- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-09-14
- Bylos Nr.
- 2-575-650/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Atsakovas
- V. K., S. N.
- Trečiasis asmuo
- V. Š., M. N.
- Ieškovas
- Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
- 77.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 82.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Vilmai Bartašienei, atsakovams V. K., S. N., tretiesiems asmenims V. Š., M. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo nepilnamečiui vaikui ir padidinto išlaikymo vaikui priteisimo, iškeltoje pagal ieškovo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. K., S. N., tretiesiems asmenims V. Š., M. N., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovo atstovė ieškinį palaikė visiškai, prašydama neterminuotai apriboti tėvų valdžią V. K. ir S. N. jų nepilnametės dukters M. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą; paskirti vaiko rūpintoja V.Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini) ir ten nustatyti vaiko gyvenamąją vietą; pakeisti 1999-12-03 teismo nutarimą ir nuo 2008-09-27 priteisti iš atsakovo S. N. išlaikymą jo vaikui M. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 litų, kasmet indeksuojant iki vaiko pilnametystės ir įsiskolinimus nuo 1999-11-23 iki 2008-09-27 priteisto išlaikymo po 135 Lt įsiskolinimą -14320 litų ir nuo 2008-09-27 priteisto išlaikymo įsiskolinimą 2800 litų, viso sumoje 17 120 litų; priteisti nuo 2008-09-27 iš atsakovės V. K. išlaikymą jos vaikui M. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 litų, kasmet indeksuojant iki vaiko pilnametystės ir įsiskolinimus nuo 1999-11-23 iki 2008-09-27 priteisto išlaikymo po 135 Lt -2800 litus; paskirti vaiko turto administratoriumi V. Š.. Paaiškino, kad Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus, apskaitoje yra atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), šeima. Atsakovės šeimoje augo 2 nepilnamečiai vaikai: M. N. gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini). M. N. tėvai yra V. K. ir S. N., vaiko abu neaugina, nes atsakovų dukra nuo 2008-03-19 augo pas I. R., o nuo 2008-09-24 yra globojama V. Š. šeimoje. S. N. gyvena vienas nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), šeimos neturi, anksčiau dirbo UAB „Joniškio autobusų parke" darbininku. Joniškio rajono apylinkės teismo 1999-12-03 teismo nutarimu dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo S. N. nuo 1999-11-23 priteistas išlaikymas po 1/4 dalį dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau l minimalaus gyvenimo lygio, šio išlaikymo atsakovas nemoka ir turi įsiskolinimą - 14320 Lt. Savo dukters M. N. jis neaugino nuo mažens. Atsakovė V. K. niekur nedirba, darbo biržoje neregistruota, girtauja, dažnai dingsta iš namų, bausta ne kartą administracine tvarka, tačiau išvadų nedaro, gaunamas pašalpas panaudoja ne vaiko interesams. Joniškio rajono savivaldybės komisijos vaikų globos klausimams spręsti 2009-03-09 posėdyje buvo nutarta kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės rūpybos M. N. nustatymo, nes teigiamų pokyčių V. K. šeimoje neįvyko, situacija negerėja, V. K. nekeičia savo gyvenimo būdo. Atsakovas S. N. taip pat visiškai nusišalinęs nuo dukters auklėjimo ir išlaikymo. Vaiko teigimu, su tėvu nebendrauja, tėvo nėra mačiusi keli metai, jokio išlaikymo iš tėvo negauna. Tai rodo, kad V. K. ir S. N. savo teisių ir pareigų dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgiant į vaiko fizinę, protinę būklę, sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, nevykdo. Atsakovų pareigos neatlikimas savo dukrai daro žalingą įtaką, nes ji negali gyventi pilnavertėje šeimoje, kur būtų ja visapusiškai ir deramai rūpinamasi bei auklėjama. Jie yra nusišalinę nuo savo vaiko priežiūros, išlaikymo, ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, tai rodo, jog atsakovai nevykdo konstitucinės pareigos ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją- tėvų valdžios apribojimą, todėl tikslinga neterminuotai apriboti V. K. ir S. N. tėvų valdžią dukters M. N. atžvilgiu. Kadangi esamomis sąlygomis M. N. negali grįžti į savo biologinę šeimą, reikalinga jai nustatyti nuolatinę rūpybą ir paskirti nuolatinį rūpintoją ( LR CK 3.256, 3.257 str. 3d.) bei mergaitei nustatyti nuolatinę gyvenamąją vietą. Nustatyta, kad tarp vaiko ir V. Š. užsimezgė geri santykiai; M. N. elgesys, begyvenant toje šeimoje, pagerėjo: mergaitė nebesikeikia, daugiau skiria dėmesio pamokų ruošai, pagerėjo jos mokymosi rezultatai. Tai rodo, kad V. Š. tinkamai vykdo savo pareigas vaiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į vaiko interesus, nepilnametės išreikštą savo nuomonę, kad gerai sutaria su rūpintoja ir nori, kad iki pilnametystės ja rūpintųsi, auklėtų, teismas turėtų skirti V. Š. jos rūpintoja. Be to apribojus tėvų valdžią, išlieka tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus ( LR CK 3.195 str.), todėl ieškovas mano, kad tikslinga priteisti išlaikymą M. N. iš atsakovų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt ( keturi šimtai litų) iš kiekvieno iki vaiko pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsakovė V. K. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdžio metu pripažino ieškinį, nesutikdama tik su vienu reikalavimu - išlaikymo vaikui priteisimu, motyvuodama tuo, kad ji neturi finansinių galimybių mokėti vaikui išlaikymą. Paaiškino, kad su atsakovu S. N. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį maždaug apie tris metus, santuokos su juo nebuvo sudariusi; kartu gyvenant (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė M.. Atsakovas suteikė vaikui tėvystę gera valia. Vėliau atsakovė sudarė santuoką su R. K., ir jiems (duomenys neskelbtini) gimė duktė L. Atsakovė negalinti paaiškinti priežasčių, kodėl piktnaudžiauja alkoholiu, dažnai palieka šeimą ir išvažiuoja pas drauges, motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini), nurodė, kad niekur nedirba, nėra registruota darbo biržoje, pragyvena iš sutuoktinio minimalios algos bei gaunamos 40 litų pašalpos vaikui. Kartais gauna atsitiktinių darbų pas ūkininkus. Atsakovės nuomone, situacija jų šeimoje buvo patenkinama, kol dukrai Monikai nesuėjo keturiolika metų. Tada dukra pradėjo ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų, taip susirado ir globėją. Neprieštarauja, kad dukra gyventų iki pilnametystės pas V. Š. ir ten būtų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Nesutinka mokėti dukrai išlaikymo, nes neturinti jokių pajamų pragyvenimui.
Atsakovas S. N. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdžio metu pripažino ieškinį, nesutikdamas tik su vienu reikalavimu -padidinto išlaikymo vaikui priteisimu, motyvuodamas tuo, kad jis neturi finansinių galimybių mokėti vaikui išlaikymą. Paaiškino, kad su atsakove V. K. (iki santuokos – R.) gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį keletą metų, santuokos su ja nebuvo sudaręs;. kartu gyvenant vienoje šeimoje 1994-04-12 gimė duktė Monika. Atsakovas suteikė tėvystę gera valia, tačiau abejoja esąs vaiko biologinis tėvas. Monika jis augino ir prižiūrėjo kokius tris metus; po to atsakovė jį paliko ir sudarė santuoką su R. K.. Tada jo ir vaiko ryšiai visai nutrūko. Nurodo, kad gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), pragyvena iš gaunamos minimalios algos, nes šiuo metu dirba Žario įmonėje. Vaikui priteisto išlaikymo nemokėjo, nes ilgą laiką buvo bedarbis, ir antstoliui pateikdavo duomenis apie tai, kad neturi jokių pajamų. Neprieštarauja, kad dukra M. gyventų iki pilnametystės pas paskirtą rūpintoją V. Š. ir ten būtų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Nesutinka mokėti dukrai ieškovo prašomo išlaikymo, nes neturi pakankamų pajamų pragyvenimui; be to turi mokėti skolą bankui.
Tretysis asmuo V. Š. palaikė savo atsiliepimą į ieškinį, sutikdamas su visais jo reikalavimais, ir paaiškino, kad atsakovų dukra M. N. apsigyveno jos namuose nuo 2008 m. birželio mėnesio. Mergaitę priėmė vien dėl to, kad ji neturėjo normalių sąlygų gyvenimui, motina su patėviu vaiku nesirūpino, dažnai girtavo. M. gyvenant jos namuose, atsakovai mergaitės nelankė; neteikė jokio išlaikymo. M. jos šeimoje pritapo; gerai sutaria su visais namiškiais. Mano, kad pagal savo dalykines, moralines savybes bei sveikatos būklę gali būti paskirta šio vaiko rūpintoja.
Tretysis asmuo M. N. palaikė savo atsiliepimą į ieškinį, sutikdamas su visais jo reikalavimais, ir paaiškino, kad iki pilnametystės nori gyventi pas rūpintoją V. Š., nes abu tėvai ja tinkamai nesirūpina; motina gyvendama su patėviu, dažnai vartoja alkoholį, niekur nedirba; o tikrojo tėvo ji gerai nepažįsta, su juo mažai yra bendravusi. Žino, kad tėvas nemoka jai priteisto išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais duomenimis (b.l. 6-89), nustatyta, kad atsakovai V. K. ir S. N. nebuvo sudarę santuokos, tačiau gyveno keletą metų kartu, vedė bendrą ūkį, kai jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. N.. Vėliau atsakovė sudarė santuoką su R. K., jiems (duomenys neskelbtini) gimė duktė L. K.. Ieškovas pateikė duomenis, kad Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus, apskaitoje yra V. K., ir R. K., gyvenančių (duomenys neskelbtini), šeima. M. N. tėvai yra V. K. ir S. N., tačiau vaiko abu neaugina; atsakovų dukra nuo 2008-03-19 augo pas I. R., o nuo 2008-09-24 yra globojama V. Š. šeimoje. Nustatyta, kad S. N. gyvena vienas nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), šeimos neturi, anksčiau dirbo UAB „Joniškio autobusų parke" darbininku, šiuo metu dirba Z. Ž. paminklų gamybos įmonėje. Joniškio rajono apylinkės teismo 1999-12-03 teismo nutarimu dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo S. N. nuo 1999-11-23 priteistas išlaikymas po 1/4 dalį dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau l minimalaus gyvenimo lygio. Atsakovas pripažįstą tą aplinkybę, kad savo dukters M. N. jis neaugino nuo trejų metų; kad 1999 m. teismo priteisto išlaikymo vaikui nemoka ir yra susidaręs didelis išlaikymo įsiskolinimas. Nustatyta, kad atsakovė V. K. niekur nedirba, darbo biržoje neregistruota, girtauja, dažnai palieka šeimą, išvykdama pas draugus, giminaičius, atsakovė bausta ne kartą administracine tvarka, tačiau išvadų nedaro. Ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės rūpybos M. N. nustatymo, nes teigiamų pokyčių V. K. šeimoje neįvyko, situacija negerėja, atsakovė nekeičia savo gyvenimo būdo. Atsakovas S. N. taip pat visiškai nusišalinęs nuo dukters auklėjimo ir išlaikymo. M. N. teigimu, su tėvu nebendrauja, tėvo nėra mačiusi keli metai, jokio išlaikymo iš tėvo negauna. Tai rodo, kad V. K. ir S. N. nevykdo savo teisių ir pareigų dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgiant į vaiko fizinę, protinę būklę, sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Vaikai turi teisę sveikai vystytis, gyventi kartu su tėvais, būti auklėjami ir aprūpinami savo tėvų šeimoje (Lietuvos Respublikos CK 3.616 str. 1 d., 3 d.). Vaikai turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir didžiausia atsakomybė už tokių sąlygų sudarymą tenka tėvams (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1 d., 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias, kad abu atsakovai piktnaudžiauja tėvų valdžia ir nevykdo savo pareigų M. N. atžvilgiu, o taikytos priemonės teigiamų rezultatų atsakovų elgesio pakeitimui nedavė, mano, kad tikslinga apriboti tėvų valdžią tiek V. K., tiek S. N.. Abiejų atsakovų vengimas atlikti tėvų pareigas vaikui yra akivaizdus, jis tęsiasi jau keletą metų, tėvai visiškai vaiku nesirūpina, neteikia jam jokio išlaikymo, ir nėra duomenų, kad ši padėtis atsakovų šeimose gali pasikeisti, todėl teismas daro išvadą, kad abiems atsakovams tikslinga taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (Lietuvos Respublikos CPK 3.180 str.1 d., 2 d.). Toks sprendimas atitinka vaiko teisėtus interesus, nes M. N. šiuo metu gyvena V. Š. šeimoje, kur vaiku tinkamai rūpinamasi, vykdoma derama jo priežiūra.
Apribojus neterminuotai tėvų valdžią, abiems atsakovams išlieka pareiga išlaikyti savo vaiką (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., CK 3.195 str.). Išlaikymo dydis turi būti pakankamas būtiniems vaikų poreikiams tenkinti ir atitikti atsakovų gaunamas pajamas. Pagal šeimos įstatymų nuostatas, motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, ir jis turi užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Ieškinyje prašoma priteisti iš atsakovės V. K. išlaikymą jos vaikui M. N. nuo 2008-09-27 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 litų, kasmet indeksuojant iki vaiko pilnametystės ir įsiskolinimus nuo 1999-11-23 iki 2008-09-27 priteisto išlaikymo po 135 Lt - 2800 litus. Teismas mano, kad toks išlaikymo dydis būtų tinkamas vaiko minimalių poreikių tenkinimui, tačiau visiškai neatitiktų atsakovės turtinės padėties. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, tačiau oficialiai niekur nedirba, nėra jos vardu registruoto nekilnojamojo turto. Atsakovė turi pareigą išlaikyti ir kitą savo vaiką – L. K., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių teismo nuomone, iš atsakovės tikslinga priteisti tik minimalų išlaikymą vaikui M. N. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis, atitinkantį vieną bazinės socialinės išmokos sumą (šiuo metu - 130 litų sumą). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str. 1 d.). Teismo nuomone, teisė į išlaikymą skaičiuotina nuo kreipimosi į teismą dienos ( ieškinys paduotas 2008 m. gegužės 5 d.), tačiau išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovės turėtų būti priteistas tik nuo Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus priimto įsakymo dėl laikinosios rūpybos nustatymo M. N. nuo 2008-09-22, ir oficialaus vaiko apgyvendinimo pas rūpintoją V. Š., kas sudarytų 975 litų sumą (skaičiuojant po 130 litų už kiekvieną mėnesį).
Be to bylos duomenimis nustatyta, kad 1999-12-03 teismo nutarimu civilinėje byloje iš atsakovo yra priteistas išlaikymas jo dukrai M. N. – po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Nustatyta, kad atsakovas vengė išlaikyti savo dukrą; tą aplinkybę jis pripažino ir teismui, nurodydamas, kad vykdymo procese antstoliui pateikdavo pažymas apie jo registravimąsi darbo biržoje, ir joks išlaikymas iš jo pašalpų, kitų pajamų nebuvo atskaitomas. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo ir dar kartą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą ieškovo už kelis metus, ryšium su tuo, kad iš atsakovo pajamų nebuvo išlaikomos periodinės išmokos vaiko išlaikymui ir jos nustatyta tvarka neindeksuotos. P. P. išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684, skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas; ir jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui. Darytina išvada, kad teismo sprendimo vykdymo procese galima kreiptis į antstolį dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui išieškojimo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti beveik už 9 metus paskaičiuotą indeksuoto išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas. Be to įstatyme yra įtvirtinta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties (CK 3.201 straipsnis). Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė priteistą išlaikymą teikiančio tėvo turtinė padėtis. Teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymą teikiančio asmens turtinės padėties pasikeitimą po išlaikymo priteisimo. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams didinimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). Teismas mano, kad ieškovo prašomas priteisti iš atsakovo padidinto išlaikymo vaikui dydis ( atitinkantis 400 litų sumą kas mėnesį), nors ir nebūtų aiškiai per didelis vaiko poreikių tenkinimui, tačiau visiškai neatitiktų atsakovo turtinės padėties. Nustatyta, kad atsakovas yra darbingas; pastaruoju metu yra įsidarbinęs ir gauna minimalią mėnesinę algą Z. Ž. įmonėje; neturi jokio nekilnojamojo turto; gyvena nuomojamame bute, ir tai rodo sunkią atsakovo turtinę padėtį. Tuo pačiu teismas atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad atsakovas neteikė vaikui jokio išlaikymo nei gera valia, nei priverstinai, teismas turi pagrindą vertinti tokius atsakovo veiksmus kaip nesąžiningus vaiko išlaikymo prievolės atžvilgiu. Darytina išvada, kad byloje tikslinga priteistą išlaikymą padidinti iki 200 litų periodinėmis išmokomis kas mėnesį (CK 3.198 str., 3.201 str. 1 d.), ir tuo iš esmės nebūtų pažeisti atsakovo, esančio darbingo amžiaus, turtiniai interesai. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra, nes iš bylos aplinkybių matyti esminis vaiko poreikių išaugimas, lyginant su 1999 m., kai vaikas buvo ikimokyklinio amžiaus.
Nepilnamečiui vaikui, likusiam be tėvų globos, turi būti nustatoma nuolatinė globa ar rūpyba (Lietuvos Respublikos CK 3.183 str. 4 d., 3.248 str., 3.251 str. 1 d., 3.252 str. 1 d. 2 p., 3.256 str.). Ieškovo reikalavimas dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pas rūpintoją yra teisėtas bei pagrįstas, todėl tenkinamas (Lietuvos Respublikos CK 3.261 str., 3.263, 3.265 str.). Iš byloje surinktų duomenų darytina išvada, kad tikslinga paskirti M. N. rūpintoja V. Š., ir atitinkamai vaiko gyvenamąją vietą nustatyti pas šią rūpintoją. Teismas mano, kad pagal savo dalykines, moralines savybes bei sveikatos būklę V. Š. gali būti paskirta šio vaiko rūpintoja. Be to pagal ieškovo reikalavimą teismas išsprendžia ir turto administratoriaus skyrimo klausimą. Vaiko globa (rūpyba) apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius. Byloje vaiko turto administratoriumi tikslinga skirti nurodytą rūpintoją (CK 3.238 str. 2 d., 3.275 str., 3.276 str., CPK 493 str.). Vaiko rūpintojai nustatytinos paprastojo turto administravimo teisės į vaiko išlaikymą ir kitas gaunamas pinigines lėšas ( Lietuvos Respublikos CK 4.237 - 4.240 str).
Teismui neterminuotai apribojus tėvų valdžią, atsakovams paliekama teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams ( CK 3.180 str. 3 d.).
Iš abiejų atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei proporcingai patenkintų visų ieškovo reikalavimų daliai, kadangi ieškovas gindamas viešąjį interesą, nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (Lietuvos Respublikos CPK 83 str., 96 str. ). Iš atsakovų priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos valstybei, t.y. iš atsakovės V. K. reikalinga priteisti 112,80 Lt žyminio mokesčio ir 13,90 Lt pašto išlaidų; iš iš atsakovo S. N. – 138 Lt žyminio mokesčio ir 13,90 Lt pašto išlaidų(Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-271 str., 282 str. , 307 str., teismas
nutaria:
ieškinį tenkinti dalinai.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnametės dukters M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnametės dukters M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini). atžvilgiu.
Nustatyti M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą.
Paskirti M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatine rūpintoja V.Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą pas jos nuolatinę rūpintoją V. Š., gyv. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Joniškio r., išlaikymą jos nepilnametei dukrai M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis – po l bazinės socialinės išmokos dydį (atitinkantį ieškinio padavimo metu 130 litų sumą) kas mėnesį nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka; bei 975 litų išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-09-22 iki 2009-05-05.
Priteisti iš S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis – po 200 litų kas mėnesį nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, pakeičiant 1999-12-03 teismo nutarimu civilinėje byloje priteistą iš atsakovo išlaikymą vaikui.
Paskirti M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turto administratore V.Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti paprastojo turto administravimo teises į vaikų išlaikymą ir kitas gaunamas pinigines lėšas ( Lietuvos Respublikos CK 4.237 - 4.240 str.).
Kitoje ieškinio reikalavimų dalyje ieškinį atmesti.
Išaiškinti V. K. ir S. N., kad jiems išlieka teisė matytis su savo vaiku išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiku interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.180 str. 3 d.).
Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, t.y. iš atsakovės V. K. priteisti 112,80 Lt žyminio mokesčio ir 13,90 Lt pašto išlaidų; iš iš atsakovo S. N. – 138 Lt žyminio mokesčio ir 13,90 Lt pašto išlaidų.
Sprendimą rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo ir išlaikymo vaikui priteisimo dalyje vykdyti skubiai.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.