- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- 2-294-772/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06865-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- D. S.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei L. S., atsakovui D. S., bendraieškovei E. S., dėl jai reikalingo išlaikymo priteisimo, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, bei pagal bendraieškovės E. S. ieškinio reikalavimą atsakovui dėl jai reikalingo išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. S. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo D. S. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, pripažįstant ji kaltu dėl santuokos iširimo, nustatyti vaiko E. S. gyvenamąją vietą su motina L. S., priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą bei patenkinti kitus su santuokos nutraukimu susijusius prašymus.
Šiaulių apylinkės teismas 2013-11-18 nutartimi pakeitė L. S. procesinę padėtį jos nepilnametės dukters E. S. atžvilgiu dėl jai reikalingo išlaikymo priteisimo ir jos gyvenamosios vietos nustatymo, bei byloje pripažino ieškovę nepilnametės dukters atstove pagal įstatymą, o pastarąją įtraukė į bylą bendraieškove dėl paminėtų reikalavimų (CPK 38 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota jos ir atsakovo D. S. santuoka (įrašo Nr. 361). Teigė, jog šalims gyvenant santuokoje 1997 m. gruodžio 25 d. gimė dukra E. S., a/k (duomenys neskelbtini)
Ieškovė nurodė, kad pastaruoju metu gyvenimas su atsakovu D. S. pasidarė visiškai nebeįmanomas. Atsakovas vartoja alkoholį, naudodamas psichologinį ir fizinį smurtą žiauriai elgiasi su ieškove, taip pat ir su dukra, grasina susidoroti. Dažnai atsakovas supyksta be jokio pagrindo, ji bei vaikais patiria pastovią emocinę įtampą, kuri trukdo laisvai būti namuose, bendrauti su žmonėmis, vaikas labai išgyvena dėl atsakovo veiksmų, pradėjo bijoti tėvo. Ieškovė su vaiku išsikelė gyventi pas savo močiutę O. S. adresu – (duomenys neskelbtini).
Taip pat pateikė teismui duomenis iš Šiaulių policijos komisariato viešosios policijos nuovados apie atsakovo elgesį nuo 2010-05-04 iki 2013-08-27.
Šalies argumentai
Ieškovė mano, kad nekontroliuodamas savo elgesio, naudodamas fizinį ir psichologinį smurtą, pastoviai girtaudamas, materialiai neišlaikantis vaiko, atsakovas pažeidžia sutuoktinio pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso 3.27 str.
Ieškovė nurodė, kad tokie atsakovo veiksmai neatitinka šeimos interesų. Šiuo metu atsakovas yra nedirbantis. Be to atsakovas nesirūpina nei šeima, nei vaiku, materialiai nepadeda ieškovei išlaikyti nepilnamečio vaiko. Ieškovė nurodė, kad dirba, tačiau jos gaunamų pajamų pakanka tik minimaliam pragyvenimui. Iš savo atlyginimo ieškovei vos neužtenka patenkinti vaiko poreikius.
Ieškovė teigė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir jos atkurti nėra jokių galimybių, todėl mano, kad ji turi būti nutraukta. Gyvendama santuokoje su atsakovu ieškovė jokio turto neįgijo.
Nurodė, kad nepilnametės dukters E. S., gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove L. S.
Kadangi atsakovas yra dukters L. S., tėvas, todėl jis pagal įstatymą irgi privalo išlaikyti savo vaiką. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civiliniu kodekso 3.198 str., išlaikymo dydis turi būti pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius.
Šalies argumentai
Ieškovė mano, kad atsakovas vaiko išlaikymui privalo skirti po 500 litų periodinių išmokų kas mėnesį.
Kadangi ieškovė pastoviai viena rūpinosi nepilnamečio vaiko išlaikymu, tai tuo pačiu prašė teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą dukrai už tris metus nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Nurodė, kad už šį laikotarpį atsakovas yra įsiskolinęs po 300 Lt kiekvieną mėnesį. Papildomai nurodė, kad santuoką nutraukus ieškovei paliktina santuokinė pavardė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovė pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir prašė teismo, ieškovės ieškinį ir bendraieškovės reikalavimą atsakovui tenkinti visiškai. Papildomai ieškovė nurodė, kad šeima yra faktiškai iširusi, nes sutuoktinis prieš ją ir vaiką naudoja smurtą, tai yra žiauriai elgiasi su jomis, dėl ko ieškovei ne kartą teko kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus, bei ji su sutuoktiniu jau ilgesnį laiką neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl mano, kad nėra galimybės atkurti šeimą ir prašė santuoką nutraukti neskiriant termino susitaikymui, pripažįstant atsakovą kaltu dėl šeimos iširimo.
Bendraieškovė E. S. paaiškino teismui, kad palaiko visiškai savo reikalavimą atsakovui tiek dėl išlaikymo įsiskolinimo, tiek ir dėl jai reikalingo išlaikymo priteisimo.
Ieškovė ir bendraieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais įrodymais.
Atsakovas iki teismo posėdžio nepateikė atsiliepimo į bylą dėl ieškovės ir bendraieškovės ieškinio reikalavimų.
Tačiau teismo posėdžio metu atsakovas pripažino ir sutiko su visais ieškovės ir bendraieškovės ieškinio reikalavimais. Tuo pačiu paaiškino, kad siekė gydytis nuo alkoholizmo tačiau nesėkmingai. Nurodė, kad nepavyko verslas Rusijos Federacijoje dėl ko patyrė didžiulių finansinių nuostolių. Tačiau mano, kad jo santykiai su sutuoktine ir dukra ateityje pasikeis į gerąją pusę. Be to atsakovas nepateikė teismui į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių jo atsikirtimus į ieškovės ir bendraieškovės ieškinio reikalavimus.
Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikė teismui į bylą išvadą, kurioje nurodė, kad susipažino su ieškovės L. S. ieškiniu atsakovui D. S., su visais pridedamais dokumentais dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.
Skyrius, atsižvelgdamas į tai, jog vaikas gyvena su ieškove L. S., o atsakovas D. S. nėra pareiškęs reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, pritaria ieškinyje pareikštam reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina.
Išvadoje nurodė, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, todėl Skyrius pritaria, kad būtų priteistas išlaikymas iš atsakovo D. S., jo dukrai E. S..
Teigė, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui nustatyti tikslinga teismo proceso metu, pateikus papildomų įrodymų, išklausius ieškovės ir atsakovo argumentus bei pasiūlymus.
Skyriaus atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad L. S., atstovaujančios bendraieškovę E. S. ir pastarosios reikalavimą dėl jai reikalingo išlaikymo priteisimo iš atsakovo, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Atskirai nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 1 000 Lt per mėnesį. Kadangi po santuokos nutraukimo vaikas lieka gyventi su motina, o tėvas kartu nebegyvens, dėl to tėvo padėtis palengvėja, o motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Todėl mano, kad atsakovas neturėtų mokėti vaikų išlaikymui mažesnio dydžio išmokų nei pusę MMA, įskaitant ir įsiskolinimo laikotarpį. Be to mano, kad vienoda vaiko išlaikymo našta turėtų tekti abiems tėvams, o ne vien ieškovei. Papildomai nurodė, jog atsakovo D. S. paaiškinimai dėl įsidarbinimo problemų, turėtų būti atmesti, kadangi tai nėra pateisinama nei dėl objektyvių, nei dėl subjektyvių priežasčių, o tik pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės L. S. ieškinys atsakovui D. S. tenkintinas visiškai.
Bendraieškovės E. S. ieškinio reikalavimas atsakovui D. S. dėl jai reikalingo išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas visiškai.
Kadangi atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai, dėl to sprendimas surašomas su sutrumpintais motyvais (CPK 268 str. 5d.).
Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė ir atsakovas Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, akto įrašo Nr. 361 (7 b.l.). Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. S. (8 b.l.). Ieškovė su vaiku ir atsakovu iš pradžių gyveno kartu, tuo pačiu adresu. Tačiau po netinkamo atsakovo elgesio su žmona ir vaiku, pastarosios persikėlė gyventi į kitą gyvenamąją vietą Šiauliuose (1-5 b.l.). Nuo tada ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nebeveda, kadangi ieškovė su dukra dėl atsakovo agresyvaus elgesio turėjo palikti šeimą ir gyvenamąją vietą.
Sutuoktinio pareigas nustato CK 3.26-3.30; 3.35-3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovė dėl santuokos iširimo pagrindinį motyvą nurodo atsakovo agresyvų elgesį su sutuoktine ir vaiku, nesirūpinimą šeima, dėl ko nutrūko jų bendras gyvenimas, jam neteikiant šeimai paramos ir dėl santuokos iširimo prašė pripažinti atsakovą kaltu. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovės paaiškinimai ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad būtent atsakovo elgesys ir jo požiūris į šeimyninį gyvenimą, turėjo esminės įtakos šeimos iširimui. Ieškovė šias aplinkybes patvirtino leistinais įrodymais, iš kurių matyti, kad atsakovas agresyviai elgėsi su sutuoktine ir vaiku, nekeičia savo elgesio ir požiūrio į ją bei į vaiką, nesidomi šeimos reikalais, neteikia šeimai paramos (15-20 b.l.). Iš kitų teismui pateiktų duomenų seka, kad šalims gyvenant kartu tarp jų išryškėjo charakterių, bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o atsakovas po ilgesnio bendro gyvenimo su ieškove, ėmė nesiekti santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje. Visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos šeimos iširimui. Per ieškovės ir atsakovo bendrą gyvenimą išryškėjęs atsakovo žiaurus elgesys su sutuoktine, bei jų vaiku, o taip pat atsakovui nesirūpinant šeima, leidžia teismui daryti išvadą, kad sutuoktinių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d.). Tokie atsakovo veiksmai įrodo, kad jis nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus savo sutuoktinei bei vaikui. Todėl teismas laiko, kad atsakovas ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.60 straipsniu konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių, t.y. atsakovo kaltės. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės nurodytais argumentais ir visa byloje esančia medžiaga, o ir tuo, jog atsakovas sutiko su visais ieškinio reikalavimais ir atsakovės argumentų leistinais įrodymais nepaneigė. Be to jis nepateikė teismui į bylą atsiliepimo į ieškinį, nenurodė savo nesutikimo su ieškiniu motyvų. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad su ieškinyje nurodytais motyvais ir aplinkybėmis atsakovas sutinka gera valia, jas pripažįsta bei laiko, jog šeima iširo visiškai, o santuoka nutrauktina.
Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo kartu išsprendžia ir kitus ieškovės, bei bendraieškovės ieškinio reikalavimus, susijusius su santuokos nutraukimu. Tenkintinas ieškovės prašymas dėl nepilnamečio vaiko bendraieškovės E. S. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Pastebėtina, kad nors ieškovė su nepilnamete dukra E. S. šiuo metu ir gyvena ieškovės senelei O. S. nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau šio buto savininkė teismui prieštaravimų dėl to nereiškė.
Nei ieškovė, nei atsakovas savo vardu nėra įregistravę nuosavybės teisių į jiems nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ar kilnojamuosius daiktus Lietuvos Respublikoje, todėl nespręstinas klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (9-12 b.l.).
Ieškovės ir atsakovo vaikas (bendraieškovė) E. S. yra nepilnametė, todėl jai yra būtinas (buvo būtinas) išlaikymas, kuris priteistinas iš atsakovo, nes ji kol kas liko gyventi su motina. Ieškovės ir bendraieškovės nurodytos pastarosios išlaikymui reikalingos išlaidos yra realios ir atitinkančios tokio amžiaus vaiko poreikius. Kadangi abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 str.), todėl iš atsakovo priteistina kas mėnesį po 500 Lt periodinių išmokų nuo 2013-09-26 (ieškinio priėmimo teisme dienos) iki vaiko pilnametystės, nes ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, nebuvo susitarta dėl vaiko išlaikymo, o atsakovas jo ir neteikė (CK 3. 67 str., 3.194 str, 3.200 str.).
Remiantis aukščiau nurodytais argumentais dėl nepilnamečiam vaikui (bendraieškovei) reikalingo išlaikymo jis priteistinas ir už trejų metų laikotarpį nuo ieškovės kreipimosi į apylinkės teismą dienos (CK 3. 200 str.). Tačiau iš atsakovo bendraieškovei už šį laikotarpį priteistina po 300 Lt periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį. Taip pat atmestinas ir atsakovo motyvas, kad jis kol kas negauna darbo užmokesčio ir neturi piniginių lėšų vaiko išlaikymui. Pirmiausia, darbo teisės nuostatos numato, kad darant išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio negali būti išieškoma daugiau nei 50 procentų jam išmokėtino darbo užmokesčio, tačiau tai visiškai neįtakoja bendraieškovės prašomo išlaikymo dydžio. Antra, atsakovui nemokant visos ar dalies periodinių išmokų skirtų vaiko išlaikymui, susidarys jo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui, kuris turės būti sumokėtas, net ir jam sulaukus pilnametystės.
Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas sutuoktinių vaikui (bendraieškovei) E. S., o ne jos įstatyminei atstovei ieškovei L. S., todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas ir jo įsiskolinimas priteisiamas nepilnamečiam vaikui.
Atskirai pažymėtina, kad E. S. skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteisto periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz.. darbdavys) arba pats skolininkas.
Iš atsakovo priteistų nepilnamečio vaiko E. S. išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, skirtina ieškovė L. S..
Taip pat tenkintinas ir ieškovės, bei bendraieškovės teisme pateiktas prašymas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su dukra tvarkos nustatymo. Bendraieškovė sutinka bendrauti su atsakovu, tėvui pareiškus tokį pageidavimą. Iš to seka, kad ieškovė nesiruošia daryti jokių kliūčių atsakovo bendravime su dukra ir jo dalyvavimo ją auklėjant. Atskirai pažymėtina, kad šalių teisės auklėjant vaikus, kiek tai lemia sąlyga, jog vaikai gyvens su motina, yra lygios. Taip pat šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaikais ir jų laisvalaikiu, dėl to tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę skyrium ar kartu praleisti su vaiku laisvadienius ir/ar atostogas. Todėl šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas su vaikais laiko atžvilgiu yra lygios. Tačiau, kaip jau yra minėta, atsižvelgiant į tai, kad vaikas lieka gyventi su ieškove, atsakovas apie numatomus vizitus pas vaiką ar norą leisti atostogas/laisvadienius su vaiku, privalo įspėti ieškovę ir bendraieškovę prieš tai per protingą terminą. Visus ginčus, kurie ateityje gali kilti tarp šalių dėl jų dalyvavimo vaiko auklėjime, šalys pirmiausia, turi juos spręsti dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams ir tik nepavykus ginčų išspręsti tokiu būdu, jie gali būti sprendžiami teisme. Pastebėtina, kad tėvo bendravimui su dukra įtakos turi ir pastarosios sutikimas, nes bendravimas negali būti priverstinis. Todėl tenkintina ieškovės bendraieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka.
Šeimos santykių sukūrimas suponuoja sutuoktinių tiek asmeninių neturtinių, tiek turtinių teisių ir pareigų atsiradimą. Sutuoktinių abipusės pareigos šeimoje yra įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje. Šios teisės normos taikymas pasižymi tuo, kad negali būti užtikrinamas šių pareigų priverstinis vykdymas, išskyrus pareigą materialiai pasirūpinti sutuoktiniu, kuriam tokia parama yra reikalinga dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstama sutuoktinio liga, nedarbingumas, vaiko priežiūra, mokymasis ir panašiai. Kaip jau minėta iš byloje esančios pažymos darytina išvada, kad ieškovė yra darbinga, gauna mėnesines pajamas, kurios jai garantuoja normalų pragyvenimo lygį, todėl jai nepriteistinas išlaikymas iš kito sutuoktinio (48-49 b. l.).
Tenkintinas ieškovės prašymas nutraukus santuoką tarp jos ir atsakovo, palikti jai santuokos metu turėtą pavardę – S. (CK 3. 69 str.).
Kadangi ieškovė šioje civilinėje byloje turėjo bylinėjimosi išlaidų, todėl šios bylinėjimosi išlaidos jai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), nes jis pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo. Taip pat į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinos ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1d.).
Sprendimas dėl išlaikymo skirto E. S. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60; 3.66-3.67; 3.69-3.70; 3. 71 str. 3d., 3.88; 3.168 str.; 3.194 str. 1, 2d., LR CPK 259- 270 str.,
nusprendžia:
1. Ieškovės L. S. ieškinį atsakovui D. S. ir bendraieškovės L. S. ieškinio reikalavimus atsakovui dėl jai reikalingo išlaikymo priteisimo tenkinti visiškai.
2. Santuoką tarp L. S. (a/k (duomenys neskelbtini) ir D. S. (a/k (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 361, nutraukti dėl sutuoktinio D. S. kaltės.
3. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes - „S.“ ir ,,S.“.
4. Nustatyti nepilnamečio vaiko E. S. (a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. S. (a/k (duomenys neskelbtini)
5. Nustatyti, kad atsakovas D. S. (a/k (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra E. S. (a/k (duomenys neskelbtini) ir dalyvauja jos auklėjime, bet kuriuo metu pareiškęs pageidavimą ir iš anksto suderinęs su vaiku ir jos motina L. S. bendravimo datą, laiką ir vietą.
6. Priteisti bendraieškovei nepilnametei E. S. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo tėvo D. S. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt (penkis šimtus litų) nuo 2013-09-26 iki jos pilnametystės (2015-12-25 įskaitytinai).
7. Priteisti bendraieškovei nepilnametei dukrai E. S. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo tėvo D. S. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt (tris šimtus litų) už laikotarpį nuo 2010-09-25 iki 2013-09-25 įskaitytinai.
8. Įpareigoti ieškovę L. S. (a/k (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti bendraieškovės nepilnametės dukters E. S. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui atsakovo tėvo D. S. mokamas pinigines lėšas.
9. Santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto šalys neturi ir jis nedalintinas.
10. Priteisti L. S. (a/k (duomenys neskelbtini) iš D. S. (a/k (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 144 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 900,00 Lt už teisines paslaugas, iš viso: 1 044,00 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt keturis litus).
11. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo D. S. (a/k (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 504,00 Lt žyminio mokesčio už nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas periodines išmokas ir 11,64 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą, iš viso: 515,64 Lt (penkis šimtus penkioliką litų 64 ct).
12. Sprendimą dėl išlaikymo E. S. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.
Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.