Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei, dalyvaujant atsakovei V. M., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės „ BTA Insurance Company“ SE ieškinį atsakovei V. M. dėl draudimo išmokų dalinio priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

į teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, tačiau2015-06-10 teisme yra gautas jo pareiškimas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant bei palaiko savo pareikštą ieškinį. Be to, prie šio pareiškimo ieškovas pateikia dokumentus : automobilio fotografiją bei automobilio tech. paso ir apžiūros kortelės kopiją, nurodant, kad šie dokumentai buvo skenuoti 2014-09-08.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2014-04-23 tarp ieškovės ir atsakovės vyro R. M. buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr.129168983, kuria buvo apdraustas automobilis „ Audi 80“ v/n (duomenys neskelbtini) b.l. 52,53). 2014-07-30 dieną Tauragėje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VW CRAFTER v/n (duomenys neskelbtini) Įvykio kaltininke pripažinta transporto priemonės AUDI 80 v/n (duomenys neskelbtini) valdytoja V. M. ( b.l. 28). Draudikui už transporto priemonės remontą UAB“ Autojuta“ paskaičiavo remonto išlaidos, kurias ieškovas 2014-09-11apmokėjo, sumokėdamas bendrovei 7584,89 Lt ( b.l. 22, 44-49). Įvykio tyrimo aktas buvo surašytas 2014-09-11. Iš ieškovės pateikto 2014-12-03 atsakymo į atsakovės skundą ( b.l. 75-77) matyti, kad ieškovė teigia, jog dėl to, kad laiku nebuvo pranešta apie eismo įvykį, ir pateikta atitinkama medžiaga, todėl ji neturėjo pakankamai duomenų apie eismo įvykį ir sumokėjo UAB“ Autojuta“ didesnę priklausančio automobilio remonto sumą, negu reikėjo sumokėti, nes pagal atsakovės vėlesnius duomenis paaiškėjo, kad nukentėjusiojo automobilio rato padangos sugadinimas nebuvo susijęs su autoįvykio pasekmėmis. Dėl to ieškovė susigrąžino dalį permokėtų automobilio remonto išlaidų ir dabar nuo visos sumokėtos sumos reikalauja 20 proc. sumokėtos išmokos, kuri sudaro 1375,06Lt . Taip pat šiame rašte nurodyta, kad buvo sutikta regresinio reikalavimo dydį sumažinti iki 687,53 Lt , tačiau atsakovei iki nustatyto termino nesumokėjus šios sumos buvo paskaičiuota 20 procentų dydžio 1375,06Lt suma. Dvidešimt procentų nuo UAB „Atjauta“ sumokėtos sumos 7584,89 Lt minusavus iš pirminio mokėjimo sumokėtos sumos- 709,64 Lt , kurią ieškovas susigrąžino iš UAB“ Autojuta“ ,likusi suma sudaro 6875,25Lt. Dvidešimt procentų nuo šios sumos ir sudarys ieškovo reikalaujamą priteisti dalį sumokėtos išmokos, tai yra1375,06Lt .

Draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas – sutartis. CK 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudimo įvykis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje yra išaiškinęs, kad tokios draudimo rūšies sutartis – privaloma imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis. Draudėjai turi pareigą apdrausti savo civilinę atsakomybę, o draudikai negali atsakyti jos sudarymu suinteresuotam asmeniui, nes transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis). Šios sutarties šalims teisės ir pareigos kyla iš sutarties, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Draudimo įstatymo bei įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, kurie detalizuoja paminėtų įstatymų taikymą. Įstatymo 12 str. 1d. nurodytos transporto priemonės valdytojo pareigos, įvykus eismo įvykiui, su kuriuo jis yra susijęs. To pačio įstatymo 2 d. 17 p nurodyta transporto priemonės valdytojo sąvoka, tai yra „ Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę“. Vadinasi atsakovė šioje byloje patraukta tinkama šalimi, nes ji eismo įvykio metu buvo transporto priemonės valdytojas ir jai teko pareigos numatytos Įstatymo 12 str. Todėl ji po eismo įvykio turėjo per tris darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Tačiau, kaip matyti, atsakovė nepranešė draudikui per nustatytą laiką apie eismo įvykį.

Lietuvos kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Todėl šios draudimo sutarties šalių pareiga bendradarbiauti tiek sudarant, tiek vykdant sutartį yra įtvirtinta CK 6.38 str. 3d., tiek paminėtame specialiajame Įstatyme. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių, dėl kurių ir buvo draustasi, atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų ( Įstatymo 22 str.2 d.). Kasacinis teismas nurodė, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas. Šių pareigų vykdymas yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. L., bylos Nr. 3K-3-433/2007).

Kaip jau buvo minėta, Įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. įpareigoja transporto priemonės valdytoją per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Įstatymo 22 str. 2 d. nurodyta, kad draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimas Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo‘‘( 2008-02-13 Viriausybės nurtarimo Nr. 122 redakcija, toliau Vyriausybės nutarimas) yra civilinės teisės šaltinis CK 1.3 str. 4 d. prasme. Šio nutarimo 60 p. nustatyta, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo: iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį (60.3p.); iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nesilaikė atsakingo draudiko nurodymų, raštu duotų po eismo įvykio(60.4); iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką(60.5). Kaip matyti, ieškovė savo ieškinyje grįsdama savo reikalavimus dėl regreso tvarka išmokėto draudimo išmokos dalinio grąžinimo teigia, jog ji reikalauja susigražinti iš dalies sumokėtą draudimo išmoką dėl to, kad atsakovė laiku nepranešė apie eismo įvykį, nepateikė transporto priemonę apžiūrai, taip pat ji nebendradarbiavo ir nesuteikė prašomos informacijos, nepateikė nuotraukų nenurodė įvykio aplinkybių.

Sprendžiant iš byloje pateiktų dokumentų, joje yra nustatyta, kad 2014-08-25 ieškovas pateikė atsakovei kvietimą, kuriame nurodė kuo skubiau atvykti ir pranešti apie įvykio aplinkybes, pateikti apžiūrai transporto priemonę, eismo įvykio deklaraciją, pranešti apie eismo įvykio aplinkybes. ( b.l. 24). Sprendžiant iš ieškovo 2014-12-03 rašto, matyti, kad ieškovė laiko, kad atsakovė 2014-08-29 elektroniniu būdu pateikė jai automobilio nuotraukas bei 2014-09-08 elektroninių būdu gavo iš jos automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę bei eismo įvykio deklaracijos kopiją, taip pat ieškovė nurodė, kad nebuvo pateikti vairuotojo pažymėjimas bei eismo įvykio aprašymas. Atsakovė teismo posėdžio metu nesutiko, kad ji nebuvo atvykusi į draudimo bendrovę ir, kad nebendradarbiavo su draudėju atstovu. Tai, kad sekančią dieną po 2014-08-25 gauto kvietimo atvykti pas draudėją atsakovė atvyko į Šilalės klientų aptarnavimo centrą, patvirtino šio centro atstovė, draudimo konsultantė, G. B.. Taip pat ji patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji pateikė jai reikalingus dokumentus, taip pat nurodė, kad buvo atsakovė atėjusi po keletą dienų, tai yra 2014-08-28 ir pateikė automobilio nuotraukas. Be to, ji nurodė, kad atsakovė pateikė ir vairuotojo pažymėjimą. Tačiau dėl to, kad ji buvo atostogose ir Tauragės žalų specialistas buvo atostogose, todėl šie dokumentai į Vilnių buvo išsiųsti vėliau. Šios aplinkybės paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė tik 2014-09-08 pateikė draudikui atitinkamus dokumentus ir, kad atsakovė nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Be to, teismo posėdyje buvo išsiaiškinta, kad automobilis buvo fotografuotas 2014-08-28, tačiau apie šių nuotraukų pateikimą atsakovė su ieškovo draudimo konsultante kalbėjo 2014-08-26. Taip pat byloje nėra pateikti ieškovės įrodymai, kad ji anksčiau iki 2014-08-25 buvo kreipusis į atsakovę dėl atitinkamų dokumentų pateikimo. Visos šios aplinkybės rodo, kad atsakovė nevengė bendradarbiauti su ieškove, ji sekančią dieną atvyko pas draudimo konsultante, aiškinosi su ja dėl atitinkamų dokumentų pateikimo. Draudimo konsultantė atsakovei aiškino, kokių dokumentų reikia ir tie dokumentai buvo pateikti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, kad atsakovė buvo nusiteikusi geranoriškam bendradarbiavimui su draudimo atstove, todėl jos prašymu ji galėjo pateikti ir kitus draudikui reikiamus dokumentus, nes jokių priešiškumo bendradarbiavimui požymių byloje nebuvo nustatyta. Todėl teismas laiko, kad byloje nėra įrodytos aplinkybės, kad atsakovė vengė bendradarbiauti su ieškovės atstovu, nepateikdama reikiamų dokumentų. Dėl to laikytina, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė pažeidė Vyriausybės nutarimo 60.3 p reikalavimus - draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį, taip pat atsakovas nesilaikė atsakingo draudiko nurodymų, raštu duotų po eismo įvykio (60.4p.).

Taip pat teismas laiko, kad nėra pagrindo laikyti, kad atsakovės atsakomybė dėl dalinio sumokėtų išmokų išieškojimo atsiranda minėto Vyriausybė nutarimo 60.5p. pagrindu. Byloje yra nustatyta, ir atsakovė neneigia, kad ji laiku draudikui apie eismo įvykį nepranešė, nes ji šitos aplinkybės nežinojo, nes automobilis yra draustas jos vyro vardu. Tačiau ši atsakomybė asmeniui neatsiranda jeigu yra įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Iš ieškovo 2014-12-03 rašto ( b.l. 75-77) matyti, kad ieškovė apie eismo įvykį sužinojo 2014-08-04, nes tą dieną į jų draudimo bendrovę kreipėsi nukentėjusysis UAB” Kautra” , kuri pateikė ir eismo įvykio deklaraciją, tai yra draudikas apie eismo įvykį sužinojo laiku. Ieškovas teigia, kad dėl atsakovės duomenų apie eismo įvykio nepateikimas sukėlė jam problemų dėl išmokų dydžio paskaičiavimo, nes po apmokėjimo buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu nebuvo apgadintas nukentėjusiojo automobilio ratas, dėl ko, vėliau, ieškovė susigrąžino neteisėtai sumokėtą sumą. Tačiau ši aplinkybė nėra ta priežastis, kuri įtakotų draudiko pareigai sumokėti išmoką susijusią su nukentėjusiojo automobilio remontu. Kaip jau buvo minėta, atsakovė nevengė bendrauti su ieškove, remonto sąmata buvo atlikta 2014-08-13( b.l. 44), atsakovė teikė dokumentus ieškovei 2014-08-26, 28d.d., sąskaita ieškovės apmokėta 2014-09-11, todėl teismas laiko, kad ieškovei trūkstant kokių tai nors dokumentų dėl išmokos dydžio paskaičiavimo, galėjo, prieš apmokant sąskaitą, kreiptis į atsakovę dėl papildomų duomenų apie eismo įvykį pateikimą, tačiau ieškovė to nepadarė.

Byloje tik nustatyta, kad atsakovė laiku nepranešė ieškovei apie eismo įvykį. Tačiau taikant Įstatymo 22 str. 2d. 12 str., dėl savalaikio nepranešimo apie eismo įvykį ir atgręžtinio reikalavimo teisę, būtina, kad byloje būtų Vyriausybės nutarimo 60.5 p. aplinkybės. Tačiau, kaip buvo aukščiau paminėta, byloje yra įrodyta, kad ieškovė apie eismo įvykį sužinojo laiku ir ieškovė neįrodė, kad, dėl nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį, turėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.

Išanalizavus ir įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas laiko, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio, nes jis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Kadangi atsakovė teismui pateikė advokato išlaidas po baigiamųjų kalbų, o šias išlaidas galima pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šios išlaidos( 100€ )negali būti priteistinos atsakovės naudai. ( CPK 98 str. 98 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str.,263 -270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.