- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-242-555/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- UAB „Avitelos prekyba“
- Ieškovas
- N. G.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Snoro lizingas“
- Advokatai
- Valteris Alekna, Vytas Ramanauskas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Valteriui Aleknai, atsakovo atstovui advokatui Vytui Ramanauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Avitelos prekyba“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui UAB „Avitelos prekyba“, tretysis asmuo UAB „Snoro lizingas“, dėl išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė nutraukti 2008-10-05 išperkamosios nuomos sutartį Nr. KAA81005BBPA, sudarytą tarp ieškovės N. G. ir atsakovo UAB „Avitelos prekyba“ bei taikyti restituciją grąžinant UAB „Snoro lizingas“ televizorių PANASONIC 42 PY 800, o ieškovei iš UAB „Snoro lizingas“ grąžinant sumokėtas lėšas - 1932,90 Lt; priteisti iš atsakovo UAB „Avitelos prekyba“ 10 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-10-05 pas atsakovą įsigijo televizorių PANASONIC 42 PY 800, prekės sertifikacija Panasonic tv 72 PY 800 už 6200,00 Lt pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. KAA81005BBPA. Pagal susitarimą atsakovas įsipareigojo pristatyti ieškovės įsigytą prekę į namus. Prekė buvo pristatyta 2008-10-06 apie 19 val. Televizorių atvežęs vairuotojas išvyko dėžės neatidaręs ir nepažiūrėjęs perduodamos prekės. Po kelių dienų atidariusi dėžę ir išėmusi televizorių ieškovė pamatė, kad yra sudaužytas jo ekranas. Apie tai buvo informuotas atsakovas. Tačiau atsakovas atsisakė pakeisti nekokybišką prekę. Skiltyje, jog prekė yra pristatyta pilnos komplektacijos ir kokybiška, ieškovė nepasirašė ir ta skiltis krovinio važtaraštyje yra tuščia. Kartu su preke nebuvo perduota instrukcija lietuvių kalba, kas pardavėjui yra privaloma. Be to, 2008-12-08 ieškovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. 2009-01-15 raštu Nr. 3KS-18 buvo informuota, jog prekė yra netinkama naudoti pagal paskirtį. Kadangi ieškovei buvo perduota netinkamos kokybės prekė, atsakovas nesutiko nei pakeisti prekės, nei savo lėšomis pašalinti prekės trūkumus, nesprendė ginčo, kaip tai nustatyta sutarties 5 p., todėl ieškovė mano, kad yra pagrindas sutartį nutraukti (sutarties 8.3 p.) taikant restituciją. Dėl atsakovo darbuotojų kaltės ieškovė patyrė nepatogumus, pažeminimą, nes UAB „Avitelos prekyba“ parduotuvės darbuotoja, pasirašiusi sutartį, akivaizdžiai iš ieškovės tyčiojosi tiek aptarinėjant susidariusią situaciją ieškovei nuvykus į parduotuvę, tiek atvykusi į ieškovės į namus su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovu, be to, atsakovas vengė geranoriško bendradarbiavimo, todėl iš atsakovo turėtų būti priteista 10000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė 2008-10-05 išperkamosios nuomos sutartį Nr. KAA81005BBPA, sudarytą tarp ieškovės N. G., atsakovo UAB „Avitelos prekyba ir UAB „Snoro lizingas“ bei taikė restituciją – pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš atsakovo UAB „Avitelos prekyba“ priteisė UAB „Snoro lizingas“ 5 202,29 Lt; iš UAB „Snoro lizingas“ priteisė ieškovei N. G. televizorių Panasonic, kurio modelis TH-42PY800P; įpareigojo ieškovę N. G. iki 2009 m. lapkričio 5 d. perduoti paminėtą televizorių atsakovui; priteisė iš atsakovo UAB „Avitelos prekyba“ ieškovei N. G. 1 626,29 Lt sumokėto avanso ir mėnesinių įmokų bei 5 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas nurodė, jog iš prekių pirkimo – pardavimo išsimokėjimui sutarties Nr. KAA81005BBPA matyti, kad šalys susitarė dėl kainos, dėl mokėjimo už prekę tvarkos bei, jog ieškovė perka televizorių PANASONIC 42 PY 800, tuo tarpu jai perduotas televizorius Panasonic, kurio modelis TH-42PY800P. Teismas nustatė, jog televizorius, kuris buvo atvežtas ieškovei, prie ieškovės nebuvo apžiūrėtas, kad ieškovei atsakovas nepateikė televizoriaus techninės dokumentacijos lietuvių kalba, jog televizorius nebuvo perduotas ieškovei sutarties ir priėmimo – perdavimo akto pasirašymo metu ir parduodamo daikto kokybė nebuvo nustatyta, be to atsakovas nebandė ieškovės įsigytos netinkamos kokybės prekės pakeisti kokybiška, ją suremontuoti, sumažinti įsigytos prekės kainą ir pan. Kadangi realiai buvo parduotas ne to modelio televizorius, koks nurodytas sutartyje, televizorius su dideliais trūkumais ir negalėjo būti eksploatuojamas be brangaus remonto – ekrano pakeitimo, kurio kaštai beveik lygūs televizoriaus kainai, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas, dėl to ieškovės reikalavimas dėl sutarties nutraukimo tenkintinas (CK 6.332 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas nurodė, kad patenkinus ieškinio reikalavimą, taikytina restitucija – iš atsakovo UAB „Snoro lizingas“ naudai priteisiama sutartyje nuodyta televizoriaus kaina – 6828,58 Lt atėmus ieškovės sumokėtą sumą, iš UAB „Snoro lizingas“ ieškovei priteisiamas televizorius Panasonic, kurio modelis TH-42PY800P, o lizingo gavėjas ieškovė N. G. įpareigojama vieno mėnesio laike perduoti televizorių atsakovui. Kadangi ieškovė sumokėjo 310,00 Lt avanso atsakovui iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, bei atliko kelis mokėjimus sumokėdama 1316,92 Lt, todėl restitucijos pagrindu pinigai grąžintini ieškovei. Taip pat nurodė, kad ieškovė dėl netinkamos prekės - televizoriaus įsigijimo patyrė dvasinius išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių, metus laiko negalėjo naudotis įsigytu daiktu, o atsakovas nesprendė jokių su ginču susijusių klausimų, t.y. nebendradarbiavo su atsakove, akivaizdžiai neigdamas savo kaltę, nors pagal įstatymą yra atsakingas už prekės kokybę. Tačiau, teismo vertinimu, pirkėja taip pat nebuvo pakankamai apdairi, apsiribojusi prieš pirkimą ekspozicijoje esančio televizoriaus vizualine apžiūra, todėl, nors ieškovui pripažinta teisė atsisakyti nuo sutarties dėl parduoto daikto dėl jo netinkamos kokybes, teismas neturtinės žalos priteisimo dydį mažino ir ieškovei priteisė 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Avitelos prekyba“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Dėl daikto ir jo dokumentų perdavimo. Nurodo, kad teismas vertindamas byloje pateiktų įrodymų visumą nepagrįstai sureikšmino rašymo apsirikimo klaidą, be to ieškovė nereiškė reikalavimo dėl kito daikto, negu ji išsirinko, pristatymo. Taip pat teismas nevertino, kad ieškovei prie televizoriaus buvo pateiktas kompaktinis diskas su televizoriaus technine dokumentacija lietuvių kalba, nenurodė, kaip televizoriaus techninės dokumentacijos lietuvių kalba pateikimas ar nepateikimas įtakojo daikto kokybę. Teigia, kad daikto kokybės nustatymas negalėjo būti siejamas su daikto pristatymu į ieškovės nurodytą vietą, nes sudariusi Sutartį ir pasirašiusi daikto perdavimo-priėmimo aktą, ieškovė turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą pareikalauti apžiūrėti išsirinktą televizorių tam, kad įsitikintų, jog televizorius yra nors be išorinių defektų, nes nuo šių dokumentų sudarymo momento ieškovei perėjo naudojimo ir valdymo teisės į televizorių, todėl teismas prekės kokybės patikrinimo momentą be pagrindo susiejo su prekės pristatymo į namus paslauga, kuri šioje situacijoje yra savarankiškas šalių susitarimas, nepriklausantis nuo 2008-10-05 Sutarties. Dėl daikto kokybės. Nurodo, kad ieškovės parašas yra ne toje važtaraščio vietoje, kurioje jis turėtų būti patvirtinant, jog gauta prekė yra be akivaizdžių trūkumų, tačiau negalima visiškai neatsižvelgti j šią aplinkybę. Apelianto nuomone, pasirašydama, nors ir ne toje vietoje, kurioje reikėjo, ieškovė patvirtino, jog jai buvo pristatyta kokybiška prekė, t. y. prekė be akivaizdžių išorinių trūkumų, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog duomenų apie gautos prekės kokybę važtaraštyje nėra. Teigia, kad ieškovė būdama įsigyjamo daikto vartotoja, nesielgė rūpestingai ir apdairiai nereikalaudama, kad vairuotojas, atvežęs jai prekę į namus, padėtų ją išpakuoti tam, kad įsitikintų, jog daiktas iš išorės yra be akivaizdžių trūkumų, todėl teismas privalėjo ieškovės tokį elgesį vertinti lygindamas jį su protingo, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartu, be to ieškovė turi prisiimti tokio savo elgesio sukeltas neigiamas pasekmes. Teismas turėjo itin atidžiai ištirti ir įvertinti visus byloje esančius įrodymus tam, kad galėtų padaryti pagrįstą išvadą, kuriai iš šalių tenka atsakomybė, tačiau teismas visiškai neanalizavo, kada prekės defektas galėjo atsirasti, kaip jis galėjo atsirasti, kodėl prekės pakuotė nebuvo pažeista, nustatydamas UAB „Avitelos prekyba" atsakomybę dėl prekės trūkumų, teismas iš esmės rėmėsi tik ieškovės ir liudytojos parodymais. Dėl sąlygų civilinei atsakomybei taikyti. Teigia, kad teismas visiškai neanalizavo ir nevertino, kada prekė galėjo būti sugadinta, kaip ji galėjo būti sugadinta ir kas ją sugadino, todėl ieškovei neįrodžius, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp UAB „Avitelos prekyba" veiksmų ir prekės trūkumų, UAB „Avitelos prekyba" negalėjo būti pripažintas atsakingu dėl prekės trūkumų. Dėl sutarties nutraukimo. Nurodo, kad byloje nėra faktų, įrodančių, jog apeliantas „Avitelos prekyba" perdavė daiktą su trūkumais, todėl Sutarties nutraukimas dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo, traktuojant tai esminiu Sutarties pažeidimu, negalimas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto nuomone, ieškovė neįrodė, jog patyrė neturtinio pobūdžio žalą, kaip ji suprantama pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, ieškovė tik nurodė, jog patyrė dvasinio pobūdžio išgyvenimus, jog su ja apelianto darbuotojai negražiai elgėsi, ją žemino ir pan., tačiau savo tokių teiginių ji nepagrindė jokiais įrodymais. Teigia, kad teismo argumentai, jog apeliantas UAB „Avitelos prekyba" nesprendė jokių klausimų, susijusių su ginču, ir ieškovė, metus negalėdama naudoti prekės, patyrė neturtinę žalą, yra visiškai nepagrįsti. Nurodo, kad ieškovė nesutiko su UAB „Avitelos prekyba“ atsisakymu vykdyti ieškovės reikalavimus, ir kreipėsi į teismą dėl ginčo išsprendimo ir bylos nagrinėjimas užtruko metus. Mano, jog laikotarpis, kol teismas nagrinėjo bylą, negalėjo būti traktuojamas kaip laikotarpis, kurio metu ieškovė taip pat patyrė neturtinę žalą, be to šiuo laikotarpiu ieškovė negalėdama naudoti prekės negalėjo patirti neturtinės žalos dar ir todėl, jog į teismą ieškovė kreipėsi reikalaudama nutraukti Sutartį ir taikyti restituciją, o ne remontuoti prekę ar ją pakeisti kita. Teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai aiškino neturtinės žalos sampratą, todėl nepagrįstai ir neteisėtai priteisė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. G. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Tretysis asmuo UAB „Snoro lizingas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių sudaryta sutartis turi vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties elementų, nes iš jos turinio ir bylos įrodymų matyti, kad atsakovas, kaip verslininkas ieškovei bei jos šeimos poreikių tenkinimui pardavė prekę – televizorių (CK 6.350 straipsnis). Pardavėjas pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį ir CK normas atsako už bet kokį daikto kokybės trūkumą (CK 6.363 straipsnis). Pagal šį straipsnį vartotojas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, savo pasirinkimu turi teisę pareikalauti, kad pažeidimas būtų pašalintas vienu iš jame nurodytų būdų (pakeistas netinkamos kokybės daiktas tinkamos kokybės daiktu; atitinkamai sumažinta prekės kaina; per protingą terminą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumai; atlygintos daikto trūkumų šalinimo išlaidos, jeigu pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus trūkumus pašalino vartotojas pats ar trečiųjų asmenų padedamas; vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą). Byloje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis, kurios pagrindu buvo parduotas televizorius bei perduota prekė, yra tipinė, kurioje nėra aptartos individualios sutarties sąlygos. Be to, taip pat nustatyta, kad nors sutarties sudarymo metu šalys pasirašė ir prekės perdavimo-priėmimo aktą (b.l. 8), prekė pirkėjui perduota nebuvo, prekę pirkėjui savo transportu sekančią dieną pristatė pardavėjas, prekės pristatymo metu pirkėja patvirtino, kad prekę gavo (b.l. 10).
Sprendžiant dėl prekės trūkumo, taip pat dėl pirkėjos galimybės remtis šiais trūkumais, svarbią reikšmę turi perdavimo-priėmimo akto turinys ir jo pasirašymo aplinkybės (CK 6.337 straipsnis). Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra konstatavęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo-perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas įrodinėja, jog prekė pirkėjai buvo perduota, prekę pirkėja priėmė, jos kokybės nepatikrinusi prisiėmė dėl tokio savo elgesio atsiradusias pasekmes. Esant ginčui, jog prekė sutarties sudarymo metu buvo perduota, pardavėjas įrodinėjantis, jog prekę perdavė, turi pareigą įrodyti, kad pirkėjui (vartotojui), prieš pasirašant tą dokumentą, buvo išaiškinta to dokumento paskirtis, teisinė reikšmė, taip pat pirkėjo (vartotojo) teisė tame dokumente nurodyti priimamo darbo rezultato trūkumus, jeigu tokių yra. Pardavėjo veiksmai, prekę pirkėjui (vartotojui) perduodant ne šalių sutartyje įvardytu dokumentu (arba, jeigu šalių sutartyje toks dokumentas neįvardytas, ne paprastai įforminamu aktu, pavyzdžiui, perdavimo-priėmimo aktu) ir neišaiškinus pirkėjui (vartotojui), prieš pasirašant tą dokumentą, jo (dokumento) paskirties, teisinės reikšmės, taip pat pirkėjo (vartotojo) teisės tame dokumente nurodyti priimamo darbo rezultato trūkumus, vertintini kaip nesąžiningi.
Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, kad televizorius sutarties sudarymo metu realiai perduotas bei apžiūrėtas nebuvo. Pirkėja pasirašė už prekės gavimą važtaraštyje. Šalių sudarytoje sutartyje yra nustatyta, jog pirkėjas pasirašęs perdavimo-priėmimo aktą, numatytą Sutarties 4.4 punkte, neturi teisės reikšti pretenzijų dėl prekės kokybės (Sutarties 4.5 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, pristatydamas prekę, ieškovei, kaip silpnesniajai sutarties šaliai, būtų išaiškinęs, jog šiam važtaraščiui teikiama perdavimo-priėmimo akto reikšmė, taip pat jog ieškovė būtent šiame dokumente turėtų nurodyti prekės trūkumus, jeigu tokių yra. Taigi byloje yra duomenų, rodančių, kad prekės gabenimo važtaraščio pateikimo ieškovei ir pasirašymo metu atsakovas šio dokumento nevertino kaip perdavimo-priėmimo akto. Kolegija pažymi, kad šalių sudarytas prekės perdavimo-priėmimo aktas, sudarytas pirkimo-pardavimo metu, yra svarbus lizingo bendrovei, tačiau nepatvirtina, kad ieškovei prekė būtų perduota. Vartojimo sutarties instituto specifika suteikia vartotojui teisę spręsti, kurį iš įstatyme įtvirtintų teisių gynimo būdų rinktis. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių. Todėl, byloje esant nustatytam prekės trūkumui, jog prekės remonto sąnaudos yra lygios prekės kainai, pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nuspręsti, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Pripažintina, kad vartotojas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą (6.363 straipsnio 5 dalis). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė dėl netinkamos kokybės televizoriaus įsigijimo patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, papildomus rūpesčius ir įvertino jos patirtą neturtinę žalą 5000 Lt. Parduodamos prekės kokybę turėjo garantuoti ir yra visiškai už ją atsakingas atsakovas, kaip pardavėjas vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje (CK 6. 363 straipsnio 1 dalis). Kolegija sutinka, su apeliacinio skundo argumentu, jog vykęs tarp šalių teisminis ginčas negali būti vertinamas kaip pardavėjo atsisakymas bendradarbiauti su ieškove. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovė nereikalavo patikrinti prekės kokybės, nėra surinkta duomenų, patvirtinančių jos nurodytus argumentus dėl atsakovo darbuotojų elgesio (CPK 178 straipsnis), spręstina, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl netinkamos kokybės daikto ji patyrė neturtinę žalą, be to, darant šias išvadas spręstina, kad ieškovės veiksmai ar neveikimas, kurie vertintini kaip didelis nukentėjusiojo neatsargumas, turėjo įtakos nekokybiškos prekės įsigijimui ir suteikia įstatyminį pagrindą netenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to apelianto argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo pripažintini pagrįstais.
Tenkinant iš dalies apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, keistina, ieškovės reikalavimas šioje dalyje netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, iš šalių viena kitai priteistina atitinkamai po 50 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Pagal pateiktus byloje duomenis matyti, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovas - 427 Lt žyminio mokesčio, 1420 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti: 1210 Lt už apeliacinio skundo surašymą bei 1210 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, sprendžia, kad maksimalus dydis užmokesčio už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme turėtų būti 120 Lt (800 Lt x 0,15). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme paskirstomos: ieškovei iš atsakovo priteistina 100 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės priteistina 665 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 205 Lt (355-150) žyminio mokesčio, iš viso 870 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės N. G. reikalavimas ir priteista iš UAB „Avitelos prekyba“ 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pakeisti. Ieškovės N. G. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei N. G. iš atsakovo UAB „Avitelos prekyba“ 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui UAB „Avitelos prekyba“ iš ieškovės N. G. 870 Lt bylinėjimosi išlaidų.