Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo P. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad P. K. 2014 m. balandžio 7 d. apie 08.41 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę automobilį ,,Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,57 ‰ girtumo laipsnis). Šiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Kad teismas visiškai netyrė byloje surinktų įrodymų, patvirtina ir tai, jog profesoriaus A. D. moksliniai apibendrinimai dėl alkoholio metabolizavimo žmogaus organizme yra tik pacituoti. Įvertinus tai, kad jei žmogaus kraujyje alkoholio koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės per valandą, tai esant teisingiems alkotesterio parodymams, 2014 m. balandžio 7 d. 8.56 val. ryto alkotesteriu nustačius 0,57 promiles jo girtumo laipsnį, tos pačios dienos 10.05 val. ryto paimtame jo kraujo mėginyje būtų rasta 0,42-0,37 promilės alkoholio koncentracija (0,57-0,15=0,42; 0,57-0,2=0,37). Tačiau 2014-04-15 specialisto išvadoje nurodyta, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Teismas neobjektyviai vertino ir jo kaltę, jo paaiškinimus, kuriais jis neigė neblaivumą ir alkotesterio parodymus, laikė siekiančiais išvengti atsakomybės, nors jis neturėjo sumanymo valdyti automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų ir tokiu būdu pažeisti kelių eismo taisykles. Priešingai, 2 butelius alaus jis išgėrė vakare, o 2014-04-07 rytą alkoholinių gėrimų nevartojo ir net nepagalvojo, jog atsigėręs sulčių padarys teisės pažeidimą, apibrėžtą ATPK 126 str. 1 d. Kadangi jis nėra nuolatinis pažeidėjas, policijos pareigūnų nustatytas pažeidimas sukėlė jam psichologinį šoką. Todėl nuvyko pas pažįstamus (duomenys neskelbtini), jų alkotesteriu pats pasitikrino girtumą ir šis alkotesteris parodė tik 0,1 promilės girtumą. Dėl to jis nuvyko į VĮ Vilkaviškio ligoninę medicininei apžiūrai neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti, o 2014-04-15 atlikus tyrimą, specialisto išvada Nr. T-A 3167/14(01) nustatyta, kad etilo alkoholio kraujyje nebuvo rasta.

Nurodo, kad jis alkoholinius gėrimus vartoja saikingai, nei psichiatro, nei narkologo įskaitose nėra įrašytas, charakterizuojamas teigiamai, o tai suponuoja, kad jis yra motyvuota, disciplinuota, gerbianti įstatymus ir atsakinga asmenybė. Jam rūpi jo ir jo šeimos garbė bei orumas, o nepagrįstas kaltinimas užtrauks gėdą ir sukels komunikacinių sunkumų.

Be to jis atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, bei į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą ir iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Be to, nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepateikimo rizika tenka šiai institucijai.

Pažymi, kad Institucija nepateikė jokių pagrįstų ir neabejotinų įrodymų pagrindžiančių jo kaltę, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

P. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą pripažinti administracinėn atsakomybėn patrauktą P. K. kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas pakankamai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus faktinius duomenis.

Skundžiamu teismo nutarimu P. K. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, kuri numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,50 promilės) girtumo laipsnis užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo išvada, jog apeliantas vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,57 promilių girtumas), jo kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta teisme ištirtais įrodymais, o veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Iš bylos medžiagos matyti, jog savo paaiškinime, surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, apeliantas nurodė, kad iš vakaro gėrė alaus, sustabdžius policijai pūtė į alkotesterį, kuris parodė neleistiną vairuoti girtumą. Teisme jis paaiškino, kad prieš išvažiuojant iš namų, gėrė sulčių, netrukus jį sustabdė policija ir liepė pūsti į alkotesterį, jis sutiko, iš kur galėjo tiek pripūsti, negali paaiškinti, nes tikrai jautėsi neapsvaigęs. Kaip matyti iš apelianto paaiškinimo, jis neneigė fakto, kad iš vakaro vartojo alkoholį, tačiau nesutinka su patikrinimo metu nustatytu alkoholio kiekiu jo organizme, kas turėjo tiesioginės įtakos padarytos veikos kvalifikavimui, nes, jo nuomone, rodmenis galėjo iškreipti netinkamai paruoštas naudojimui alkotesteris – jame buvo neperstatytas vasaros laikas.

Apeliantas teisingai nurodo, kad alkotesterio ,,Lion alcometer 500“ Nr. 18970 laikas 2014-04-07 buvo neperstatytas į vasaros laiką, todėl rodė viena valanda ankstesnį laiką, nei buvo nustatytas pažeidimas – iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog P. K. buvo sustabdytas 8 val. 41 min. Šį netikslumą pripažino ir Institucijos atstovas, tačiau klaidingas laiko nustatymas neturi esminės reikšmės paties rezultato nustatymui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, alkotesteris ,,Lion alcolmeter 500“ Nr. 18970, buvo tinkamas naudoti, jam buvo atlikta tinkamumo patikra (patikros sertifikatas Nr. 1518013), kuri galiojo iki 2014-06-16. O laiko neatitikimas galėjo kelti abejonių tik dėl paties pažeidimo laiko, tačiau ne dėl pažeidimo fakto. Visgi šioje byloje, apeliantas sutiko, kad jo pažeidimas buvo padarytas vėliau nei nurodyta alkotesteriu atliktame blaivumo teste. Tarnybinis pranešimas (b. l. 3) taip pat patvirtina, jog pažeidėjas buvo sustabdytas 2014-04-07 8 val. 41 min., o įtarus, kad jis gali būti neblaivus, jam pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, kurio metu buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad blaivumo testas buvo darytas vėlesniu laiku, nei užfiksuota pačiame teste, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesuabejojo alkotesterio tinkamumu darbui.

Kaip minėta, lengvas girtumo laipsnis pripažįstamas nuo 0,41 iki 1,50 promilės, nagrinėjamu atveju P. K. buvo nustatytas 0,57 promilės girtumas, tačiau alkotesteriui ,,Lion alcolmeter 500“ Nr. 18970 taikoma ±5% paklaida. Pažymėtina, kad ši penkių procentų paklaida yra kintamas dydis ir jo skaitinė išraiška priklauso nuo nustatyto pradinio neblaivumo įvertinimo. Minėta paklaida reiškia, kad alkotesteriu nėra absoliučiai tiksliai nustatomas neblaivumo lygis, o leidžiamas kintamas svyravimas į didesnę ar mažesnę pusę penkių procentų amplitude. Apskaičiuojant neblaivumo lygį, pritaikius 5 procentų paklaidą, P. K. neblaivumo aukščiausia riba yra 0,6 promilės (0,57×0,05=0,0285, 0,57+0,0285=0,5985), o žemiausia – 0,54 promilės (0,57+0,0285=0,5415). Analizuojamu atveju, P. K. kelia abejones dėl jam nustatyto neblaivumo laipsnio, kadangi jis savo iniciatyva nuvyko į Vilkaviškio ligoninę medicininei apžiūrai neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti ir atlikus 10.05 val. paimto kraujo specialisto tyrimą, išvada Nr. T-A 3167/14(01) nustatyta, kad etilo alkoholio kraujyje nebuvo rasta. Iškvepiamame ore alkoholio nustatymo tyrimas nebuvo atliktas.

Aukštesnės instancijos teismas pritaria apeliantui, kad teismų praktikoje laikomasi vertinimo, jog žmogaus organizmas per valandą pašalina tam tikrą kiekį alkoholio. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad nepratusio suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės per valandą. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad vaistų arba paties alkoholio indukuotos fermentinės sistemos alkoholį gali metabolizuoti 1,5-2 karto greičiau. Tad piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu kraujyje etanolio koncentracija mažėja 0,3 – 0,4 promilės per valandą greičiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2AT-41/2013). Taigi, praėjus atitinkamam laikotarpiui, normalu, jog kepenys, nesiimant jokių specialių priemonių alkoholio kiekiui dirbtinai sumažinti, suardo dalį ar visą suvartoto alkoholio kiekį. Nagrinėjamu atveju alkotesterio parodymai buvo gauti 8.56 val., o kraujo mėginys tyrimui atlikti paimtas 10.05 val., taigi praėjus šiek tie daugiau nei valandai. Pažymėtina, kad apeliantas nurodo, jog jis ne iškarto vyko į ligoninę, nes pirmiau užsuko pas savo pažįstamus, todėl kyla abejonių, ar apeliantas nesiėmė papildomų priemonių alkoholio pasišalinimui iš organizmo pagreitinti. Tuo labiau, kad pats apeliantas nurodo, kad pažįstamų alkotesteriu pasitikrinus neblaivumą, jis rodė 0,1‰, taigi vis dėlto alkoholio vartojimo požymiai buvo užfiksuoti. Be to, kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus, jei įgimta fermentinės sistemos alkoholio dehidrogenazė gerai veikia ir skaido alkoholį, šis gali pilnai pasišalinti iš kraujo, todėl nuo 8.56 val. iš vakaro suvartotas alkoholio kiekis galėjo išgaruoti ir pasišalinti iš kraujo per daugiau nei valandą, tuo labiau, kad apeliantas galėjo tam imtis ir papildomų priemonių, o ligoninėje alkoholio kiekis iškvepiamame ore iš viso nebuvo nustatinėjamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Kita vertus, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių (pvz., kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013). Kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N575-2452/2011).

Taigi medicininės apžiūros rezultatai nepersveria kitų įrodymų, t. y. policijos pareigūnų parodymų, kuriais paaiškinta, kad sustabdžius P. K. vairuojamą automobilį ir pabendravus su juo, jautė sklindantį alkoholio kvapą, alkoholio vartojimo fakto neneigė ir pats pažeidėjas. O įvertinus, kad P. K. pažįstamu alkotesteriu buvo užfiksuotas 0,1 ‰, bei tai, kad per valandą iš organizmo gali pasišalinti ir 0,3 – 0,4 promilės alkoholio, visiškai pagrįsta, kad per daugiau nei valandą, 0,54 ‰ (pritaikius paklaidą žemiausia riba) alkoholio iš organizmo galėjo visiškai pasišalinti, tuo labiau, kad, kaip minėta, apeliantas turėjo galimybę imtis ir papildomų priemonių alkoholio iš organizmo pasišalinimui pagreitinti, todėl medicininės apžiūros rezultatai iš esmės nepaneigia alkotesterio parodymų. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismu, kad alkotesterio laiko nepervedimas į vasaros laiką, laikytinas tik technine klaida, niekaip neįtakojusią girtumo nustatymo rezultato, traktuojant tai kaip aplaidumą, todėl, atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, patikrinimo alkotesteriu metu gautas neblaivumo rezultatas laikytinas geriausiai atspindėjusių P. K. būseną vairavimo metu, taigi jam nustatytas 0,57 promilių (± 5%) abejonių nekelia.

Aptarti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad P. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, paskirta nuobauda tinkama administracinės nuobaudos tikslams įgyvendinti (ATPK 20 straipsnio), dėl to atskiras reikalavimas nekeltas, todėl daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir nutraukit administracinio teisės pažeidimo bylą pažeidėjo atžvilgiu apeliacinio skundo motyvais, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

palikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimą nepakeistą ir P. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.