Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Arnoldo Šukaičio, teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)darbininku, mokosi Panevėžio profesinio rengimo centre 3 kurse, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, teistas Panevėžio m. apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., bausmes subendrinus, laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p.,7 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį tęsti mokslą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos,

A. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Panevėžys,

Panevėžio m. apylinkės teismo 2006 m. birželio 16 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 str. 1 d., vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p., 2 d., atleistas ir byla nutraukta, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus,

Panevėžio m. apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 4 d. ir, vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 4 p., 5 p., paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nustatytu laiku, tęsti mokslą bei uždraudžiant lankytis masiniuose renginiuose, bendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamos įtakos ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą,

teistas Panevėžio m. apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., bausmes subendrinus, laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nustatytu laiku, tęsti mokslą bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą,

kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamieji A. G. ir A. Š. kaltinami tuo, kad 2005 m. spalio 7 d. apie 22 val. Panevėžyje, Beržų gatvėje prie pastato (duomenys neskelbtini), veikdami kaip bendravykdytojai, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, suduodami nukentėjusiajam R. J. nemažiau kaip 15 smūgių rankomis ir kojomis į veidą, dešinę ranką, dešinę krūtinės ląstos pusę, tuo padarant kairiųjų akies vokų kraujosruvas, dešiniųjų 6 ir 7 šonkaulių lūžimus, kairiojo 9 šonkaulio lūžimą, skersinį dešiniojo alkūnkaulio lūžimą, dėl ko nuo dešiniojo alkūnkaulio lūžio nukentėjusiajam netekus keturiasdešimt penkių procentų darbingumo buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata, tyčia iš chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo R. J., t. y. kaltinami pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2005 m. spalio 7 d. vakare, jam su savo drauge E. ir Š. stovint prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėjo neblaivus J., kurio iki to laiko nepažinojo, ir įkyriai prašė prisidegti cigaretę. K. E. jam garsiau pasakė, kad neturi kuo pridegti, J. jai sudavė ranka į veidą. T. Š. pastūmė J., jis ( G. ) taip pat stūmė J., J. įsikibo į jį. Abu įsikibę stumdėsi iki kitos laiptinės. J. vadino juos gaidžiais. Jis trenkė J.i ir abu nugriuvo ant suoliuko. K. J. jį paleido, jis atsistojęs tris kartus spyrė J. į kojas. Jis rankos J. nesulaužė. Mano, kad taip susižaloti J. galėjo griūdamas.

Kaltinamasis A. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusysis pirmas trenkė E., kai ši liepė eiti namo. Tada jis ( Š.) trenkė J., pastūmė. J. taip pat jį pastūmė, nuo ko jis parkrito. J. vadino juos gaidžiais. Po to dar J. trenkė į viršutinę kūno dalį, spyrė 2-3 kartus. Į ranką jis nesudavė.

Nors kaltinamieji nurodo, kad jie tik gynė savo draugę nuo neblaivaus R. J. ir nesudavė jam tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime, bei nesužalojo jo rankos, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais abiejų kaltinamųjų kaltė pilnai įrodyta.

N. R. J.s parodė, kad, jam grįžtant į namus, jį užpuolė jaunuoliai, kurie jį mušė, nutempė prie kitos laiptinės, kur buvo tamsu . Pargriovus ant suoliuko, juto smūgius į veidą, krūtinę, nuo smūgių dengėsi rankomis. Jam sudavė apie 15 smūgių. Kai mušė, pajuto skausmą dešinėje rankoje. Girdėjo moters balsą sakant: „Ką jūs darot, nemuškit“.

Liudytoja E. D. parodė, kad vakare ji su draugais G. ir Š., kurie buvo išgėrę stovėjo prie (duomenys neskelbtini)namo trečios laiptinės. G. ir Š. ją gynė nuo vyriškio, kuris jai sudavė į veidą. Matė, kai jie apsistumdė prie ketvirtos laiptinės, vyriškis sėdėjo ant suoliuko. Iš laiptinės išėjo kaimynė D. ir jos motina.

Liudytoja I. D. parodė, kad ji matė, kai du jaunuoliai mušė ant suoliuko gulintį vyriškį, kuris rankomis dengėsi veidą. Liudytoja I. D. nurodė, kad po įvykio, t. y. 2006 m. sausio mėnesį ji sunkiai susirgo, todėl jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu prieš susirgimą, yra išsamesni.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. D. parodė ( parodymai paskelbti teisiamajame posėdyje ), kad ji, priėjusi prie ketvirtosios laiptinės, pamatė, kad kažkoks vyriškis pusiau gulomis sėdėjo ant suoliuko, esančio prie laiptinės, o du jaunuoliai jį spardė. Vyriškis buvo rankomis užsidėjęs galvą ir klausė „Už ką“. Tuomet ji pasakė tiems jaunuoliams: „Ką jūs darot, baikit spardyti, juk pagyvenusį žmogų spardot“. Jaunuoliai jos neklausė ir toliau spardė vyriškį. Ji nubėgo namo ir pasakė apie tai motinai, kuri išėjo į lauką ir liepė nustoti spardyti žmogų. Kai ji ( I. D. ) grįžo namo, paskambino policijai ir, vėl išėjusi į kiemą, apie tai garsiai pasakė, jaunuoliai nustojo mušti ir įėjo į laiptinę ( 1 t., 119 – 120 b. l. ).

Liudytoja O. Č. parodė, kad 2005 m. spalio 7 d. į namus atbėgo dukra ir pasakė, kad muša žmogų. Ji išbėgusi į lauką matė, kad dviese, vienas iš jų buvo G., spardo vyriškį, kuris buvo rankomis susiėmęs už galvos. Ji užstojo vyriškį ir įsivedė į savo butą suteikti pagalbos. Vyriškis sakė, kad jam skauda.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.G 1771/05 (05) nurodyta, kad R. J. buvo sumuštas veidas, dešinė ranka, dešinė krūtinės ląstos pusė, lūžo dešinieji 6-7 šonkauliai, dešinysis alkūnkaulis. Sužalojimai padaryti suduodant ne mažiau kaip tris smūgius. Skersinis alkūnkaulio lūžio pobūdis apatiniame trečdalyje su lūžių poslinkiu leidžia tvirtinti, kad jis padarytas smūgio į apatinį dilbio trečdalį kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, metu. Tokie sužalojimai griūnant nepadaromi. Neatmestina galimybė, kad dilbio kaulas lūžo ginantis – dengiantis ranka nuo smūgio. Netekus 45 proc. darbingumo, sveikata sutrikdoma sunkiai. R. J. 45 proc. darbingumo netekimo priežastis – dešinio alkūnkaulio trauminis lūžis ( 1 t., 65 –70 b. l.).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Darbingumo lygio pažymoje DL – 1 Nr. 0034683 nurodyta, kad R. J. nustatytas 45 proc. darbingumo netekimas ( 1 t., 84 b. l. ).

Šeimos gydytojų centro mediciniame pažymėjime nurodyta, kad 2005 m. lapkričio 11 d. darytoje rentgenogramoje R. J. krūtinės ląstos kairėje pusėje matyti 9 – to šonkaulio lūžimas ( 2 t., 122 b. l. ).

Visuma ištirtų įrodymų nustatyta, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį kaltinamieji naudojo ne veikdami būtinosios ginties sąlygomis, o pykčio pasėkoje, kai nukentėjusysis pavadino kaltinamuosius gaidžiais, t. y. dėl mažaverčio preteksto. Įsiteisėjusiu nukentėjusiojo R. J. atžvilgiu priimtu nuosprendžiu nustatyta, kad iš tikrųjų nukentėjusysis elgėsi netinkamai, t. y. nesant jokio teisėto pagrindo – atsisakius pridegti cigaretę, sudavė E. D. ranka vieną kartą į veidą, tuo nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą ( 1 t., 49 b. l. ). Tačiau A. Š. nustūmus R. J. nuo E. D., joks pavojus jai negrėsė ir jos ginti nereikėjo. Tuo tarpu abu kaltinamieji nutempė nukentėjusįjį iki kitos laiptinės, kur abu tyčia dėl chuliganiškų paskatų vartojo prieš jį smurtą. Nors kaltinamieji nurodo sudavę nukentėjusiajam mažesnį smūgių skaičių, nei nurodyta kaltinime, tačiau nukentėjusiojo bei liudytojų I. D. ir O. Č. parodymais nustatyta, kad kaltinamieji smurtą vartojo netrumpą laiką ( liudytoja I. D., matydama mušamą žmogų ir pati negalėdama sutramdyti kaltinamųjų, parėjo į namus, pakvietė savo motiną, kuri atėjusi dar matė nukentėjusiajam suduodamus smūgius ), todėl įrodyta, kad abu kaltinamieji nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamieji 2005 m. spalio 7 d. apie 22 val. Panevėžyje, Beržų gatvėje prie pastato (duomenys neskelbtini), veikdami kaip bendravykdytojai, iš chuliganiškų paskatų sudavė R. J. nemažiau kaip 15 smūgių rankomis ir kojomis į veidą, dešinę ranką, dešinę krūtinės ląstos pusę, tuo padarant kairiųjų akies vokų kraujosruvas, dešiniųjų 6 ir 7 šonkaulių lūžimus, kairiojo 9 šonkaulio lūžimą, skersinį dešiniojo alkūnkaulio lūžimą, dėl ko nuo dešiniojo alkūnkaulio lūžio nukentėjusiajam netekus keturiasdešimt penkių procentų darbingumo buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Tokia veika atitiktų BK 135 str. 2 d. 8 p.

BK 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo privalo atsakyti pagal šį kodeksą, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo. Tačiau to paties straipsnio 6 dalis įtvirtina konstitucinį principą ( Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis ), kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą.

Dvigubo baudimo draudimo principas (non bis in idem – lot.) įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ( toliau – Konvencija ) Septintojo protokolo 4 straipsnyje. Lietuva yra šios Konvencijos dalyvė, ratifikavusi Konvenciją 1995 m. balandžio 27 d., o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo LR Seimas, yra sudedamoji LR teisinės sistemos dalis.

Kadangi Lietuva pripažįsta Europos žmogaus teisių teismo jurisdikciją, todėl šioje byloje reikšmingi Europos žmogaus teisių teismo ( toliau – Teismas ) sprendimai, kuriuose Teismas nusprendė, kad asmens persekiojimas ir nubaudimas dėl tos pačios veikos du kartus pažeidžia K. S. protokolo 4 straipsnyje įtvirtintą draudimą būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamam ar baudžiamam už tą patį teisės pažeidimą (nusikaltimą), dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą ( F. F. prieš Austriją, Gradinger prieš Austriją ir kt. ).

Teisėjų kolegija mano, kad kaltinamuosius nuteisus šioje byloje dėl R. J. sveikatos sutrikdymo, dvigubo baudimo draudimo principas būtų pažeistas.

Pagal galutinius kaltinamiesiems pateiktus kaltinimus ( teisiamajame posėdyje kaltinimai prokuroro prašymu buvo pakeisti ( 2 t., 212 b. l. ) matyti, kad jie kaltinami atlikus tuos pačius veiksmus, už kuriuos jie nuteisti įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nuosprendžiu ( 2 t. 146 – 152 b. l. ), o būtent: kad jie 2005 m. spalio 7 d. apie 22 val. Panevėžyje, Beržų gatvėje prie pastato Nr. 39, veikdami kaip bendravykdytojai, dėl chuliganiškų paskatų sudavė nukentėjusiajam R. J. nemažiau kaip 15 smūgių rankomis ir kojomis į veidą, dešinę ranką, dešinę krūtinės ląstos pusę. Akivaizdu, jog tiek vienu, tiek kitu atveju kalbama apie tą patį įvykį. Šioje byloje kaltinamiesiems pateikti kaltinimai skiriasi nuo minėto nuosprendžio nustatytų faktinių aplinkybių tik savo pasekmių apimtimi. Nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamieji R. J. padarė minkštųjų audinių sumušimus veido bei dešinės krūtinės ląstos pusėje, dešiniųjų 6 ir 7 šonkaulių lūžimus, kairiojo 9 šonkaulio lūžimus. Nagrinėjamoje byloje A. G. ir A. Š. pateiktuose kaltinimuose be šių kūno sužalojimų dar nurodytas ir R. J. dešiniojo alkūnkaulio skersinio lūžimo padarymas. Reikia pripažinti, kad kaltinamųjų kaltės klausimas dėl pastarojo kūno sužalojimo padarymo nėra išspręstas, nes, nagrinėjant pirmesniąją bylą, dar nebuvo panaikintas prokuroro nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl R. J. padaryto skersinio alkūnkaulio lūžimo, t. y. dėl sunkaus R. J. sveikatos sutrikdymo ( 2 t., 70 – 73 b. l. ). Tačiau nagrinėjamoje byloje A. G. ir A. Š. kaltinimai savo atliktų veiksmų apimtimi R. J. atžvilgiu pareikšti vienodi kaip ir ankstesnėje minėtoje byloje, kurioje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nuosprendžiu A. G. ir A. Š., nors ir nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau kartu jie nuteisti ir už tai, kad sudavė R. J. į dešinę ranką, dėl kurios sužalojimo ir buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Visus nusikalstamus veiksmus ( tiek tuos, už kuriuos jau nuteisti, tiek kaltinimuose nurodytus ) kaltinamieji atliko toje pat vietoje, tuo pat metu, visos pasekmės atsirado dėl visų šių veiksmų visumos, todėl teisėjų kolegija mano, kad kaltinamieji negali būti teisiami už vienus R. J. kūno sužalojimus vienoje byloje, o už kitus kūno sužalojimus, padarytus toje pat vietoje ir tuo pačiu metu, kitoje byloje. Kaltinamieji R. J. atžvilgiu įvykdė vieną nusikaltimą, todėl ir nuosprendis jų atžvilgiu turi būti priimtas vienas.

Kadangi iki šiol nepanaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nuosprendis, todėl teismas, vėl nubausdamas A. G. ir A. Š. už tuos pačius nusikalstamus veiksmus, už kuriuos jie pripažinti kaltais ir jų atžvilgiu jau vykdomas nuosprendis, aiškiai pažeistų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnio nuostatas, draudžiančias dvigubą baudimą už vieną ir tą patį teisės pažeidimą.

Esant tokioms aplinkybėms, ši baudžiamoji byla nutrauktina.

Byloje yra pareikšti Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl gydymo ligoninės stacionare išlaidų atlyginimo ( 1 t., 91 – 92 b. l. ) ir nukentėjusiojo R. J. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ( 2 t., 203 – 204 b. l. ), tačiau principas non bis in idem neužkerta kelio asmenims, nukentėjusiems dėl neteisėtų veiksmų siekti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, nes šioje byloje, nutraukus baudžiamąjį procesą, jie negali būti sprendžiami.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Baudžiamąją bylą, kurioje A. G. ir A. Š. kaltinami pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., nutraukti ( BPK 3 str. 1 d. 8 p. ).

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo R. J. ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.