Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2018-06-20 · Civilinė byla Nr. e2-2496-831/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-06-20Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-20
Bylos Nr.
e2-2496-831/2018
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00277-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Krivičius
Atsakovas
R. M.
Trečiasis asmuo
L. G.
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus
Civilinė byla Nr. e2-2496-831/2018Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00277-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.16; 3.1.7.8; 3.2.6.1
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 20 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,sekretoriaujant Gitanai Būbnienei,

dalyvaujant ie6kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovei L. G.,

atsakovei R. M., atsakovės atstovui advokatui V. R., trečiajam asmeniui L. G.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškinį atsakovei R. M., trečiajam asmeniui L. G., dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius ieškiniu prašo teismo priteisti jo naudai iš atsakovės R. M. 909,39 Eur regreso tvarka už ligos išmoką už laikinąjį nedarbingumą.

Ieškovas ieškinyje nurodė ir ieškovo atstovė L. G. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-12326-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje. Ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad R. M. 2017 m. kovo 14 d. apie 07.00 val., VšĮ „Vilkaviškio ligoninė“ personalo kambaryje, esančiame adresu Vilkaviškis, Maironio g. 25, sugriebė L. G. už rankos, stipriai suspaudė ir pastūmė, dėl ko L. G. galva atsitrenkė į šaldytuvą. Ikiteisminio tyrimo metu L. G. konstatuoti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad L. G. neteisėtais R. M. veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl R. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje nurodyta, jog nusikaltimas numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje priklauso privataus kaltinimo bylų kategorijai, todėl ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. birželio 30 d. nutarimu buvo nutrauktas. VšĮ „Vilkaviškio ligoninė“ 2017 m. kovo 14 d. įvykio darbe tyrimui buvo sudaryta dvišalė komisija. VšĮ „Vilkaviškio ligoninė“ sudaryta dvišalė komisija nustatė, kad prieš L. G. buvo panaudotas smurtas. Dėl patirtos traumos L. G. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. Minėtu laikotarpiu L. G. buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai Nr. EE8171756, EE8253284, EE8340026, EE8394693, kuriuose nurodyta ligos diagnozė pagal TLK-10 – S40.0 (peties ir žasto sumušimas), F43.0 (ūminė reakcija į stresą), S40 (peties ir žasto paviršinis sužalojimas). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. SL-43017 buvo nuspręsta skirti L. G. ligos išmoką už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. SL-20587 buvo nuspręsta skirti L. G. ligos išmoką už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. PA_SP5-623 buvo nuspręsta perskaičiuoti L. G. ligos išmoką už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 21 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. SL-43068 buvo nuspręsta skirti L. G. ligos išmoką už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. Iš viso Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius priskaičiavo L. G. 909,39 Eur dydžio ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. Kadangi L. G. tapo laikinai nedarbinga dėl neteisėtų atsakovės R. M. veiksmų, todėl atsakovė privalo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui padarytą žalą, kurią sudaro L. G. priskaičiuota 909,39 Eur dydžio ligos išmoka (e.b.l. 4-6, garso įrašas nuo 07.04 min. iki 10.20 min).

Atsiliepimas

Atsakovė pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir papildomai teismo posėdžio metu ji bei jos atstovas advokatas V. R. paaiškino, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-214/2012). Šiuo atveju ieškovas savo ieškinyje nepateikia jokių įrodymų dėl trijų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t.y. dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl jos kaltės bei dėl priežastinio neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšio, todėl tenkinti tokį ieškovo ieškinį nėra teisinio pagrindo. Ieškovas, prašydamas teismo iš atsakovės priteisti 909,39 Eur, kurie buvo išmokėti trečiajam asmeniui L. G. kaip ligos išmoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. balandžio 14 d., savo ieškinyje teigia, jog L. G. tapo laikinai nedarbinga dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl ji privalo atlyginti padarytą žalą. Tačiau tokia ieškovo pozicija prieštarauja tiek paties ieškovo ieškinyje nurodytiems teiginiams, tiek ir visiems paties ieškovo su ieškiniu pateiktiems įrodymams (dokumentams). Nei vienas iš šių dokumentų neįrodo jokių atsakovės neteisėtų veiksmų L. G. atžvilgiu ar kaltės dėl L. G. sveikatos sutrikdymo. Ieškovas VSDFV Marijampolės skyrius savo ieškinį įrodinėja prie ieškinio pridėtu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Vilkaviškis) 2017 m. birželio 30 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-12326-17) bei VšĮ „Vilkaviškio ligoninė“ 2017 m. kovo 14 d. įvykio darbe tyrimui sudarytos dvišalės komisijos 2017 m. kovo 20 d. tyrimo aktu. Tačiau nei vienas iš šių dokumentų niekaip nepatvirtina bei neįrodo nei atsakovės neteisėtų veiksmų L. G. atžvilgiu, nei atsakovės kaltės dėl L. G. sveikatos sutrikimo, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių). Minėtame prokuratūros nutarime nurodoma, kad „ ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad Galimai R. M. 2017 m. kovo 14 d. sukėlė fizinį skausmą, „Atsižvelgiant į tai, kad Galimai R. M. smurtą nukentėjusiojo L. G. atžvilgiu naudojo ir viešoje vietoje, ..., todėl R. M. galimai padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina ....“. Akivaizdu, kad tokia nutarime naudojama formuluotė („galimai“) nesuteikia teisinio pagrindo teigti, jog atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus L. G. atžvilgiu, nes joks apkaltinamasis procesinis dokumentas mano atžvilgiu priimtas nebuvo, nors L. G. minėtu nutarimu buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. L. G. jokių kaltinimų atsakovei privataus kaltinimo tvarka nepateikė, kas tik dar kartą įrodo, jog atsakovė jokių neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu neatliko. Beje, ieškovas VSDFV Marijampolės skyrius grįsdamas savo ieškinį minėtu prokuratūros nutarimu tikėtina sąmoningai praleidžia minėtame nutarime prokuroro naudojamą formuluotę „galimai“ ir teismui šį nutarimą pateikia kaip prokuroro nustatytą neginčijamą atsakovės kaltės įrodymą. Ieškinyje minimas ir prie ieškinio pridėtas VšĮ Vilkaviškio ligoninė 2017 m. kovo 20 d. Dvišalės komisijos tyrimo aktas taip pat niekaip neįrodo jokių atsakovės neteisėtų veiksmų L. G. atžvilgiu ar kaltės dėl jos sveikatos sutrikimo. Visų pirma, šį dokumentą atsakovė pirmą kartą pamatė tik gavusi iš teismo šios bylos procesinius dokumentus. Iki tol jai apie šį tyrimo aktą niekas nebuvo žinoma ir aš su juo supažindinta nebuvo, kas įrodo, kad net ir įvykį tyrusi komisija nepatikėjo L. G. teiginiais, kad atsakovė tariamai apstumdė L. G. ir nelaikė jos susijusia su šiuo įvykiu, todėl ir nesupažindino su tyrimo aktu. Mano, kad šio tyrimo akto teiginys, kad „ nustatyta, kad prieš L. G. buvo panaudotas smurtas, ...“ nesuteikia ieškovui VSDFV Marijampolės skyriui jokio teisinio pagrindo teigti, kad smurtą prieš L. G. panaudojo atsakovė, o tuo pačiu ir teigti, jog L. G. tapo nedarbinga dėl neteisėtų jos veiksmų. Tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek ir sudarytai Dvišalei komisijai atsakovė davė išsamius parodymus bei paaiškinimus dėl L. G. jai mestų visiškai nepagrįstų (melagingų) kaltinimų. Jos išsakyta pozicija yra nurodyta tiek prokuroro priimtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Dvišalės komisijos akte. Todėl atsakovei visiškai nesuprantamas ieškovo ieškinio teiginys, jog L. G. tapo nedarbinga dėl jos neteisėtų veiksmų, nepateikiant jokių leistinų tai pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta parašo ieškovo VSDFV Marijampolės skyriaus ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti bei priteisti atsakovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 35-36, garso įrašas nuo 11.00 iki 24.00 min. ir nuo 41.07 min. iki 01.10 min.).

Trečiasis asmuo L. G. teismui pateiktame atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad sutinka su pareikštu ieškiniu. Nurodė, kad 2017 m. kovo 14 d. VšĮ „Vilkaviškio ligoninė“ budėjo kartu su atsakove R. M.. Personalo kambaryje R. M. griebė jai už kairės rankos žasto ir pastūmė, dėl ko ji prarado pusiausvyrą ir atsitrenkė į šaldytuvo kampą. Tuomet išsigandusi ji išbėgo į koridorių ir pradėjo rėkti, kad ją muša. R. M. eidama iš paskos pasakė „kas tave muša, ką įrodysi“. Kadangi po įvykio L. G. jautė labai didelį rankos skausmą iškart nuėjo pas chirurgą. Padarius echoskopą žasto sritį aiškiai buvo matyti hematoma. Tuomet buvo iškviesta policija ir suformintas įvykis. Po policijos parodymų komisariate ji nuvažiavo pas ekspertą. (e.b.l. 33-34, garso įrašas nuo 24.34 min. iki 39.57 min.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Civilinėje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gegužės 30 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad R. M. 2017 m. kovo 14 d. apie 07.00 val., VšĮ „Vilkaviškio ligoninė“ personalo kambaryje, esančiame adresu Vilkaviškis, Maironio g. 25, sugriebė L. G. už rankos, stipriai suspaudė ir pastūmė, dėl ko L. G. galva atsitrenkė į šaldytuvą. Ikiteisminio tyrimo metu L. G. konstatuoti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad L. G. neteisėtais R. M. veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl R. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje nurodyta, jog nusikaltimas numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje priklauso privataus kaltinimo bylų kategorijai, todėl ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. birželio 30 d. nutarimu buvo nutrauktas (e.b.l. 10-11).

2017 m. kovo 14 d. specialisto išvadoje Nr. G 199/2017 (09) nurodyta, kad L. G. konstatuota kraujosruva kairio žasto srityje buvo padaryta kietu buku galimai 1-6 valandų laikotarpyje iki teismo med. apžiūros ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jos nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui (e.b.l. 77-78).

2017 m. kovo 20 d. dvišalės komisijos tyrimo akte nurodyta, kad vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų punktu Nr. 55 nustatyta, kad R. M. prieš L. G. panaudojo smurtą, bet smurto aplinkybės nesusijusios su darbu (e.b.l.13-14).

2017 m. rugsėjo 19 d. L. G. medicinos dokumentų patikrinimo pažymoje nurodyta, kad pagal įrašus rastus VšĮ Vilkaviškio ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus paciento apžiūros lape, L. G. 2017 m. kovo 14 d. 9.20 val. kreipėsi į VšĮ Vilkaviškio ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių (toliau - Ligoninė) dėl kairio žasto skausmų. Gydytojo įraše nurodyta, kad šiandien darbo metu apie 6-7 val. bendradarbė sužalojo kairį žastą; kairio žasto viršutinis l/-lis patinęs, palpacija skausminga, kairio žasto judesiai riboti dėl skausmo, stebima 6x5 cm poodinė kraujosrūva užpakaliniame žasto paviršiuje, palpuojant skausminga. 2017 m. kovo 14 d. 9.55 val. atlikta kairio žasto rentgenograma; išvada: aiškių lūžių požymių apimtuose kauluose nematyti. 2017 m. kovo 14 d. 12.00 val. atliktas kairio žasto ultragarsinis tyrimas; išvada: potrauminiai žasto ir raumens trauminiai pakitimai, hematoma. Gydytojas Įvertinęs tyrimų rezultatus diagnozavo S40.0 (ligos kodas pagal TLK-10-AM), skyrė gydymą ir išleido gydytis ambulatoriškai. 2017 m. kovo 14 d. L. G. kreipėsi į ASPĮ dėl tolesnio ambulatorinio gydymo. 2017 m. kovo 14 d. ASPĮ gydytojos įraše nurodyta, kad darbe apie 6-7 val. buvo sumušta kolegės; skauda kairę ranką žasto srityje, skauda galvą; kairės rankos dešinėje pusėje stebima 6x5 cm dydžio hematoma, palpuojant skausminga. Gydytoja apdraustąją pripažino laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2017 m kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 20 d. dėl traumos S40.0 (ligos kodas pagal TLK-10-AM). 2017 m. kovo 15 d. L. G. kreipėsi į ASPĮ dėl naktį prasidėjusio galvos skausmo, pykinimo, vėmimo. 2017 m. kovo 15 d. dėl įtariamos galvos traumos gydytoja nukreipė neurologo konsultacijai. 2017 m. kovo 16 d. L. G. skubos tvarka stacionarizuota į L. N. skyrių dėl galvos skausmo, pykinimo, galvos svaigimo, bendro silpnumo. Išraše iš ligos istorijos Nr. 17 + 1187 užfiksuota, kad 2017 m. kovo 14 d. darbe buvo pastumta kolegės, trenkė galva į šaldytuvo kampą, taip pat stipriai buvo suspausta ranka kairiajame žaste, be sąmonės ligonė nebuvo. 2017 m. kovo 15 d. atsirado galvos skausmai, buvo konsultuota neurologo, atlikta galvos smegenų KT, kurioje patologijos nerasta. Paskirtas gydymas. Būklei negerėjant, atvyko į Ligoninę ir skubia tvarka stacionarizuota. L. G. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. kovo 23 d. buvo gydoma L. N. skyriuje dėl ūminės reakcijos į stresą F43.0 ( ligos kodas pagal TLK-10). 2017 m. kovo 29 d. ASPĮ gydytojos įraše nurodyta, kad toliau išlieka skausmai kairiajame petyje yra žasto srityje hematoma, skausmingi kairės rankos judesiai per peties sąnarį; pacientė nukreipiama fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai. 2017 m. kovo 31 d. gydytojos įraše nurodyta, kad dabar ligonė pasiųsta reabilitologo konsultacijai, skauda galvą, silpna; skausmingi rankos judesiai per peties sąnarį, kairio žasto sityje hematoma, nuspręsta tęsti nedarbingumą laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 7 d. dėl traumos S40.0 (ligos kodas pagal TLK-10-AM) patirtos 2017 m. kovo 14 d.. 2017 m. balandžio 6 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo įraše nurodyta, kad paskirtos fizioterapinės ir reabilitacinės procedūros; dar išlieka k. peties sąnario lokalus skausmas, negali miegoti ant kairio šono, formuojasi sąnario sąstingis. Rekomenduota traumatologo konsultacija ir peties sąnario ištyrimas dėl išliekančios simtomatikos, procedūros bus teikiamos iki 2017 m. balandžio 14 d. 2017 m. balandžio 10 d. ortopedo traumotologo įraše nurodyta, kad trauma darbo metu 2017 m. kovo 14 d.; skudžiasi kairio peties sąnario skausmu, judesiai per kairį peties sąnarį laisvi, raumenų įtempimas kairėje, besirezombuojanti hematoma žasto srityje. Ro – be trauminių pakitimų; diagnozuota S40,0 (ligos kodas pagal TLK-10-AM, skirtas medikalmentinis bei rebilitacinis gydymas. Išvados, kad L. G. 2017 m. kovo 14 d. nukentėjo dėl kito asmens smurtinių veiksmų, dėl ko buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. balandžio 14 d.(e.b.l. 16-17).

Minėtu laikotarpiu L. G. buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai Nr. EE8171756, EE8253284, EE8340026, EE8394693, kuriuose nurodyta ligos diagnozė pagal TLK-10 – S40.0 (peties ir žasto sumušimas), F43.0 (ūminė reakcija į stresą), S40 (peties ir žasto paviršinis sužalojimas) (e.b.l. 15). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. SL-43017 buvo nuspręsta skirti L. G. ligos išmoką už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. SL-20587 buvo nuspręsta skirti L. G. ligos išmoką už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. PA_SP5-623 buvo nuspręsta perskaičiuoti L. G. ligos išmoką už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 21 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. SL-43068 buvo nuspręsta skirti L. G. ligos išmoką už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. Iš viso Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius priskaičiavo L. G. 909,39 Eur dydžio ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. (e.b.l. 18, 19, 20, 21, 22).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis nurodo, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.290 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, kurio neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad dėl atsakovės R. M. neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta trečiojo asmens L. G. sveikata. Nors atsakovė nurodė, kad smurto trečiojo asmens atžvilgiu nevartojo, tačiau bylos nagrinėjimo metu išklausius šalis bei susipažinus su pateiktais rašytiniais duomenimis, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad 2017 m. kovo 14 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens konfliktas buvo įvykęs, ko pasekoje tretysis asmuo patyrė konstatuotus sužalojimus bei buvo laikinai nedarbinga laikotarpyje nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. dėl ko ieškovui atsirado pareiga mokti trečiajam asmeniui ligos išmokas. Taigi, atsakovės neteisėti veiksmai įtakojo turtinės žalos ieškovui atsiradimą. Todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui padarytą 909,39 Eur turtinę žalą privalo atlyginti atsakovė, todėl ieškovo ieškinys dėl 909,39 Eur žalos priteisimo pripažintas pagrįstu ir tenkintinamas visiškai.

Valstybės turėtas išlaidas šioje byloje sudaro 20,00 Eur (909,39 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas pagal įstatymą ir 13,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalies), iš viso 33,34 Eur. (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų neatleista iš atsakovės priteistina 33,34 Eur valstybei, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui (A. Valaičio g. 2-1, Marijampolė, juridinio asmens kodas – 188677622, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Luminor bankas) 909,39 Eur (devynis šimtus devynis eurus ir 39 ct) žalos pagal atgręžtinį reikalavimą už ligos ušmoką už laikinąjį nedarbingumą.

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,34 Eur (trisdešimt tris eurus ir 34 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Vitalijus Krivičius