Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1334-990/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-26
Bylos Nr.
1-1334-990/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
V. Č.
Advokatai
Silva Mardosaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1334-990/2019
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-12298-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.14.1.3.; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei-Liobienei,kaltinamajam V. Č., jo gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei,prokurorei Ritai Sabaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, nedirbantis, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2019 m. kovo 25 d. laikotarpiu tarp 15.20 val. ir 15.40 val. prekybos centre „Maxima bazė“, esančiame Savanorių pr. 247, Vilniuje, V. Č. paėmė prekybos salėje buvusias UAB „Maxima LT“ priklausančias 193,68 eurų vertės prekes - 27,17 eurų vertės sportinius batelius „Nike“, 26,82 eurų vertės ausines „Panasonic“, 84 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Prestigio“, 6,82 eurų vertės ausines „Acme“, 48 eurų vertės planšetinį kompiuterį „Estar“, 0,82 euro vertės įkrovimo laidą „Westrome“, nuo minėtų prekių pašalino apsaugos detales bei pakuotes, po ko minėtas prekes paslėpęs po savo striuke praėjo pro parduotuvės kasą už prekes nesusimokėjęs, tačiau pastebėtas prekybos centro apsaugos darbuotojo V. Č. buvo sulaikytas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu V. Č. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis užėjo į parduotuvę „Maxima“, norėdamas nusipirkti gėrimą, maisto bei cigarečių, tačiau apsipirkinėjant jam kilo mintis pavogti parduotuvėje pamatytus daiktus. Jis bandė pavogti visus kaltinime nurodytus daiktus, tačiau atsuktuvo ir replių jis nevogė, tiesiog pastaruosius panaudodamas jis gadino kitų prekių pakuotes. Užsikišęs daiktus už drabužių jis nuėjo link kasų, kur susimokėjo už cigaretes, limonadą ir sūrelius, o už tuos daiktus, kuriuos turėjo paslėpęs drabužiuose, jis nemokėjo. Už vagystes jis yra teistas tris kartus, šį kartą jis vogė, nes jam reikėjo pinigų. Jis stengiasi daryti išvadas ir nekartoti nusikaltimų, dėl savo veiksmų jis gailisi. Jis sutinka atlyginti dalį civilinio ieškinio (150 eurų), nes pačių daiktų jis nesugadino, tik šių daiktų pakuotes.

Ikiteisminio tyrimo metu V. Č. parodė, kad 2019 m. kovo 25 d. jis buvo parduotuvėje „Maxima“, esančioje Savanorių pr. 247, Vilniuje. Iš pradžių tikslo vogti jis neturėjo, tiesiog norėjo nusipirkti kažko atsigerti ir cigarečių. Parduotuvės prekybos salėje jis pamatė vertingus daiktus. Jam reikėjo pinigų sumokėti už buto nuomą, todėl jis sumanė minėtus daiktus pavogti, dalį kurių vėliau pardavęs jis gautų pinigų, o kitą dalį daiktų jis būtų pasilikęs. Būdamas prekybos salėje jis paėmė visus pranešime apie įtarimą nurodytus daiktus. Prieš tai nuo mobiliojo ryšio telefono dėžutės jis nuėmė apsaugos detalę „seiferį“. Kiti daiktai buvo be „seiferių“. Visus daiktus užsikišęs už striukės jis praėjo pro parduotuvės kasas už slepiamas prekes nesumokėjęs - kasoje jis sumokėjo tik už limonadą, cigaretes ir sūrelius. Praėjusį pro kasas jį sulaikė parduotuvės apsaugos darbuotojas, kuris pas jį rado visus pranešime apie įtarimą išvardintus daiktus ir pastaruosius paėmė. Jis sutinka geranoriškai atlyginti UAB „Maxima LT“ padarytą turtinę žalą. Jis pripažįsta, kad pasikėsinęs pavogti daiktus jis sugadino daiktų pakuotes. Jis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (b. l. 86-89).

Teisiamojo posėdžio metu R. A. parodė, kad 2019 m. kovo mėn. teismo posėdžių salėje sėdintis kaltinamasis buvo sulaikytas prekybos centre „Maxima bazė“. Kaltinamasis tąkart praėjo pro kasas nesumokėjęs už mobiliojo ryšio telefoną, sportinius batelius ir įkrovimo laidus. Per apsaugos poste esančią vaizdo stebėjimo įrangą jis pamatė, kad prekybos salėje kaltinamasis pasiėmė atsuktuvą, kuriuo sulaužė mobiliojo ryšio telefono „seiferį“. Iš prekybos salės pasiėmęs reples kaltinamasis greičiausiai karpė sportinių batelių „Nike“ žymeklius. Savo senus batus palikęs prekybos salėje, o naujus apsiavęs kaltinamasis nuėjo prie kasos, kurioje susimokėjęs už limonadą ir cigaretes su kitais daiktais išėjo pro kasas, tačiau už kasų buvo sulaikytas. Sulaikytas kaltinamasis atidavė mobiliojo ryšio telefoną, laidus, kuriuos buvo paslėpęs po striuke, taip pat nusiavė batus, o senus parduotuvėje pavogtus batus kaltinamajam grąžino parduotuvės darbuotojai. Atsuktuvą ir reples kaltinamasis paliko salėje - atsuktuvą kaltinamasis sulankstė, o replėms nepadarė nieko, tik nulupo prekės kodą.

Ikiteisminio tyrimo metu R. A. parodė, kad 2019 m. kovo 25 d. apie 15.20 val. prekybos centre „Maxima bazė“, esančioje Savanorių pr. 247, Vilniuje, prekybos salėje per vaizdo stebėjimo kameras buvo pastebėtas vyras, kuris plėšė prekių pakuotes ir nuiminėjo apsaugos įrenginius, vėliau praėjo pro kasas nesumokėjęs už dalį prekių. Sulaikius minėtą vyrą paaiškėjo, kad tai yra V. Č. (b. l. 8-10).

UAB „Maxima LT“ pateiktame civiliniame ieškinyje nurodyta, jog prekių, kurias pasikėsino pagrobti V. Č., pakuotės ir prekinė išvaizda buvo pažeistos ir pardavimui netinkamos, todėl parduotuvės administracija priėmė sprendimą šias prekes nurašyti. Atsižvelgiant į tai, kad nurašymas vykdomas pajamavimo kainomis, UAB „Maxima LT“ pateikė patikslintą prekių ir jų kainų sąrašą. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad dėl V. Č. pasikėsinimo pagrobti parduotuvei priklausantį turtą buvo nurašytos šios prekės: 27,17 eurų vertės sportiniai bateliai „Nike“, 26,82 eurų vertės ausinės „Panasonic“, 84 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonas „Prestigio“, 6,82 eurų vertės belaidė garso kolonėlė „Acme“, 2,22 eurų vertės replės, 48 eurų vertės planšetinis kompiuteris „Estar“, 0,82 eurų vertės įkrovimo laidas „Westrome“. Parduotuvei padaryta žala įvertinta 195,90 eurų (b. l. 99).

2019 m. kovo 27 d. UAB „Maxima LT“ prekių nurašymo akte Nr. 3000149753 išvardintos nurašytos prekės, išvardintos civiliniame ieškinyje (b. l. 100).

2019 m. kovo 26 d. apžiūrėjus R. A. pateiktus sportinius batelius „Nike“, planšetinį kompiuterį „Estar“, mobiliojo ryšio telefoną „Prestigio“, ausines „Panasonic“, reples ir atsuktuvą, užfiksuota, kad apgadinta planšetinio kompiuterio „Estar“ pakuotė, atidarytos mobiliojo ryšio telefono ir ausinių dėžutės, sulankstytas atsuktuvas (b. l. 11-24). Po apžiūros minėti daiktai grąžinti R. A. (b. l. 25).

Vaizdo įraše, pavadintame „42 (25-03-19 15'06'21)“, užfiksuotas vaizdas, nufilmuotas parduotuvės prekybos salėje kojinių, drabužių bei avalynės skyriuje įrengta vaizdo įrašymo įranga. Matomas apie 20-25 metų amžiaus vyras, vilkintis tamsios spalvos striuke su gobtuvu, tamsios spalvos kelnėmis bei baltos spalvos kojinėmis, avintis juodos spalvos batais, kairėje per alkūnę sulenktoje rankoje laikantis butelį, ant riešo laikantis polietileninį maišelį su nematomu turiniu, dešinėje rankoje laikantis margaspalvę dėžutę, kurią atidarinėja. Netrukus vyras pasilenkia prie dešinėje pusėje nuo filmavimo kameros esančios lentynos, pritūpia, po ko atsistoja ir kaire ranka kažką deda į kišenę. Dėžutės vyras nebeturi.

Vaizdo įraše, pavadintame „42 (25-03-19 15'17'18)“, užfiksuotas vaizdas, nufilmuotas parduotuvės prekybos salėje prie lentynų su pakabintais drabužiais įrengta vaizdo įrašymo įranga. Matomas tas pats vyras, kairėje per alkūnę sulenktoje rankoje laikantis butelį, ant riešo laikantis polietileninį maišelį su nematomu turiniu bei dėžutę, panašią į „seiferį“, dešinėje rankoje laikantis daiktą, panašų į atsuktuvą, kuriuo bando atidaryti dėžutę, panašią į „seiferį“.

Vaizdo įraše, pavadintame „42 (25-03-19 15'26'56)“, užfiksuotas vaizdas, nufilmuotas parduotuvės prekybos salėje prie lentynų su pakabintais drabužiais įrengta vaizdo įrašymo įranga. Matomas tas pats vyras, rankoje laikantis butelį, polietileninį maišelį su nematomu turiniu bei dėžute. Minėtas vyras iš dėžutės išima tamsios spalvos daiktą, panašų į mobiliojo ryšio telefoną, pastarąjį apžiūri ir apsidairo.

Vaizdo įraše, pavadintame „42 (25-03-19 15'31'43)“, užfiksuotas vaizdas, nufilmuotas parduotuvės prekybos salėje prie avalynės dėžių įrengta vaizdo įrašymo įranga. Matomas tas pats vyras, rankoje be limonado butelio ir polietileninio maišelio laikantis melsvos spalvos dėžutę, nuo kurios nuiminėja apsaugos detales ir šias padeda į prekių lentyną - dėžę. Iškart po to minėtas vyras nuo dėžutes nulupa apsauginį celofaną.

Vaizdo įraše, pavadintame „07 (25-03-19 15'39'43)“, užfiksuotas vaizdas, nufilmuotas parduotuvės prekybos salėje įrengta į parduotuvės prekybos kasas Nr. 18 ir Nr. 19 nukreipta vaizdo įrašymo įranga. Matyti, kaip į kasą, kurioje sėdi parduotuvės darbuotoja, ateina apie 20-25 metų amžiaus vyras, vilkintis tamsios spalvos striuke su gobtuvu, tamsios spalvos kelnėmis bei baltos spalvos kojinėmis, avintis juodos spalvos batais. Vyras padeda ant kasos stalo butelį su oranžinės spalvos skysčiu, polietileninį maišelį su nematomu turiniu, parodo į cigarečių stendą, iš kurio pardavėja paima cigarečių pakelį. Vyras atsiskaito už pirkinius (b. l. 40-42).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad V. Č. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – paties V. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, taip pat R. A. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, prekių nurašymo akte bei apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. kovo 25 d. laikotarpiu tarp 15.20 val. ir 15.40 val. prekybos centre „Maxima bazė“, esančiame Savanorių pr. 247, Vilniuje, V. Č. paėmė prekybos salėje buvusias UAB „Maxima LT“ priklausančias 193,68 eurų vertės prekes - 27,17 eurų vertės sportinius batelius „Nike“, 26,82 eurų vertės ausines „Panasonic“, 84 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Prestigio“, 6,82 eurų vertės ausines „Acme“, 48 eurų vertės planšetinį kompiuterį „Estar“, 0,82 euro vertės įkrovimo laidą „Westrome“, nuo minėtų prekių pašalino apsaugos detales bei pakuotes, po ko minėtas prekes paslėpęs po savo striuke praėjo pro parduotuvės kasą už prekes nesusimokėjęs, tačiau pastebėtas prekybos centro apsaugos darbuotojo V. Č. buvo sulaikytas.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 22 straipsnio 1 dalis.

1. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

BK 178 straipsnio 4 dalis.

1. Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

BK 190 straipsnio 1 dalis.

1. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

V. Č. iš parduotuvės prekybos salės paėmė svetimas UAB „Maxima LT“ priklausančias prekes, su kuriomis, neketindamas už jas mokėti, išėjo iš prekybos salės už jas nesumokėjęs, tačiau minėtomis prekėmis disponuoti (valdyti bei naudoti) neturėjo galimybės, kadangi su prekėmis jis buvo sulaikytas, t. y. V. Č. tiesiogiai pradėjo daryti nusikalstamą veiką, tačiau ši veika nebuvo baigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Prekių, kurias buvo pasikėsinta pagrobti, vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, taigi V. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

49 straipsnis. Areštas

1. Areštą teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.

2. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.

3. Už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

4. Arešto laikas už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.

6. Areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 2 punktas, 9 dalis.

1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

2. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

5. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai:

2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius.

9. Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Spręsdamas dėl V. Č. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. Č. tyčia pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų rūšiai. Nors V. Č. teisiamojo posėdžio metu prisipažino pasikėsinęs padaryti baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, teismas neturi pagrindo manyti, kad V. Č. nuoširdžiai gailisi: kaip nurodyta išraše iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, V. Č. už nusikalstamų veikų, kuriomis kėsinamasi į nuosavybę, padarymą teistas tris kartus (b. l. 56-62). Išraše iš administracinių nusižengimų registro nurodyta, kad V. Č. sistemingai daro administracinius nusižengimus, tame tarpe ir susijusius su nuosavybe, turtinėmis teisėmis bei interesais (b. l. 63-74). Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad V. Č. nedaro jokių socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų: pakartotinis V. Č. traukimas teisinėn atsakomybėn, viena vertus, patvirtina jo polinkį nusikalsti, kita vertus, paneigia teisiamojo posėdžio metu V. Č. išsakytus teiginius apie jo nuoširdų gailėjimąsi. Taigi teismas nenustatė V. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. V. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas taip pat nenustatė. V. Č. nusikalstamais veiksmais UAB „Maxima LT“ buvo padaryta žala, kuri neatlyginta. V. Č. yra teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis - baudomis, kurių jis nemoka, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad V. Č. skyrus turtinio pobūdžio bausmę - baudą, V. Č. pastarosios nemokės, dėl ko nebus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. Č. skiriant BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą griežčiausios rūšies bausmę – areštą, nustatant maksimalų jo terminą – keturiasdešimt penkias paras.

Ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, V. Č. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. Č. skirtinos keturiasdešimt penkių parų arešto bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – penkiolika parų ir V. Č. skirtina galutinė trisdešimties parų arešto bausmė.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu V. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 16 d., taigi šiuo nuosprendžiu V. Č. skirtina keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu V. Č. skirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo V. Č. pripažintas kaltu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu, priskiriama nusikaltimų rūšiai, o nusikalstama veika, dėl kurios padarymo V. Č. pripažintinas kaltu šiuo nuosprendžiu- baudžiamųjų nusižengimų rūšiai, t. y. šios nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, bausmės bendrintinos jas apimant ir V. Č. skirtina subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. Č. nuo 2019 m. kovo 25 d. 15.40 val. iki 2019 m. kovo 27 d., kas atitinka dvi dienas, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 78), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis V. Č. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Į bausmės laiką taip pat įskaitytina Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu V. Č. skirtos ir atliktos bausmės dalis.

V. Civilinis ieškinys

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 1 dalis.

1. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Šio baudžiamojo proceso metu UAB „MaximaLT“ pareiškė 195,90 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl V. Č. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (b. l. 36-38, 99-100).

Vertindamas UAB „MaximaLT“ civilinį ieškinį teismas pažymi, kad savo nusikalstamais veiksmais V. Č. UAB „MaximaLT“ padarė turtinę žalą, kurios baudžiamojo proceso metu neatlygino. Nors UAB „MaximaLT“ civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamojo priteisti 195,90 eurų, tačiau įvertinus tai, kad teismo posėdžio metu apklaustas apsaugos darbuotojas R. A. nurodė, jog replių, kurių vertė 2,22 eurų, V. Č. nesugadino, 2019 m. kovo 26 d. apžiūros metu nustatyta, kad replės neapgadintos, be to, V. Č. nėra kaltinamas pasikėsinimu pagrobti reples, teismas nemano esant pagrindą civiliniam ieškovui priteisti ir nesugadintų replių vertę. Atsižvelgiant į tai, UAB „MaximaLT“ civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš V. Č. UAB „MaximaLT“ naudai priteistina 193,68 eurų.

VI. Procesinės prievartos priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

3. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu V. Č. buvo skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 90-95), kurios 2019 m. gegužės 15 d. teismo nutartimi buvo pakeistos į kardomąją priemonę suėmimą (b. l. 125-126). V. Č. šio baudžiamojo proceso metu suimtas nebuvo, nes jis buvo suimtas vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendį, dėl ko V. Č. skirta kardomoji priemonė – suėmimas naikintina šio nuosprendžio paskelbimo dieną, t. y. 2019 m. rugsėjo 26 d.

VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšminga medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 64¹, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti V. Č. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.

V. Č. skirtos arešto bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu - penkiolika parų ir V. Č. skirti galutinę trisdešimties parų arešto bausmę.

Šią bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu V. Č. skirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, šias bausmes apimant, ir V. Č. skirti galutinę subendrintą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į V. Č. skirtą bausmę įskaityti V. Č. laikinai sulaikytam išbūtą laiką - dvi dienas, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu V. Č. skirtos ir atliktos bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 26 d.

V. Č. skirtą kardomąją priemonę- suėmimą naikinti šio nuosprendžio paskelbimo dieną, t. y. 2019 m. rugsėjo 26 d.

UAB „Maxima LT“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. Č. UAB „Maxima LT“ naudai priteisti 193,68 eurų.

Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas