- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-22
- Bylos Nr.
- e2S-92-459/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27600-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- N. P.
- Atsakovas
- politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovei politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl juridinio asmens sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, būdama politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ narė, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti Tarybos 2025 m. gegužės 29 d. ir 2025 m. liepos 29 d. priimtus nutarimus negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Ieškinyje nurodė, kad minėti Tarybos posėdžiai buvo neteisėti, nes nebuvo kvorumo, t. y. posėdžiuose dalyvavo iš 59 narių 25 ir atitinkamai 27 nariai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis politinės partijos įstatuose numatytomis politinės partijos nario teisėmis, nėra numatyta partijos nario teisė vienasmeniškai ginčyti politinės partijos organų priimtus sprendimus. Ieškovė nepateikė bylai jokių politinės partijos, jos organų įgaliojimų veikti politinės partijos vardu, ginčijant kolegialaus organo – Tarybos – priimtus sprendimus. Nors ieškovė yra Valdybos narė, tačiau kartu su ieškiniu taip pat nėra pateikta jokio įgaliojimo veikti kaip Valdybos atstovei, kai Valdyba gali svarstyti ir spręsti bet kokius kitus su partijos veikla susijusius klausimus, jei jie nėra priskirti išimtinei kitų partijos organų kompetencijai (įstatų 20.3.12 punktas). Dar daugiau, įstatai numato, kad politinės partijos Pirmininkas vadovauja partijai bei jai atstovauja (įstatų 21.1 punktas). Tai, kad ieškovė yra politinės partijos narė ir ieškiniu reikalauja pripažinti partijos Tarybos sprendimus neteisėtais, nesuponuoja išvados, kad tokiu būdu yra siekiama asmeniškai ieškovei materialių pasekmių.
2.2. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, teikdama tokio pobūdžio ieškinį, nesiekia ginti savo asmeninių teisių, o siekia ginti visos partijos interesus, neturėdama tam įgaliojimo. Teismas pažymi, kad teikiamo ieškinio pagrindu materialusis suinteresuotumas ir materialios teisinės pasekmės ieškinio tenkinimo atveju kiltų ne asmeniškai ieškovei, bet politinei partijai kaip juridiniam asmeniui. Procesinį atstovavimą civilinėse bylose (atstovavimo rūšis, asmenis, kurie gali būti atstovais teisme, atstovo teises ir pareigas bei jų įforminimą) reglamentuoja civilinio proceso teisės normos (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51–60 straipsniai).
2.3. Teismas nurodė, kad tokio ieškinio tenkinimas nesukels ieškovei asmeninių materialinių pasekmių, o yra siekiama ginti politinės partijos, kuri įtraukta atsakovu, interesus, neturint tam jokio teisėto įgaliojimo. Dėl šios priežasties teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nesukeliantį savarankiškų materialinių pasekmių ieškovei (CK 1.138 str., CPK 2 str. 1 d., 5 str., 137 str. 2 dalies 1 punktas) bei ieškinį pareiškus asmeniui, neturinčiam įgaliojimo vesti bylą teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).