- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-20
- Bylos Nr.
- ATP-689-174/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00300-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- V. V.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos V. V. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo, kuriuo V. V. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str., – 500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 str. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. liepos 9 d. V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014 m. liepos 7 d., apie 16.35 val., Šilalės r. sav., Šilalės m., Vytauto Didžiojo g., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepasirinko saugaus važiavimo atstumo ir atsitrenkė į už galo stovėjusį kitą automobilį. Eismo įvykio metu nežymiai apgadintos abi transporto priemonės. Vairuotoja iš eismo įvykio pasišalino apie tai nepranešdama policijai ir neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos. Šiais savo veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9, 232 ir 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu V. V. pripažino kalta padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir nubaudė pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d., taikydamas ATPK 30¹ str., – 500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta V. V. prašo pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą ir už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
V. V. apeliaciniame skunde pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. l d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Jeigu byloje nustatoma, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, tokie duomenys rodo, kad asmuo nepasišalino arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. ATPK 130 str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas pagal subjektyvius pasitraukimo požymius gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl turi būti atskleidžiamas kaltės tiesioginės tyčios turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymias transporto priemonės apgadinimais (Klaipėdos apygardos teismo administracinė byla Nr. ATP-813/2013).
Šalies argumentai
Apeliantė V. V. nurodo, jog eismo įvykio metu buvo nežymiai apgadinti tiek jos, tiek nukentėjusiojo automobiliai. Tai nurodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokole, tai teisme patvirtino ir nukentėjusysis M. R., nurodydamas, kad buvo padaryta nežymi turtinė žala ir kad ji yra atlyginta. Be to, V. V. nurodo, jog ji, pajutusi, kad su savo automobiliu kliudė kitą automobilį, nenuvažiavo, bet išlipo iš savo automobilio ir matė, kad jos automobilis buvo prisilietęs prie kito automobilio, tačiau iš išorės apžiūrėjusi automobilius jokių aiškių sugadinimų ji nepamatė, matė tik nubrauktas dulkes, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Jokios tiesioginės tyčios pasišalinti iš įvykio vietos ji neturėjo, nes tam nebuvo jokio pagrindo. Nors ji atidžiau neapžiūrėjo automobilių ir jų apgadinimų nepastebėjo, todėl pasielgė aplaidžiai, tačiau buvo labai susijaudinusi, be to, jos nuomone, tam įtakos turėjo ir tai, kad baigėsi darbo laikas, o ji skubiai turėjo pateikti Socialinės paramos skyriui dokumentus apie slaugomą asmenį. Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jai labai reikalinga prižiūrint neįgalų asmenį S. K., kuris yra paralyžiuotas, serga kitomis sunkiomis ligomis, todėl dažnai tenka važiuoti į gydymo ir kitas įstaigas tvarkyti jo dokumentų, o tam reikalingas automobilis, juolab kad palikti vieną ligonį ilgesniam laikui ji negali, apeliantė V. V. prašo už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. l d., padarymą taikyti ATPK 30¹ str. ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas prašo netenkinti V. V. apeliacinio skundo ir palikti galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-08-26 nutarimą. Nurodo, jog teismas visapusiškai išsiaiškino pažeidimo aplinkybes ir priėmė teisingą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Skundžiamu nutarimu V. V. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. Ginčo dėl V. V. kaltės padarius jai inkriminuotus pažeidimus nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Pasak apeliantės, jai paskirta per griežta nuobauda, kadangi įvykio metu nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai, padaryta žala nedidelė ir šiuo metu yra atlyginta, ji pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuotų pažeidimų padarymo. Todėl V. V. prašo taikyti jai ATPK 30¹ str. nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kuri jai yra reikalinga rūpinantis neįgaliu asmeniu. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu V. V., taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą buvo paskirta mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda – 500 Lt ir atimta teisė vairuoti transporto priemones minimaliam sankcijoje numatytam terminui – trejiems metams.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas nustatęs V. V. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažino, nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) bei atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.), kad nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgęs į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį bei jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kad ji anskčiau administracine tvarka iš viso nebuvo bausta, neteista, slaugo neįgalų asmenį, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti pažeidėjai V. V. ATPK 30¹ str. nuostatas ir už pažeimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą, skyrė jai mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, baudą – 500 Lt ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones minimaliam sankcijoje numatytam terminui – trejiems metams. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei V. V. pateiktus duomenis ir paskyrė pažeidėjai per griežtą, neadekvačią padarytam pažeidimui nuobaudą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Administracinės nuobaudos atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).
Nagrinėjamojoje administracinėje byloje nustatyta, kad V. V. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas kitas automobilis, nukentėjusiajam padaryta nežymi turtinė žala, kuri šiuo metu yra atlyginta. V. V. dėl KET pažeidimo, sukėlusio kito automobilio sugadinimą, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pasitraukdama iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jos padarytus KET pažeidimus. Pažeidėjos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl jai inkriminuotų pažeidimų padarymo bei atlygino eismo įvykio metu nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.), anksčiau administracine tvarka ji nė karto nebuvo bausta, nors jos vairavimo stažas gana didelis, neteista, jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. V. nuolat reikalingas automobilis, nes ji rūpinasi neįgaliu asmeniu (Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi V. V. paskirta S. K., kuriam nuo 2014-05-05 neterminuotai nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, rūpintoja, b. l. 35).
Įvertinęs paminėtas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. V. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.
Atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, V. V. asmenybę bei kitas paminėtas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą V. V. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, neskirti sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes nagrinėjamu atveju ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje, apygardos teismo vertinimu, būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam pažeidimui nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą: taikant ATPK 30¹ str., panaikinti V. V. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.
Panaikinti nutarimo dalį dėl nuobaudų subendrinimo ir, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., V. V. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. paskirtas nuobaudas subendrinti, jas apimant, ir nustatyti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 500 Lt baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.