Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2016-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-228-476/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-11-18
Bylos Nr.
1-228-476/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39963-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Kaltinamasis
T. A.
Baudžiamoji byla Nr. 1-228-476/2016(Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39963-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 2.1.8; 2.1.16 .1.6.;
RASEINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 18 d.Raseiniai

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Irena Narbutienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Andriulaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseinių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, tutintis vidurinį išsilavinimą dirbantis UAB „Danspin“, karšėju, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., deklaruota gyvenamoji vieta ten pat., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. A. 2016-08-13 apie 23.00 val. viešoje vietoje- Raseinių m., Jaunimo g. Nr. 25 pažymėto daugiabučio namo vestibiulyje, demonstruojant nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, R. N. sudavė du kartus, kumščiu į veidą, šiam nugriuvus tris kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiam nežymų kūno sužalojimą dėl antakių sumušimo ir odos nubrozdinimo, bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis T. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad K. M. yra jo draugas ir jie bendrauja apie 1 metus. 2016-08-13 jis buvo pas K. M. namuose, esančiuose bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Apie 23.00 val., jie būdami blaivūs, ėjo pasivaikščioti į miestą, išeinant iš namo pastebėjo, kad koridoriuje - vestibiulyje jiems nepažįstamas vyriškis, akivaizdžiai neblaivus, svirduliuoja, galimai bando atsisegti kelnes ir ketina šlapintis. K. M. tam nepažįstamam vyriškiui pasakė, kad eitų lauk iš pastato, bet pastarasis neklausė. Tada K. M. bandė jį sugriebęs už rūbų ir išstumti lauk. Vyriškis nesileido ir įsikibo Mickevičiui į rūbus bei jo nepaleido. Tada jis priėjęs vyriškį patraukė už rūbų, kad jis paleistų Karolį. Šis paleido Karoli ir norėjo trenkti jam. Tada jis pirmas vyriškiui trenkė į veidą du kartus kumščiu, šis nuvirto ant žemės. Iš pradžių vyriškis gulėjo ant šono, po to, apsivertė ant nugaros, bei plūdosi necenzūriniais žodžiais. Jis, supykęs, vyriškiui koja spyrė lyg tai į kairį šoną apie tris kartus, po to, Karolis jį patraukė nuo vyriškio. Karolis vyriškio nemušė, stovėjo atsitraukęs maždaug per metrą. Vyriškį paliko vestibiulyje, nes šis lyg bandė atsistoti. Iš pareikto įtarimo žino, kad vyriškiui, kurį jis sumušė, padarytas nežymus kūno sužalojimas. Grįžus iš miesto į namą, to vyriškio nerado (b. l. 71,72).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusiojo R. N. parodymais, kad 2016-08-13 vakaro metu apie 21.00 val., jis susiskambino su savo pažįstamu, buvusiu bendradarbiu R. D., kuris gyvena Jaunimo g. 25, buto numerio tiksliai neprisimena ir susitarė susitikti. Jis nuėjo pas pažįstamą Robertą, buvo dviese ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 00.00 val., kiek dabar prisimena, jis išėjo iš Roberto buto namo. Kadangi buvo labai girtas, šiuo metu jis negali prisiminti įvykio aplinkybių, tai yra kaip prasidėjo visas konfliktas. Pamena tik tiek, kad jis gulėjo minėto daugiabučio namo vestibiulyje, esančiame pirmame aukšte ir juto, kaip jį kažkas spardo. Kas jį spardė, kiek jų buvo, jis dėl girtumo neatsimena. Kiek smūgių jam buvo suduota, jis taip pat dėl girtumo pasakyti negali, tik gulėjo, kiek dabar prisimena, kraujo klane. Ar jis buvo praradęs sąmonę, pasakyti negali. Kai atsikėlė, kiek prisimena, prie jo nieko nebuvo. Norėjo pats išsikviesti policijos pareigūnus, tačiau su savimi neturėjo mobilaus ryšio telefono, jį buvo palikęs namuose. Todėl sugrįžo pas Robertą, apsiprausė ir nuėjo miegoti. Ryte iš Roberto kaimyno sužinojo, kad ir jis buvo užkabintas kažkokių jaunuolių, tačiau jų įvardinti negalėjo. Kadangi buvo stipriai sumuštas, paskambino į greitąją pagalbą. Atvažiavo greitoji pagalba ir policija. Policijos pareigūnams jis papasakojo, kad buvo sumuštas, tačiau kaip viskas įvyko dėl girtumo neprisimena. Medikai jį išsivežė į ligoninę. Ligoninėje jį apžiūrėjo ir paleido. Jokių lūžių jis nepatyrė, tačiau kūne buvo įvairūs sumušimai. Prašo, pradėti ikiteisminį tyrimą ir padėti išsiaiškinti, kas galėjo jį sumušti. (b. l. 23, 24, 25).

Liudytojo K. M. parodymais, kad 2016-08-13 vakare pas jį namuose, adresu Raseiniai, (duomenys neskelbtini), svečiavosi draugas T. A. Namuose jis su T. buvo iki maždaug 23.00 val. ir paskui išėjo į miestą pasivaikščioti. Buvo blaivūs. Jiems išeinant iš Raseinių mieste esančio bendrabučio Nr. 25, pastebėjo, kad į namą įėjęs jiems nepažįstamas vyriškis yra akivaizdžiai neblaivus, svirduliuoja ir stovėdamas vestibiulyje, bando atsisegti kelnes, ketina šlapintis koridoriuje – vestibiulyje, pirmame aukšte. Jis čiupo tam nepažįstamam vyriškiui už rūbų ir liepė eiti lauk temdamas jį už rūbų, nurodė, kad šis lauke atlikinėtų savo gamtinius reikalus, o ne jo laiptinėje. Pastarasis jo neklausė ir nėjo lauk. Vyriškis įsikibo jam į rūbus ir nepaleido. Tada prie jų priėjo Tadas ir vyriškį bandė atitraukti. Vyriškiui jo nepaleidus, Tadas du kartus, kumščiu trenkė vyriškiui į veidą ir šis nuvirto ant žemės. Vyriškis gulėdamas ant žemės vartojo necenzūrinius žodžius. Tada, Tadas, kelis kartus koja spyrė šiam į šoną. Jis vyro nemušė. Stovėjo atsitraukęs nuo jų apie per metrą ir sakė, kad Tadas nelystu prie to vyro. Paskui, Tadą jis nutraukė nuo gulinčio vyriškio, kad daugiau jis jo nemuštų ir išėjo lauk. Vyriškį paliko vestibiulyje ir matė, kad jis pats bandė keltis. Žino, kad vyriškiui įvykio metu padarytas nežymus kūno sužalojimas. Mieste su Tadu pasivaikščiojo ir nežino už kiek laiko grįžo į jo namus. Grįžę to vyriškio neberado. Jis pats nieko neteisėto nedarė (b. l. 53, 54).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, iš kurių matyti, kad nusikaltimo padarymo vietą yra Raseinių miestas Jaunimo g. 25 namo koridorius (b. l. 6-9).

Valstybinės teismo tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvada Nr. G 236/2016(10), iš kurios matyti, kad R. N. nustatyta antakių sumušimai ir odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan. Galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku. Mažiausia dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (b. l. 20).

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, 2016-09-14, 2016-10-25 apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kad užfiksuotas nusikaltimo padarymas (b. l. 14, 15-17).

2016-10-31 parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolu ir fotolentelėmis, iš kurių matyti, jog įtariamasis T. A. įvykio vietoje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir nurodė, kaip įvykdė nusikalstamą veiką (b. l. 62-68).

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 str. apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta - yra viešoji vieta. Viešoji vieta - tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti.

Ikiteisminio tyrimo metu T. A. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad T. A. 2016-08-13 apie 23.00 val. viešoje vietoje, tai yra Raseinių m., Jaunimo g. Nr. 25, pažymėto daugiabučio namo vestibiulyje, demonstruojant nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, R. N. sudavė du kartus, kumščiu į veidą, šiam nugriuvus tris kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiam nežymų kūno sužalojimą dėl antakių sumušimo ir odos nubrozdinimo, bei sutrikdė visuomenės rimtį. Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jo paties prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą, T. A. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda (b. l. 89-90).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo T. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis T. A. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis T. A. administracine tvarka baustas (b. l. 85-86), neteistas (b. l. 76), Raseinių psichikos sveikatos centre neužregistruotas (b. l. 78).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatyta bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokurorės siūloma bauda, jos dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, manytina, kad paskyrus būtent tokią bausmę kaltinamajam T. A. bus pasiekti bausmės tikslai.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Byloje nukentėjusysis R. N. pareiškė 300 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią kaltinamas T. A. atlygino, taip pat atsiprašė nukentėjusiojo. Nukentėjusysis nurodė, kad pretenzijų neturi (b. l. 29, 30, 31).

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš įvykio vietos (b. l. 14), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendžia:

T. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti 15 MGL dydžio, t.y. 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų, 90 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 10 MGL, t. y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų, 60 ct) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti kaltinamajam T. A., jog jis:

Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Baudą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, ir pateikti teismui kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Irena Narbutienė