- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- 1S-62-185/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo advokato padėjėjo E. Š. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-02-14 nutarties, kuria atmestas bendrovės atstovo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės J. Č. 2016-12-23 nutarimo, kuriuo prokurorė paliko galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. P. 2016-11-22 nutarimo nutraukti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl įtariamojo A. J. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 1 d., 183 str. 2 d., panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos prokuratūroje 2014-12-08 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Biržai) generalinio direktoriaus A. G. pareiškimą, kad laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2009 m. A. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, gavo komisinį mokestį – apie 103 285 Eur iš Suomijos bendrovės (duomenys neskelbtini), tačiau šių pinigų neįnešė į bendrovės kasą, taip juos galimai pasisavino ir padarė UAB (duomenys neskelbtini) didelę turtinę žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu A. J. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 str. 1 d., 183 str. 1 d. (trys veikos), 183 str. 2 d.
Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė J. P., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 str. 2 p., 2016-11-22 nutarimu nutraukė ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl įtariamojo A. J. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 1 d., 183 str. 2 d., nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. J. kaltę padarius šias nusikalstamas veikas.
Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė J. Č., išnagrinėjusi civilinės ieškovės įgalioto atstovo advokato E. Š. skundą, 2016-12-23 nutarimu jį atmetė ir paliko galioti pirmiau paminėtą prokurorės 2016-11-22 nutarimą.
Skundžiama 2017-02-14 nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėjas atmetė bendrovės atstovo skundą ir paliko galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės J. Č. 2016-12-23 nutarimą, kuriuo prokurorė atmetė civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo E. Š. skundą, kuriuos jis prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. P. 2016-11-22 nutarimo nutraukti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl įtariamojo A. J. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų 183 str. 1 d., 183 str. 2 d.
Skundu civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas advokato padėjėjas E. Š. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patenkinti UAB (duomenys neskelbtini) atstovo 2017-01-16 skundą ir panaikinti prokurorių nutarimus. Nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį, visiškai neanalizavo skunde nurodytų motyvų bei argumentų ir dėl jų nutartyje nepasisakė, be to, padarė išvadas, neatitinkančias nustatytų faktinių aplinkybių, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Teigia, kad bendrovė visiškai palaiko skunde apylinkės teismui nurodytus motyvus bei argumentus, kurių apylinkės teismas neanalizavo ir dėl jų nutartyje nepasisakė, todėl jų nebekartoja bei prašo jais remtis nagrinėjant šį jų skundą dėl apylinkės teismo priimtos nutarties. Mano, kad prokurorės savo nutarimuose nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik įtariamojo A. J. parodymais, negretino jų su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, nepagrįstai atmetė ikiteisminio tyrimo metu surinktus objektyvius duomenis, paneigiančius įtariamojo A. J. parodymus, dėl to, neįvertinusios visų byloje surinktų ir reikšmingų teisingam ištyrimui duomenų, padarė skubotą išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų nepakanka įtariamojo A. J. kaltei pagal BK 183 str. 1 ir 2 d. pagrįsti. Nurodo, kad visiškai nepagrįstos yra teismo išvados, jog nėra pakankamai duomenų, kad būtent bendrovė privalėjo gauti komisinius iš Suomijos įmonės (duomenys neskelbtini), ir kad minėta Suomijos įmonė papildomą atlygį (komisinius) už tarpininkavimą A. J. mokėjo kaip fiziniam asmeniui, o ne kaip bendrovės atstovui, nes jas paneigia kiti bylos įrodymai, o būtent: specialisto išvadoje nurodyta, jog Suomijos įmonė (duomenys neskelbtini) atitinkamas piniginių lėšų sumas sumokėjo bendrovei tiesiogiai iš kasos ir jas gavo A. J., bei kiti išvadoje nurodyti duomenys, paneigiantys tokią teismo išvadą; Suomijos įmonės (duomenys neskelbtini) vykdančiojo direktoriaus A. T. J. S. parodymai, kad pasitaikydavo atvejų, jog komisiniai atlygiai bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymu jai buvo išmokėti grynaisiais pagal čekius, A. J. buvo vienintelis iš bendrovės atstovų, kuris lankėsi jų įmonėje, retai pasitaikė, jog atvyktų kažkas kitas; kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, nurodyti jų skunde apylinkės teismui. Taigi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog Suomijos įmonė (duomenys neskelbtini) išmokėdavo komisinius A. J. ne kaip fiziniam asmeniui, bet kaip bendrovės atstovui, komisiniai mokesčiai buvo mokami bendrovės prašymu, šiai pateikus sąskaitas faktūras, ką patvirtina Suomijos įmonės (duomenys neskelbtini) pateikta bendrovės 2009-06-12 sąskaita faktūra Nr. 0906, pasirašyta A. J., dėl 9101,96 Eur komisinių sumokėjimo pagal kontraktą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su ūkininke S. Š.-Š., tačiau A. J. buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo šių komisinių gavimo, kaip ir neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje šios Suomijos įmonei išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 0906 bei nefiksavo pagal ją bendrovės gautų 9102 Eur pajamų. Akivaizdu, jog Suomijos įmonė ir kitais atvejais sumokėjo komisinius bendrovei (2006-02-02 išmokėjo 10 222,53 Eur (pirkėjai K., U., M., R.), 2006-12-01 išmokėjo 1699 Eur (pirkėjas D. B.), 2008-01-30 išmokėjo 4515 Eur (pirkėjas nenurodytas)) pagal šias pateiktas sąskaitas faktūras išrašydama kvitus (tai patvirtina liudytojų A. T. J. S. ir J. K. V. parodymai), tačiau tai patvirtinančių dokumentų Suomijos įmonė patekti negalėjo, nes galimai jų nebeturi išsaugojusi, o A. J., turėdamas nusikalstamą sumanymą pasisavinti Suomijos įmonės (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) mokamus komisinius, šių sąskaitų faktūrų ir komisinių išmokėjimą patvirtinančių kvitų bendrovės buhalterinėje apskaitoje tiesiog neapskaitė. Neužpajamavus kasoje grynųjų pinigų, neužfiksavus gautų pajamų, bendrovė (duomenys neskelbtini), kuriai atstovavo A. J., patyrė 25 538,53 Eur nuostolį dėl bendrovei tiesiogiai iš Suomijos įmonės (duomenys neskelbtini) kasos išmokėtų pirmiau nurodytų pinigų sumų. Todėl visiškai nepagrįsti prokurorių nutarimų argumentai, jog nenustatyta, kokią tiksliai pinigų sumą iš Suomijos firmos gavo A. J. bei kokio dydžio turtinę žalą jis padarė bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl turto pasisavinimo. Atsižvelgęs į pirmiau nurodytus ikiteisminio tyrimo duomenis bei teisinius argumentus pareiškėjos atstovas mano, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių A. J. kaltę pagal BK 183 str. 1 ir 2 d. dėl turto pasisavinimo, todėl ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų prieš A. J. nutrauktas nepagrįstai.
Skundas netenkinamas.
Išnagrinėjęs teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, prokurorių nutarimus, skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skundžiama 2017-02-14 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrįstai atmetė pareiškėjos atstovo skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2016-12-23 nutarimo, kuriuo paliktas galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2016-11-22 nutarimas nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį dėl A. J. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 1 ir 2 d., panaikinimo.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pažymėtina, jog BK numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tuomet, kai surenkami duomenys, kuriais gali būti įrodoma, jog nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.
Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo dalis dėl A. J. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 1 ir 2 d., prokurorės 2016-11-22 nutarimu nutraukta BPK 212 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo.
Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje medžiagoje prokurorė priėmė motyvuotą nutarimą ir pagrįstai nutraukė ikiteisminio tyrimo dalį, su kuo sutiko ir aukštesnioji prokurorė bei ikiteisminio tyrimo teisėjas, nes atlikus iš esmės visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, gautų ir surinktų duomenų nepakako A. J. kaltei dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 1 ir 2 d., pagrįsti.
Baudžiamajai atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veiksmuose ir pagrįsti ją pakankamais BPK reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Tik įsitikinus, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą ir jį perduoda teismui. Kai tokių duomenų nepakanka arba nustatomi kiti BPK 212 str. numatyti pagrindai, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga yra pakankamai išsamiai bei detaliai analizuota ir aptarta ikiteisminio tyrimo metu procesinius sprendimus priėmusių subjektų – prokurorės, aukštesniosios prokurorės ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, nustatytos ir išaiškintos visos ikiteisminiam tyrimui reikšmingos aplinkybės, atsakyta į pagrindinius pareiškėjos atstovo skundo argumentus. Subjektų procesiniai sprendimai priimti vadovaujantis išsamia ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų analize, duomenų vertinimas atitinka BPK 20 str. 5 d. ir teismų praktikoje suformuotus duomenų vertinimo kriterijus, o išvada apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog A. J. pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotas Suomijos įmonės (duomenys neskelbtini) išmokėtas 25 538,53 Eur pajamas, ir taip savo veiksmais padarė bendrovei (duomenys neskelbtini) turtinės žalos, yra teisinga ir pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma, o ne vien išimtinai A. J. parodymais, kaip teigiama skunde, abejoti ir nesutikti su šia išvada aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Pareiškėjo atstovo skunde jokių naujų aplinkybių, kurios būtų nežinomos prokurorėms ir ikiteisminio tyrimo teisėjui priimant procesinius sprendimus, nenurodoma, kaip ir nenurodyti jokie papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurie dar galėtų būti atliekami nagrinėjamoje ikiteisminio tyrimo byloje, o iš esmės ginčijamas ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų vertinimas bei jų pagrindu padaryta išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų nepakanka įtariamojo A. J. kaltei pagal BK 183 str. 1 d., 183 str. 2 d. pagrįsti, teigiama, jog tokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių A. J. kaltę pagal BK 183 str. 1 ir 2 d., nagrinėjamoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkta pakankamai, dėl to ikiteisminio tyrimo dalis dėl šių veikų prieš A. J. nutraukta nepagrįstai. Taigi pagrindiniai skundo argumentai šiuo atveju yra susiję su ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų vertinimu, kuris ikiteisminio tyrimo stadijoje yra išimtinė prokuroro prerogatyva. Joks teismas neturi jokio teisinio pagrindo nurodyti prokurorui, kaip vertinti surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai, nepriklausomai ir būtent prokuroro kompetencija yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas (BPK 170 str.). Taigi ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra prokuroro kompetencija ir prokuroras yra savarankiškas priimdamas sprendimus ikiteisminio tyrimo byloje. Nei apylinkės, nei apygardos teismai negali įpareigoti prokuroro užbaigti ikiteisminį tyrimą ir bylą perduoti teismui, jei prokuroro pozicija aptariamu klausimu yra kitokia. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas, nagrinėdami skundus dėl prokurorų priimtų sprendimų, tik patikrina, ar priimti sprendimai, susiję su ikiteisminiu tyrimu, yra teisėti ir pagrįsti, t. y. ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas įvertina ikiteisminio tyrimo išsamumą ir, esant būtinybei, nurodo tyrimo trūkumus ir jų ištaisymo būdus. Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismas nenustatė duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo dalis dėl A. J. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 1 ir 2 d., nutraukta neteisėtai, o pareiškėjos atstovo skunde nurodomi argumentai yra pagrįsti, priešingai, su ikiteisminio tyrimo dalies nutraukimu visiškai sutinka ir sprendimų motyvų nebekartoja. Ta aplinkybė, kad pareiškėjos ir jos atstovo pateikiami faktai įvertinti kitaip nei jie mano esant teisinga, nereiškia, kad duomenų vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių BPK 20 str. 5 d. nuostatų, o prokurorių ir ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
Remdamasis nurodytais argumentais, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo dalis dėl A. J. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 1 ir 2 d., 2016-11-22 prokurorės nutarimu nutraukta pagrįstai, ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes ir įsitikinus, kad egzistuoja objektyvus pagrindas ją nutraukti, todėl skunde nurodytais argumentais naikinti šį prokurorės nutarimą, jį peržiūrėjusios aukštesniosios prokurorės nutarimą ir dėl jo priimtą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį nėra jokio pagrindo. Papildomai pažymėtina, kad jokiais procesiniais sprendimais, priimtais ikiteisminio tyrimo metu, nėra užkirstas kelias, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, spręsti dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo advokato padėjėjo E. Š. skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-02-14 nutartį palikti galioti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.