Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. M. versliškai ėmėsi ūkinės komercinės veiklos, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga, o būtent:

jis neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1d. įsakymo Nr. V-633 „Dėl Lietuvos higienos normos“ HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo, IV skyriaus, 6 punkto nuostatą, kuri numato, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, teikiantys grožio paslaugas turi turėti leidimą – higienos pasą šiai veiklai, XII skyriaus 57, 58 punktų nuostatas, numatančias, jog asmenys, teikiantys grožio paslaugas, gali dirbti tik pasitikrinę sveikatą teisės aktų nustatyta tvarka ir turi būti įgiję žinių higienos ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo klausimais bei turėti sveikatos žinių pažymėjimą, neįsteigęs įmonės ar neįsigijęs verslo liudijimo,

laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 28d. iki 2011 m. gegužės 15d. išsinuomotame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 15d. iki 2011 m. liepos 11d. išsinuomotame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), taip pat per visą laikotarpį nuo 2010 m. vasario 28d. iki 2011 m. liepos 11d. pagal iškvietimą klientų namuose, esančiuose skirtingais adresais Vilniuje,

tyčia, žinodamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas dėl reikalavimų tatuiravimo paslaugoms teikti, versliškai ir sistemingai, t.y. įsigijęs tatuiravimo paslaugoms teikti reikalingą įrangą: transformatorių, kontaktinį pedalą, adatas, pigmentus, taip pat katalogus su tatuiruočių pavyzdžiais, viešai paskelbęs apie teikiamas paslaugas internetinėje svetainėje www.draugas.lt, per tęstinį periodą vidutiniškai per mėnesį priimdamas nuo 5 iki 15 klientų ir už suteiktas paslaugas per mėnesį gaudamas vidutiniškai nuo 500 iki 1000 Lt,

neturėdamas higienos paso, neįsteigęs įmonės ar neįsigijęs verslo liudijimo, kaip nuolatinio darbo ėmėsi tatuiravimo ir kitų grožio paslaugų teikimo bei už šias paslaugas gavo nuolatinių pajamų, kurios buvo pagrindinis ir vienintelis jo pajamų šaltinis Lietuvos Respublikoje,

tokiu būdu neteisėtai ėmėsi ūkinės komercinės veiklos, neturėdamas leidimo šiai veiklai, kuriai jis reikalingas.

Kaltinamasis R. M. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis kurį laiką gyveno ir dirbo Londone, kur išmoko daryti tatuiruotes. Grįžęs į Lietuvą, jis pradėjo gyventi Vilniuje nuomotame bute. Iš pradžių nuomojosi butą Minties gatvėje, Vilniuje, o nuo 2010 m. sausio mėnesio pradžios, tikslios datos neprisimena, pradėjo nuomotis butą adresu (duomenys neskelbtini).

2010 m. sausio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, kadangi tuo metu neturėjo darbo, jis sugalvojo pabandyti užsiimti tatuiruočių, taip pat ilgalaikio makiažo darymu. Kadangi iš pradžių reikėjo lėšų įsigyti įrangą, neturėjo klientų ir iš anksto nežinojo, kiek jų bus, norėjo pabandyti, todėl nebuvo nusipirkęs patento ir pradėjo veiką nelegalizavęs, o ateityje planavo susitvarkyti visus dokumentus. Jis pagal skelbimą laikraštyje ir internete nusipirko tatuiruočių darymo įrangą su transformatoriumi, kontaktinį pedalą, adatas, pigmentą, įranga turi kokybės sertifikatą. 2010 m. vasario 28d. internetinėje svetainėje www.draugas.lt patalpino skelbimą, nurodydamas savo mobilaus telefono numerį, jog atlieka tatuiravimo paslaugas. Paduodamas skelbimą, jis specialių patalpų neturėjo, tatuiruotes darė tiesiog atskirame kambarėlyje bute, kur ir gyveno. Kambarys buvo skirtas tik tatuiruotiems daryti, jis buvo švarus, sutvarkytas. Jis turėjo nusipirkęs specialų stalą, aptrauktą oda, ant kurio buvo galima atsigulti. Buvo naudojamos vienkartinės pirštinės, dezinfekuojantis skystis, plėvelė aptraukti tai vietai, kur dedama įranga. Visa tai jis jau turėjo, kai padavė skelbimą į internetinę svetainę. Atvykusiems klientams pateikdavo katalogus su tatuiruočių pavyzdžiais. Kai jie išsirinkdavo norimą tatuiruotės piešinį, pasakydavo jos padarymo kainą ir suderintu laiku ją norimoje kūno vietoje padarydavo. Tatuiruotės kaina priklausydavo nuo jos dydžio ir sudėtingumo. Kaina būdavo nuo 50 iki 500 litų. Per mėnesį padarydavo tatuiruotes nuo 5 iki 15 klientų ir uždirbdavo ne mažiau 1000 litų. Kiek konkrečiai kiekvieną mėnesį buvo klientų - dabar pasakyti tiksliai negali, nes jokios apskaitos nevedė. Visus gautus už tatuiruočių padarymą pinigus išleisdavo buto nuomai ir pragyvenimui. Pirmiausia jis gyveno svečių namuose adresu (duomenys neskelbtini). Jei kas paprašydavo, tai R. M. nuvažiuodavo pas tą žmogų į namus, kitaip tariant, darė tatuiruotes ir klientų namuose. Kadangi buto nuoma buvo padidinta, todėl buto šeimininkų leidimu nuo 2011 m. gegužės 15d. apsigyveno bute adresu (duomenys neskelbtini). Šio buto viename iš kambarių įsirengė tatuiruočių darymo vietą. Pagal telefoninius skambučius šiame bute padarė klientams apie 8-10 tatuiruočių ir gavo ne mažiau 1500 litų pajamų, kurias panaudojo pragyvenimui. 2011 m. liepos mėn. po to, kai jis vienam klientui padarė tatuiruotę ir jis sumokėjo už darbą prašomus 350 litų, į butą įėjo policijos pareigūnai, kurie atliko bute kratą. Kratos metu rado ir paėmė tatuiruočių darymo įrenginį, transformatorių, adatą bei tatuiruočių pavyzdžius.

R. M. suprato, kad darė tatuiruotes nelegaliai ir žinojo, kad šiai veiklai reikalingas specialus higienos pasas, medicininė pažyma bei verstis šia veikla reikia turėti verslo liudijimą. Jis domėjosi, kiek būtų kainavę gauti reikalingus dokumentus, tačiau tokias pajamas jis pradėjo gauti, tik persikėlęs gyventi į butą L.Asanavičiūtės gatvėje maždaug 2011m. gegužės -liepos mėnesį. Jis bandė ieškoti patalpų, nes žinojo, jog, norint gauti higienos pasą, nebus galima dirbti namuose. Tačiau salonuose, kur jis būtų galėjęs teikti paslaugas, buvo didelės nuomos kainos, kurių jis iš savo gaunamų pajamų nebūtų galėjęs sumokėti. Dėl šių savo veiksmų jis nuoširdžiai gailisi. Skiriant jam bausmę, prašo įvertinti, kad nusikaltimą padarė pirmą kartą, suprato savo veiksmų neteisėtą pobūdį, padarė išvadas, ateityje planuoja užsiimti šia veikla, gavęs visus reikalingus leidimus ir dokumentus. Dėl to R. M. prašo grąžinti iš jo paimtą tatuiravimo įrangą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta tiek visišku jo paties prisipažinimu, tiek liudytojų L. L., R. I., R. S., A. Ž., A. R. parodymais, rašytiniais bylos įrodymais.

Baudžiamoji byla teismo posėdyje buvo nagrinėta LR BPK 273 str. nustatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro NT 2-osios valdybos 1-o skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad, skelbdamasis internetinėje svetainėje www.draugas.lt, R. M. nuomojamame bute, neįsteigęs įmonės, veikdamas kaip fizinis asmuo, pažeisdamas įstatymų nuostatas, teikė tatuiravimo paslaugas ir kitas grožio paslaugas (b.l.1).

Iš kratos, atliktos 2011-07-11 bute adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant R. M., protokolo ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad rasti, paimti ir apžiūrėti tatuiruočių darymo instrumentas, tatuiruočių darymo adatėlė, transformatorius su laidu, kontaktinis pedalas su laidu, tatuiruočių pavyzdžiai (b.l.5-6, 11-14).

Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. F. ir Z. F. (b.l.7-8).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. L. parodė, kad 2010 m vasarą, tikslios datos neprisimena, paskambino telefonu (duomenys neskelbtini) savo pažįstamam R. M. ir pasakė, kad nori pasidaryti pas jį tatuiruotę, nes žinojo, kad jis tuo užsiima. R. M. pažįsta nuo senai, kadangi abu gyveno Druskininkuose, taip pat nuo senai turi ir jo telefono numerį. R. M. telefonu pasakė, kad L. L. atvažiuotų sutartu laiku jo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Sutartu laiku nuvažiavus pas jį, R. M. padarė ant nugaros prašomą tatuiruotę, kurią L. L. išsirinko pagal jo pateiktus eskizus. Jis už padarytą tatuiruotę paprašė sumokėti 100 litų. L. L. sumokėjo jam 100 litų. Jokių pinigų priėmimo dokumentų R. M. neišrašė, o L. L. jų ir neprašė. Sekantį kartą L. L. R. M. telefonu (duomenys neskelbtini) paskambino 2011 m. kovo mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, ir pasakė, kad nori pasidaryti dar vieną tatuiruotę ant rankos. Sutartu laiku L. L. nuvažiavo pas R.M. tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) ir jis ant rankos padarė norimą tatuiruotę už kurią jo prašymu jam sumokėjo 200 litų. R. M. jokio dokumentų priėmimo dokumento neišrašė, o L. L. jo ir nereikalavo. Daugiau L. L. R. M. neskambino ir su juo susitikusi nebuvo. Ar R. M. turi leidimus ir įregistravęs įmonę vykdyti šią veiklą - ji nežinojo ir nesidomėjo (b.l. 37).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. I. parodė, kad 2011 m. kovo mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, kai dar mokėsi Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre, pamatė pas savo klasės draugę Dianą, kurios pavardės dabar neprisimena, ant peties tatuiruotę, kuri jai patiko. Jos paklausė, kur ji darėsi tatuiruotę. Ji pasakė, kad tatuiruotę darėsi pas vaikiną vardu R. ir davė R. I. jo telefono numerį (duomenys neskelbtini). R. I. paskambino R. šiuo telefono numeriu ir sutartu laiku, tai yra, 2011 m. kovo mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, nuvažiavo pas jį jo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo pas R., jis jai davė išsirinkti norimą tatuiruotę iš eskizų. R. I. išsirinko „sparnus" ir paprašė, kad padarytų juos ant abiejų kojų. R. M. savo turimais įrengimais apie 3 valandas darė tatuiruotes. Pabaigus daryti tatuiruotes, kaip prieš tai ir buvo sutarta su R., sumokėjo 260 litų. Kai R. I. sumokėjo jam šiuos pinigus, jis jokio pinigų priėmimo dokumento ar kasos čekio neišdavė, o R. I. to ir nereikalavo. Taip pat neregistravo jos, kaip klientės, jokiame žurnale ir neklausė jos anketinių duomenų. Ar jis turėjo būtinus leidimus šiai veiklai ir buvo įregistravęs ją mokesčių inspekcijoje - R. I. nežinojo ir tuo nesidomėjo. Daugiau R., kurio pavardės ji nežino, neskambino ir susitikusi nebuvo. Pamačiusi jį atpažintų (b.l.38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad 2011 m balandžio mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, svetainėje www.draugas.lt rado skelbimą, kad yra daromos tatuiruotės ir buvo duotas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Kadangi jis senai norėjo ant peties pasidaryti tatuiruotę, paskambino nurodytu telefonu. Atsiliepęs vyriškis prisistatė vardu R. ir pasakė, kad, jeigu tikrai nori darytis tatuiruotę, turi sutartu laiku atvykti pas jį adresu (duomenys neskelbtini), kur su juo reikia susitarti dėl tatuiruotės dydžio ir kainos. Sutartu laku balandžio mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, R. S. nuvyko R. nurodytu adresu ir pasakė jam, kokio dydžio ir kurioje kūno vietoje nori darytis tatuiruotę. R. pasakė, kad tatuiruotės padarymas kainuos 400 litų. R. S. R. pasakė, kad nuspręs kokį piešinį jis norės pasidaryti ir greitu laiku paskambins jam. Po kelių dienų R. S. paskambino R. ir pasakė, kad išsirinko norimą tatuiruotę „Drakoną" ir nusprendė ją darytis. R. M. pasakė, kad atvyktų jau kitu adresu (duomenys neskelbtini). Telefonu sutartu laiku nuvažiavus nurodytu adresu, R. per 3-4 valandas padarė norimą tatuiruotę ir R. S. jam sumokėjo, kaip ir buvo su juo sutaręs, 400 litų. R. jokio pinigų priėmimo dokumento ar kasos čekio neišdavė, o R. S. ir nereikalavo. Jokiame žurnale kaip kliento neregistravo ir anketinių duomenų neprašė. R. pavardės R. S. nežino. R. S. iš R. kalbos suprato, kad jis šį butą nuomojasi. Jam daugiau neskambino ir su juo susitikęs nebuvo. Ar R. turi leidimus ir įregistravęs įmonę vykdyti šią veiklą – jis nežinojo ir tuo nesidomėjo. Kas daugiau pas jį darėsi tatuiruotes taip pat nežino (b.l.39).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. Ž. parodė, kad 2011 m birželio mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, Gedimino prospekte, Vilniuje susipažino su vaikinu vardu R.. Vaikinas pasakė, kad verčiasi tatuiruočių darymu, davė savo telefono numerį (duomenys neskelbtini). 201lm. liepos mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, ji paskambino R. ir pasakė, kad norėtų pasidaryti ant kojos mažą tatuiruotę ir kad jis padarytų piešinį savo nuožiūra. Jis pasakė, kad A. Ž. atvažiuotų pas jį adresu (duomenys neskelbtini), 2011m. liepos 7d. 14 valandą. Sutartu laiku A. Ž. nuvažiavo pas R. nurodytu adresu. Jis specialiais instrumentais ant kojos padarė mažą tatuiruotę „ornamentą". Už šią tatuiruotę R. paprašė sumokėti jam 40 litų. Kai jam sumokėjo 40 litų, jis jokio pinigų gavimo dokumento ar kasos čekio neišdavė, o A. Ž. to ir nereikalavo. R. pavardės A. Ž. nežino, iš jo suprato, kad butą, kuriame jis darė tatuiruotę, jis nuomojasi, kad jis yra druskininkietis. Ar R. turi leidimus ir įregistravęs įmonę daryti tatuiruotes - ji nežino ir nesidomėjo. Pas R. bute adresu (duomenys neskelbtini) buvo tik tą vienintelį kartą. Kas dar pas jį darėsi tatuiruotes – nežino (b.l.40).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad, vadovaudamasis Lietuvos policijos veiklos įstatymo 20 str., atliko kontrolinį patikrinimą, t.y., turėdamas duomenų jog R. M. skelbiasi svetainėje www.draugas.lt ir nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, vykdo nusikalstamą veiklą, t.y. daro tatuiruotes, 2011-07-07 paskambino skelbime duotu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir susitarė susitikti tą pačią dieną pas jį bute, aptarti tatuiruotės dydį bei kainą. Kai A. R. nuvyko pas jį į namus, R. M. pateikė jam tatuiruočių pavyzdžius, iš kurių šis išsirinko tatuiruotės piešinį ir pasakė, kokio dydžio jo nori. R. M. pasakė, kad išsirinktos tatuiruotės padarymas ant kojos kainuos 350 litų. Jie susitarė, kad 2011-07-11 A. R. atvyks pas jį apie 12 val. ir per 3 valandas jis padarys tatuiruotę. A. R. sutartu laiku atvykus pas R. M., pastarasis viename iš buto kambarių specialiais įrengimais padarė jam ant kojos norimą tatuiruotę „Vandenis". Paklausus jo, kiek skolingas už tatuiruotės padarymą, R. M. atsakė, kad 350 litų. A. R. išsitraukė pinigus ir, parodęs jam tarnybinį pažymėjimą, pasakė, kad tai kontrolinis užpirkimas. Po to telefonu A. R. pakvietė užeiti į butą kitus policijos pareigūnus, kurie R. M. bute atliko kratą (b.l.36).

Iš 2011-07-21 LR Sveikatos apsaugos ministerija rašto matyti, kad R. M., gim. (duomenys neskelbtini), leidimas-higienos pasas grožio paslaugų teikimo veiklai nėra išduotas (b.l.57).

LR BK 202 str.1d. reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu,

Pagal įstatymo formuluotę baudžiamoji atsakomybė už verslišką ėmimąsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtu būdu galima ir nesant stambaus masto požymio. Taigi versliškumo sąvoka turi apimti ne tik veiklos pastovumą ir nuolatinį jos pobūdį, bet ir kitus požymius, skiriančius ją nuo vertimosi komercine ar kitokia veikla sąvokos. Tokie požymiai – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Teisminio įrodymų tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis R. M. teikė tatuiravimo ir kitas grožio paslaugas - jis įsigijo tatuiravimui reikalingus instrumentus, pavyzdžius, įdėjo skelbimą į internetinę svetainę, kur su juo galėjo susipažinti neribotas ratas asmenų, kas rodo, kad jo veikla nebuvo privataus ar atsitiktinio pobūdžio; teikė šias paslaugas gana ilgą laiko tarpą – nuo 2010-02-28 iki 2011-07-11 savo gyvenamosios vietos adresu (iš pradžių (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini)), taip pat pagal poreikį klientų namuose, per mėnesį priimdamas vidutiniškai nuo 5 iki 15 klientų, uždirbdamas vidutiniškai nuo 500 Lt iki 1000 Lt. Šios teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis šios veiklos ėmėsi versliškai

Taip pat teisminio įrodymų tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis ėmėsi šios veiklos, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007m. rugpjūčio 1d. įsakymas Nr. V-633 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ reglamentuoja, kad asmenys, teikiantys grožio paslaugas, turi turėti leidimą – higienos pasą šiai veiklai, taip pat jie gali dirbti, tik pasitikrinę sveikatą teisės aktų nustatyta tvarka ir turi būti įgiję žinių higienos ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo klausimais bei turėti sveikatos žinių pažymėjimą. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1797 „dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija) reglamentuoja, kad asmuo vertimuisi kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla turi būti apie veiklą oficialiai pranešę Valstybinei mokesčių inspekcijai, įgiję verslo liudijimą arba įsteigę įmonę. Pareigą informuoti Mokesčio administratorių apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą nustato taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 „Dėl mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių“.

Ši R. M. veikla buvo vykdyta sistemingai, per kaltinime nurodytą laiko tarpą, atitinkamai pasiruošus, įsigijus reikalingą įrangą, todėl laikytina, kad R. M. veiklos ėmėsi versliškai, taip pat neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga, todėl jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti teisingai ir atitinka LR BK 202 str.1d.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.). R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. M. skiriant bausmę - baudą, kurios dydis, vadovaujantis LR BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parinktinas artimas LR BK 47 str. 3d. numatytam bausmės minimumui.

R. M. veiklai skirta įranga - tatuiruočių darymo instrumentas, tatuiruočių darymo adatėlė, transformatorius su laidu, kontaktinis pedalas su laidu, tatuiruočių pavyzdžiai laikytini nusikalstamos veikos padarymo įrankiu, kadangi be jos R. M. nebūtų galėjęs įvykdyti jam inkriminuotos veikos (kasacinės bylos Nr. 2K-636/2007, 2K-500/2010, 2K-24/2011, Nr. 2K-237/2011), todėl LR BK 72 str. 2d. pagrindu konfiskuotina.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 202 str. 1d. ir paskirti 5 MGL, t.y. 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) baudą, nustatant baudą sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6801. Mokėjimo kvitą būtina nedelsiant pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, 415 kab.

LR BK 72 str.2d. pagrindu tatuiruočių darymo instrumentą, tatuiruočių darymo adatėlę, transformatorių su laidu, kontaktinį pedalą su laidu, tatuiruočių pavyzdžius konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.