Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-11-27 · Civilinė byla Nr. e2-36939-433/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-27
Bylos Nr.
e2-36939-433/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Ieškovas
ERGO Insurance SE
Atsakovas
UAB „Ekspoverslas“
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB „Ekspoverslas“ dėl žalos atlyginimo, priimdamas sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 784,47 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 18,00 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad atsakovas su draudimo bendrove ERGO Insurance SE 2015-02-11 sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-2844639, kuria metų laikotarpiui, t. y. nuo 2015-02-11 iki 2016-02-10, buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Klaipėdoje 2015-02-11 įvyko eismo įvykis, kurio metu apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, apgadino degalinės Statoil-Jūrininkai stoginę ir filmavimo kamerą. Po eismo įvykio buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pripažino, jog yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą. Kadangi transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE, todėl žalą patyręs asmuo UAB „Circle Lietuva“ kreipėsi į ieškovą prašydamas atlyginti nuostolius. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ) atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusio nukentėjusiajam nuostolius, išmokėdamas 784,47 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsakovas su ERGO Insurance SE, remiantis TPVCAPDĮ, sudarydamas Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-2844639 (toliau – sutartis), nustatė, kad už pagal sutartį suteikiamą draudimo apsaugą įmoka bus mokama du kartus per sutarties galiojimą: iki 2015-02-11 bus sumokėta 362,02 Eur suma, iki 2015-05-11 – 1 122,67 Eur suma. Tačiau pirmoji įmoka sudarius sutartį nebuvo sumokėta iš viso, todėl 2016-04-14 ieškovas nutraukė draudimo sutartį, o per tą laikotarpį – 2015-02-11 – įvyko eismo įvykis. Ieškovas, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę (TPVCAPDĮ 11 str. 7 p. bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 p.), kreipėsi į atsakovą reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau iki ieškinio teismui pateikimo momento atsakovas reikalaujamos sumos nesumokėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatą, konstatuotina, kad, draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir apdrausta transporto priemone padarius žalos, draudikas turi teisę susigrąžinti jai atlyginti išmokėtas draudimo sumas iš draudėjo.

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovui buvo siunčiami ieškinyje nurodytu adresu – Vytauto g. 28/Pušų g. 9-15, Vilnius, bei Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovo buveinės adresu Švitrigailos g. 11K-109, 03228 Vilnius, tačiau grįžo neįteikti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Procesiniai dokumentai taip pat siųsti atsakovo UAB „Ekspoverslas“ vadovo S. U. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat grįžo neįteikti. 2017 m. spalio 19 d. minėti dokumentai pakartotinai išsiųsti atsakovo registruotos buveinės adresu, todėl, remiantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, procesiniai dokumentai laikytini įteiktais 2017 m. spalio 29 d.

Šalies argumentai

Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis, 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ir UAB „Ekspoverslas“ 2015-02-11 sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-2844639, kuria laikotarpiui nuo 2015-02-11 iki 2016-02-10 buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Klaipėdoje 2015-02-11 įvyko eismo įvykis, kurio metu apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, apgadino degalinės Statoil-Jūrininkai stoginę ir filmavimo kamerą. Po eismo įvykio buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pripažino, jog yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE, žalą patyręs asmuo UAB „Circle Lietuva“ kreipėsi į ieškovą prašydamas atlyginti nuostolius. Ieškovas, gavęs prašymą, užvedė žalos bylą Nr. 2844639-2850_1-001 ir remdamasis TPVCAPDĮ atlygino UAB „Circle Lietuva“ patirtus nuostolius, išmokėdamas jam 784,47 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas siuntė atsakovui pranešimus dėl 784,47 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau, kad žala būtų atlyginta, byloje duomenų nėra (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Remiantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis). CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.) (CK 6.270 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas yra atsakingas už jo darbuotojo (vairuotojo-ekspeditoriaus) padarytą žalą bei turi pareigą atlyginti ieškovui jo išmokėtą draudimo išmoką. Kaip minėta, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovo prašomą priteisti draudimo išmoką. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 784,47 Eur žalos atlyginimą (draudimo išmoką) yra pagrįstas, todėl – tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą yra mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (784,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-08-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovo ieškinį patenkinus, jam iš atsakovo priteistinas 18,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Valstybė patyrė 6,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 6,04 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, t. y. – 6,00 Eur, ir ieškinį patenkinus visiškai valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovo (CPK 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB „Ekspoverslas“ dėl žalos atlyginimo tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Ekspoverslas“, juridinio asmens kodas 302546111, ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, naudai: 784,47 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų, 47 euro ct) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (784,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-08-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 18,00 Eur (aštuoniolikos eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo UAB „Ekspoverslas“, juridinio asmens kodas 302546111, 6,00 Eur (šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas