Pareiškėjas A. Z. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015-02-06 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. Z. atžvilgiu nutraukti, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Skunde nurodė, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, kadangi yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, tokiu būdu teismas priimdamas skundžiamą nutarimą ir nepaisydamas administracinės nuobaudos skyrimo termino akivaizdžiai pažeidė ATPK 35 str., ir nukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos ginčui aktualiu klausimu. Skundžiamas teismo nutarimas yra priimtas visiškai formaliai, nesant byloje jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 str. 2 d. ir 15 str. 1 d., ir padaręs ATPK 78 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Nutarimas yra priimtas vadovaujantis prielaidomis, iki galo neišnagrinėjus esminių bylos aplinkybių, dėl ko liko neatskleista bylos esmė. Pareiškėjo teigimu Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nenustatė laiko, kada buvo padarytas pažeidimas, nenustatė taip pat ir kokiomis priemonėmis medžiai buvo nuniokoti, kaip ir nenustatė medžius nuniokojusio asmens. Tokiu būdu netgi skaičiuojant administracinės nuobaudos skyrimo terminą nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dienos, ar nuo nutarimo priėmimo dienos - 2014-06-20, 2014-12-16 dieną arba 2014-12-20 dieną suėjo 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl administracinė nuobauda man galėjo būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ATPK 78 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo dienos, ar protokolo surašymo dienos, arba iki 2014-12-16 nuobaudos skyrimo terminas turėjo būti pratęstas, vadovaujantis ATPK 35 str. 3 d. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad terminas nuobaudai skirti nebuvo pratęstas. Kauno apylinkės teismas ne tik kad nenutraukė administracinės teisenos, nors pats konstatavo, jog pažeidimas paaiškėjo dar anksčiau, t. y. 2014-05-22, tačiau dargi man paskyrė baudą už pažeidimą, kurio aš nepadariau, dėl ko toks teismo nutarimas yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas ir priimtas akivaizdžiai ignoruojant ATPK 35 str.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nurodė, jog byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris suteiktų pagrindą išvadai, jog A. Z. atliko neteisėtus veiksmus, ar neužtikrino jam priklausančiame sklype augančių medžių saugumo nuo vandalų ar nusikaltėlių, kadangi iš asmens negalima reikalauti to, kas yra neįmanoma. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog administracinė nuobauda, numatyta ATPK 78 str. 1 d. A. Z. skirtina už tai, kad jis kaip sklypo Kalantos g. 167A, Kaune, savininkas nesiėmė priemonių, kad sklype augantys saugotini medžiai būtų tinkamai prižiūrėti ir išsaugoti, ko pasėkoje 92 medžiai yra piktybiškai nudžiovinti, padarant kamienuose mechaninius sužalojimus - grąžtu išgręžtos skylės. Teismas akcentavo, kad šiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 str. 2 d. ir 15 str. 1 d., tačiau su tokiais skundžiamo nutarimo argumentais pareiškėjas nesutinka, nes jie yra visiškai nepagrįsti, ir priimti netinkamai išaiškinant bei taikant ATPK 78 str. ir LR želdynų įstatymo 14 str. 2 d. ir 15 str. 1 d. nuostatas. Pareiškėjo teigimu, jis nenaikino jam priklausančiame žemės sklype augančių medžių, jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra ir nebuvo surinkta. akivaizdu, jog A. Z. netgi neturėjo galimybės imtis kokių nors konkrečių priemonių prieš vandalus, kurie piktybiškai sunaikino jo sklype medžius, kadangi, pasak protokolą surašiusios institucijos, medžiai galėjo būti sunaikinti ir per vieną dieną. Tokie institucijos teiginiai tik dar kartą patvirtina jo jau anksčiau nurodytas aplinkybes, jog administracinėje byloje nebuvo nustatyta nei kas, nei kada prigręžiojo skylių į pareiškėjo sklype augančius medžius, todėl jis netgi neturėjo jokių realių galimybių apsaugoti šių medžių, kadangi nežinojo, jog jie yra naikinami, kol medžiai nepradėjo akivaizdžiai džiūti.

Pareiškėjo įsitikinimu, visiškai nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentai, jog A. Z. nuo 2009 m. rugpjūčio 19 d. iki pat 2014 m. vasario 6 d. nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų apsaugoti jo sklype augantys saugotini želdiniai. Akivaizdu, jog imtis priemonių medžių išsaugojimui jis jokių galimybių neturėjo, nes medžių niokojimo nepastebėjo, be to, naikinami medžiai galėjo nudžiūti ir per vieną dieną, todėl iš pareiškėjo institucija surašiusi protokolą ir/ar teismas negali reikalauti to, kas neįmanoma. Skunde pažymima, jog specialistai nenustatė nei kas, nei kada prigręžiojo skylių į A. Z. sklype esančius medžius ir pripylė į juos chemikalų. Todėl nežinodamas šių aplinkybių, būdamas sąžiningas ir tinkamai besinaudodamas savo teisėmis ir vykdydamas pareigas, jis neturėjo galimybės iš anksto imtis priemonių nuo piktybiško medžių naikinimo. Pareiškėjas taip pat negali būti kaltinamas ir neveikimu, kadangi medžiai nuo chemikalų gali nudžiūti ir per vieną dieną.

Institucija atsiliepimu į A. Z. apeliacinį skundą prašo skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundą atmesti.

A. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

Skundžiamu teismo nutarimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog administracinė nuobauda, numatyta ATPK 78 str. 1 d. A. Z. skirtina pagrįstai už tai, kad jis kaip sklypo Kalantos g. 167A, Kaune, savininkas nesiėmė priemonių, kad sklype augantys saugotini medžiai būtų tinkamai prižiūrėti ir išsaugoti, ko pasėkoje 92 medžiai yra piktybiškai nudžiovinti, padarant kamienuose mechaninius sužalojimus - grąžtu išgręžtos skylės. Šiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 str. 2 d. ir 15 str. 1 d.

Įrodymų vertinimo taisyklės apibrėžtos ATPK 257 straipsnyje. Minėtame straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Z. pagrįstai pripažintas padaręs ATPK 78 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Priimdamas nutarimą apylinkės teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 168 AM 104329 įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2-3), Kauno miesto savivaldybės administracijos raštu dėl medžių sunaikinimo (b. l. 5-6), Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus raštu dėl leidimo kirsti 92 saugotinus medžius R. Kalantos g. 167A sklype (b. l. 7), sunaikintų saugotinų medžių vertės paskaičiavimu (b. l. 8), žemės sklypo planu (b. l. 11-12), žemės sklypo kadastro duomenimis (b. l. 12-13), VĮ Registrų centras pažymėjimu (b. l. 14-15), fotonuotraukomis (b. l. 18-20), A. Z. prašymu leisti kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus (b. l. 9, 21), A. Z. pareiškimu Petrašiūnų PN viršininkui (b. l. 22), A. Z. prašymu (b. l. 23), Kauno miesto savivaldybės administracijos raštais dėl informacijos pateikimo (b. l. 24, 25-26), Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Viešosios policijos skyriaus Petrašiūnų PN raštu dėl A. Z. pareiškimo (b. l. 28), kita bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria priimto nutarimo motyvams dėl A. Z. kaltės, todėl jų nekartoja.

Apeliaciniame A. Z. skunde keliamas klausimas, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, kadangi yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, tokiu būdu teismas priimdamas skundžiamą nutarimą ir nepaisydamas administracinės nuobaudos skyrimo termino akivaizdžiai pažeidė ATPK 35 str., ir nukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos.

Aukštesniojo teismo vertinimu šis pareiškėjo skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas, todėl atmetamas. Pažymėtina, jog ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos. Administracinė nuobauda bet kuriuo atveju turi būti paskirta per šešis mėnesius nuo baigto trunkamojo pažeidimo paskutinės darymo dienos arba per šešis mėnesius nuo dienos, kai paskutinį kartą buvo nustatyti dar nebaigto daryti trunkamojo pažeidimo požymiai. ATPK 35 str. 5 d. nustatyta, kad kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pažeidimo nustatymo diena laikytina 2014-05-22. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 168 AM 104329 esančios medžiagos, Institucija 2014-05-22 gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. (33.194) 2-3161 Dėl medžių sunaikinimo, kuriuo pranešė apie tai, kad 2014-05-20 patikrinus ir apžiūrėjus medžius A. Z. žemės sklype buvo nustatyta, kad visų medžių kamienuose išgręžtos skylės su tikslu cheminiais preparatais nudžiovinti medžius. Tokio pobūdžio veikla buvo trunkama, kadangi nutrūko pareigūnų atlikto patikrinimo metu. Taigi nuobaudos skyrimo terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo šios dienos, kadangi Institucija būtent 2014-05-22 sužinojo apie padarytą pažeidimą t.y. paaiškėjo pažeidimo padarymo laikas. Administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigėsi 2014-11-22. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas A. Z. buvo surašytas 2014-06-16 (b. l. 2-3). 2014-06-20 nutarimu A. Z. už pažeidimo, numatyto ATPK 78 str. 1 d., padarymą buvo paskirta 200 Lt bauda (b. l. 4). Pareiškėjui apskundus Institucijos nutarimą, Kauno apylinkės teismas 2014-09-26 nutarimu Institucijos 2014-06-20 nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. Z. atžvilgiu nutraukė. Institucijai apskundus minėtą Kauno apylinkės teismo nutarimą, Kauno apygardos teismas 2014-11-20 nutartimi skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2014-09-26 nutarimą panaikino ir grąžino A. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Todėl vadovaujantis ATPK 35 str. 5 d. nuostatomis, nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos skyrimo terminas nuo 2014-11-20 Kauno apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2014-11-20 pradedamas skaičiuoti iš naujo ir turi pasibaigti 2015-05-20. Taigi Kauno apylinkės teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas savo skunde, išnagrinėjo A. Z. skundą dėl Institucijos 2014-06-20 nutarimo bei priėmė skundžiamą 2015-02-06 nutarimą, nesuėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Pratęsti nuobaudos skyrimo terminą pirmosios instancijos teismui, nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek savo apeliaciniame skunde A. Z. kategoriškai teigė, jog jis nenaikino jam priklausančiame žemės sklype augančių medžių, jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra ir nebuvo surinkta. Pareiškėjo teigimu imtis priemonių medžių išsaugojimui jis jokių galimybių neturėjo, nes medžių niokojimo nepastebėjo, be to, naikinami medžiai galėjo nudžiūti ir per vieną dieną, todėl iš pareiškėjo institucija surašiusi protokolą ir/ar teismas negali reikalauti to, kas neįmanoma.

Šiuos skundo argumentus aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog iš byloje esančių įrodymų yra neginčijamai nustatyta, kad A. Z. padarė pažeidimą numatytą ATPK 78 str. 1 d.

ATPK 78 str. 1 d. numato atsakomybę už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą. A. Z. administracinė nuobauda, numatyta ATPK 78 str. 1 d. buvo paskirta už tai, kad jis, kaip sklypo savininkas, nesiėmė priemonių, kad sklype augantys saugotini medžiai būtų tinkamai prižiūrėti ir išsaugoti, ko pasėkoje 92 medžiai yra piktybiškai nudžiovinti, padarant kamienuose mechaninius sužalojimus – grąžtu išgręžtos skylės. Saugotini medžiai yra savavališkai sunaikinti ir nudžiovinti, pažeidžiant jų gyvybines funkcijas. Šiais veiksmais A. Z. pažeidė Lie­tu­vos Respublikos želdynų įstatymo 14 str. 2 d., 15 str. 1 d. įtvirtintus reikalavimus. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 str. 2 d. nu­ro­dy­ta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to žel­dy­nai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blo­gėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Įstatymo 15 str. 1 d. įtvirtinta želdynų ir želdinių savininkų pareiga išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus, taikyti su kenkėjais ir ligomis priemones.

Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad A. Z. pažeidimas pasireiškė būtent - neveikimu. ATPK 9 str. 1 d. numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaip ir pažymėjo apylinkės teismas skundžiamame nutarime, iš bylos medžiagos matyti, kad prieš kreipdamasis į savivaldybę dėl leidimo iškirsti medžius, A. Z. matė, kad medžiai lūžinėja, krenta jų žievė, tačiau nesiėmė priemonių, kad juos išsaugoti. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino tas aplinkybes, jog jau prieš metus laiko pastebėjo, kad nuo medžių pradėjo kristi žievė, medžiai atrodė džiūstantys, sklypu naudojasi nuo 2008 metų, sklype vasarą būna 4-5 kartus per mėnesį, žiemą rečiau. Medžių mechaninius pažeidimus matė tik kirviu, kad išgręžti medžiai pamatė tik po savivaldybės atsiųsto rašto (b. l. 86-87). Tai, kad nuo 2009 iki 2014 metų pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad išvengtų želdinių būklės blogėjimo ir šie želdiniai būtų išsaugoti patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta institucijos atstovė G. Urbonavičienė (b. l. 87- 88).

Aukštesniojo teismo neįtikina pareiškėjo skundo argumentas, jog imtis priemonių medžių išsaugojimui jis jokių galimybių neturėjo, nes medžių niokojimo nepastebėjo, be to, naikinami medžiai galėjo nudžiūti ir per vieną dieną. Priešingai nei teigia A. Z. savo skunde, bylos duomenimis nėra nustatyta tokių aplinkybių, jog medžiai galėjo nudžiūti per vieną dieną, to nepatvirtino nei apklausti Institucijos atstovai, nei teisme apklaustas Aplinkos apsaugos skyriaus darbuotojas O. P., kuris vizualiai visus medžius apžiūrėjo ir nustatė medžių sužalojimo faktą nei kiti bylos duomenys. Aukštesniojo teismo neįtikina ir tai, kad pareiškėjas pastoviai lankydamasis savo sklype (4-5 kartus per mėnesį) nepastebėjo, jog jo sklype augančių želdinių būklė pradėjo blogėti, be to kaip matyti iš bylos medžiagos A. Z. nuo 2009 m. iki 2014 m. nesikreipė į jokias institucijas ir dėl sužalotų kirviu medžių. Minėti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 str. 2 d., 15 str. 1 d. įtvirtinti reikalavimai įpareigoja sklypo savininkus, jei ten yra saugotini želdiniai, tinkamai juos tvarkyti ir atkurti bei neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jei dėl to želdynai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti. A. Z. būdamas rūpestingas ir apdairus savo žemės sklypo savininkas, turėjo ir privalėjo domėtis ir rūpintis, jo žemės sklype esančių saugotinų želdinių būkle bei pastebėjus, jog jų būklė blogėja imtis priemonių išsaugoti želdynus bei apie tai informuoti atitinkamas institucijas, o ne laukti, kol želdiniai visiškai sudžius ir sunyks.

Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra surinkta įrodymų patvirtinančių, kad A. Z. pats naikino ar žalojo savo žemės sklype esančius saugotinus medžius, tačiau byloje neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas, būdamas žemės sklypo savininkas, nesiėmė priemonių, kad išvengtų želdinių būklės blogėjimo ir nesiėmė priemonių, kad sklype saugotini medžiai būtų tinkamai prižiūrėti ir išsaugoti. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju ad­ministracinio teisės pažeidimo bylos teisena ir buvo pradėta A. Z. atžvilgiu dėl Lie­tu­vos Respublikos želdynų įstatymo 14 str. 2 d., 15 str. 1 d. įtvirtintų reikalavimų nesilaikymo. Pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog šiuo atveju A. Z. pažeidimas pasireiškė neveikimu.

Pasisakydamas dėl asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (ATPK 9 str. 1 d.). Vadovaujantis ATPK 11 straipsniu, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, jog teisės aktai, kaip minėta, pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžia žemės sklypo savininkų, jei ten yra saugotini želdiniai, pareigą tinkamai juos tvarkyti ir atkurti bei neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jei dėl to želdynai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Z., būdamas atidus ir rūpestingas teisinių santykių subjektas, turėjo ir galėjo numatyti, jog dėl jo veikos gali kilti atitinkamos pasekmės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.