- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-08
- Bylos Nr.
- 1A-127-468/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15362-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- D. S.
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-16 nuosprendžio, kuriuo
D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
pagal BK 150 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. S. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką D. S. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena) nuo 2018-04-03 iki 2018-04-04, 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 laisvės atėmimo parai.
Nukentėjusiosios A. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš D. S. priteista 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. D. S. lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent jis 2018-04-03 apie 04.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.49 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, panaudodamas fizinį smurtą – sugriebęs rankomis nukentėjusiajai A. L., gim. (duomenys neskelbtini), už plaukų, įsitempęs pastarąją į lovą, taip apribojęs A. L. laisvę ir atimdamas galimybę priešintis, su ja lytiškai santykiavo natūraliu būdu prieš jos valią, tačiau lytinio akto nebaigė, bet, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 04.25 val., A. L. bandant pabėgti iš buto ir ginantis nuo D. S. stiklo šuke, jis (D. S.), panaudodamas fizinį smurtą – sugriebęs A. L. už plaukų, numetė ją ant lovos, sudavė du smūgius dešiniu keliu A. L. į galvos kairę pusę (kairės galvos pusės smilkinį), po ko sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į galvos kairę pusę (kairės galvos pusės smilkinį), padarydamas A. L. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, su ja lytiškai santykiavo natūraliu būdu prieš jos valią, taip išžagindamas A. L.. Šie D. S. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 149 straipsnio 1 dalį.
2. Jis taip pat tenkino savo lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią oraliniu ir fizinio sąlyčio būdu, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent D. S. 2018-04-03 apie 04.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.49 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, panaudodamas fizinį smurtą – sugriebęs rankomis nukentėjusiajai A. L., gim. (duomenys neskelbtini), už plaukų, įsitempė pastarąją į lovą, taip apribodamas A. L. laisvę ir atimdamas galimybę priešintis, prieš jos valią, tenkino savo lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu – įvedė savo rankos pirštus į A. L. lytinius organus ir juos dirgino, po ko, užsėdęs savo kūnu ant A. L., laikydamas ranka jos galvą, suimtą už plaukų, prieš A. L. valią, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu – įkišo savo lytinį organą A. L. į burną ir santykiavo su ja apie 2-3 minutes, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 04.25 val., A. L. bandant pabėgti iš buto ir ginantis nuo D. S. stiklo šuke, jis (D. S.), panaudodamas fizinį smurtą – sugriebęs A. L. už plaukų numetė ją ant lovos, sudavė du smūgius dešiniu keliu A. L. į galvos kairę pusę (kairės galvos pusės smilkinį), po ko sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į galvos kairę pusę (kairės galvos pusės smilkinį), padarydamas A. L. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, užsėdo savo kūnu ant A. L., laikydamas ranka jos galvą, suimtą už plaukų, ir prieš A. L. valią, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu – įkišdamas savo lytinį organą A. L. į burną ir santykiaudamas su ja apie 5 minutes, taip seksualiai prievartaudamas A. L.. Šie D. S. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 150 straipsnio 1 dalį.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu prašo
-panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-16 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį;
-teismui nusprendus, kad pakanka įrodymų dėl jam inkriminuojamų veikų, prašo paskirtą bausmę nustatyti atlikti atviro tipo kolonijoje, nes nori dirbti, kadangi turi įgijęs daug įvairių specialybių ir profesijų (nuo suvirintojo iki baldininko), moka dirbti su metalu, medžiu, gali atlikti visus namų remonto, automobilių remonto ir restauravimo darbus, taip pat yra baigęs Klaipėdos jūreivystės mokyklą;
-arba skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
3.1. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo parodymus ir rėmėsi išskirtinai A. L. parodymais. Teigia, jog lytiniai santykiai su nukentėjusiąja vyko jos laisva valia. Nurodo, kad žodinis konfliktas tarp jų įvyko jau po lytinių santykių, dėl to, kad jis netinkamai pajuokavo ir jai pasakė, kad galimai ji turi kitą. Žodinio konflikto metu jie susistumdė, sudužo ąsotis su vandeniu, jie paslydo ir nukrito ant grindų, taip minėtas konfliktas pasibaigė jų abiejų fiziniais veiksmais vienas kito atžvilgiu. Teigia, kad A. L. pirmoji sužalojo jo veidą su sudužusio ąsočio stiklo šuke, dėl ko jis supykęs jai sudavė per veidą. Nurodo, kad jis negalėjo vienu metu per prievartą su ja santykiauti ir visą laiką ją laikyti už plaukų, nes pats yra smulkaus sudėjimo, A. L. ūgio bei jautė stiprų fizinį skausmą dėl kojos ir kitų kūno vietų sužalojimo stiklo šuke. Teigia, jog atlikti tokius veiksmus dėl kurių yra kaltinamas nebuvo įmanoma fiziškai, nes jis grumtynių metu A. L. neprievartavo, lytiniai santykiai įvyko nukentėjusiosios gera valia, be jokios prievartos jos atžvilgiu.
3.2. Pažymi, kad jis pagal paskolos raštelį A. L. yra skolingas pinigų, pats raštelis, kuriame pažymėtos grąžintos sumos, yra pas nukentėjusiąją. Šiuo metu jis nėra grąžinęs visos sumos, todėl mano, kad nukentėjusioji, pasinaudojusi konfliktu, parašė pareiškimą policijai, nepagrįstai jį apkaltindama. Teigia, jog viso ikiteisminio tyrimo metu ji reikalavo iš jo motinos grąžinti skolą, vis dėlto, teismas patikėjo jos, o ne nuteistojo parodymais, nors pastaroji buvo suinteresuota materialiai jį apkaltinti.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes išvadas grindė įrodymų visetu, išsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes.
Dėl D. S. kaltės pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, BK 150 straipsnio 1 dalį
6. D. S. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, BK 150 straipsnio 1 dalį už nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymą. Nors D. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis prievartos nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo, lytiniai santykiai su nukentėjusiąja vyko jos laisva valia, tačiau tokį nuteistojo aiškinimą paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys. A. L. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai aiškino, kad 2018-04-02 ji grįžusi namo ir radusi neblaivų D. S. galutinai nutarė su juo išsiskirti: atėmė raktus, sukrovė daiktus ir išnešė į koridorių. Apie 2 val. jis pradėjo laužtis į butą, sakė, kad įleistas eis miegoti. Kadangi bute buvo tik viena lova, jis atsigulė į tą pačią lovą, kurioje miegojo ir A. L., pradėjo jai priekaištauti dėl naujų jos santykių, sakė, kad jai viskas geruoju nesibaigs, nors jis dėl to ir gailėsis, tačiau vis tiek tai padarys. Nukentėjusioji, pajutusi grėsmę, norėjo bėgti, tačiau D. S. ją sugriebė už plaukų, numetė ant lovos, sakė, kad jai ji rėks, ją „išjungs“ ir darys su ja ką tik norės. Jis pradėjo nukentėjusiąją prievartauti, žaginti, o pastarajai priešinantis, sudavė koja į smilkinį, smaugė, visą laiką laikė už plaukų. A. L. pastarąjį įkalbėjus leisti įjungti šviesą, ji griebė ąsotį, jį sudaužė ir D. S. vis dar jos nepaleidžiant, rankoje laikyta šuke, prapjovė jo koją. Nuteistasis ją ir vėl numetė ant lovos - daužė veidą, smaugė. A. L. aiškino, kad ji, siekdama, kad D. S. ją paleistų, sužalojo jam ranką, veidą. Tačiau nuteistasis ir toliau ją laikė už plaukų, prievarta su ja santykiavo oraliniu ir natūraliu būdu. Po lytinio akto D. S. ją už plaukų laikė dar 10 min., paskui paleido, ramiu balsu pasakė, kad apsirengs ir išeis. Nurodytas aplinkybes nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 38-46). Nukentėjusiajai padaryti veido sužalojimai užfiksuoti 2018-04-03 kitų objektų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 54-55). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-04-03 specialisto išvados Nr. G 1076/2018(01) matyti, kad A. L. padaryta poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, kaktos dešinėje, pjautinės žaizdos kairio momens srityje(viena), kairės plaštakos delniniame paviršiuje (trys), kairiame kelyje (dvi), kairėje blauzdoje (viena), poodinė kraujosruva su dviem linijiniais odos nubrozdinimais veido kairėje, linijiniai odos nubrozdinimai krūtinėje (trys), dešinėje alkūnėje (du), dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje (aštuoni), kairiame petyje (vienas). Poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, kaktos dešinėje padarytos kietu buku daiktu (daiktais). Poodinė kraujosruva su dviem linijiniais odos nubrozdinimais veido kairėje padarytos kietu, buku, linijinių nubrozdinimų vietoje aštrią briauną ar/ir smailumą daiktu (daiktais). Linijiniai odos nubrozdinimai ir žaizdos padaryti aštrią briauną ar/ir aštriabriaunį kampą ir/ar smailumą turinčiu daiktu (-ais). Sužalojimai padaryti mažiausiai dvidešimt keturiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 59-60). Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas atkreipė dėmesį į tai, kad A. L. nenustatyti sužalojimai lytinių organų srityje, kas, gynėjo manymu, patvirtina, jog lytiniai santykiai vyko abipusiu sutikimu. Iš A. L. aiškinimo matyti, kad ji visų santykių metu buvo laikoma už plaukų, bandant išsivaduoti ir priešinantis nuteistasis nukentėjusiajai sudavė koja į smilkinį, spaudė kaklą, smūgiavo į veidą, todėl vien ta aplinkybė, kad nukentėjusiajai sužalojimai lytinių organų srityje nenustatyti, nepaneigia, kad D. S. su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo palaužus pastarosios valią.
7. Nukentėjusiosios teigimu, apie įvykį ji iš karto telefonu papasakojo draugui R., kuris jai patarė kreiptis į policiją, tačiau policijos pareigūnai atvyko jai to padaryti nesuspėjus. A. L. suprato, kad policijos pareigūnus iškvietė D. S.. Tai, kad jam paskambino A. L., kuri paaiškino, kad ją bandė išprievartauti ir sumušė jos draugas, patvirtino ir liudytojas R. B., kuris aiškino, jog nuvažiavęs į policijos nuovadą matė nukentėjusiąją sumuštą, jos kūnas drebėjo, jai buvo bloga (t. 2, b. l. 4-5). Liudytojas policijos pareigūnas S. D. patvirtino, kad iš budėtojo gavus iškvietimą dėl sužalojimo ir nuvykus į įvykio vietą, nuteistasis buvo neblaivus, sakė, kad jis policijos nekvietė, kad jam jos nereikia, pradėjus aiškintis, iš kur pas nuteistąjį kraujas, bute buvo rasta nukentėjusioji, kuri buvo apsiverkusi, sunerimusi, sakė, kad tarp jos ir nuteistojo kilo konfliktas, muštynės, ją išprievartavo (t. 2, b. l. 43-44). Taigi nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios aiškino, kad D. S. lytiškai su ja santykiavo prieš jos valią, visą laiką laikė už plaukų, o bandant ištrūkti ir nuo jo pabėgti, to padaryti neleido, jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Kaip jau minėta, nukentėjusiosios aiškinimą dėl jos atžvilgiu naudoto smurto ir jai padarytų sužalojimų patvirtina aptarti liudytojų parodymai, byloje esantys apžiūros protokolai bei specialisto išvada Nr. G 1076/2018(01). Esant šioms aplinkybėms, tikėti nuteistojo versija ir laikyti, kad A. L. D. S. stiklinio ąsočio šuke sužalojo ne bandydama nuo nuteistojo pabėgti ir nutraukti jos atžvilgiu besitęsiančią seksualinę prievartą, o supykusi dėl jai reiškiamų priekaištų dėl tariamai užmegztų naujų santykių su kitu asmeniu, nėra pagrindo. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis fiziškai nebūtų galėjęs per prievartą santykiauti su A. L. ir visą laiką ją laikyti už plaukų, nes pats yra smulkaus kūno sudėjimo ir nukentėjusiosios ūgio. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus bylos faktinius duomenis, tokį D. S. apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
8. Nuteistojo teigimu, jis su A. L. lytiškai santykiauti per prievartą nebūtų sugebėjęs dar ir dėl to, kad jautė stiprų skausmą dėl sužalojimų stiklo šuke. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nustatyta, kad D. S. iš pradžių su A. L. prieš pastarosios valią, įsitempęs ją į lovą, su ja santykiavo natūraliu būdu, taip pat tenkino lytinę aistrą fizinio sąlyčio ir oraliniu būdu, o pastarajai po kurio laiko bandant ištrūkti, ginantis stiklo šuke ir jį taip sužalojus, D. S. prieš A. L. valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Byloje tokių duomenų, kad nuteistasis buvo sužalotas lytinių organų srityje ir todėl dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių nebūtų galėjęs tęsti savo nusikalstamų veiksmų, byloje nėra. Be to, iš 2018-05-22 apžiūros protokolo matyti, kad nuteistasis į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino praėjus beveik pusvalandžiui po patirtų sužalojimų, kalbėjo gana ramiai, sakė, jog į gydymo įstaigą ketino nuvykti savarankiškai (t. 1, b. l. 27-28). Toks D. S. elgesys paneigia jo aiškinimą apie jo būklę po to, kai A. L. jį sužalojo stiklo šuke.
9. D. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad A. L. jį nepagrįstai apkaltino, nes jis nukentėjusiajai yra skolingas pinigų. Iš nuteistojo aiškinimo matyti, kad jis A. L. turimos skolos neginčija, be to, skolą patvirtina ir surašytas paskolos raštelis. Teisiamojo posėdžio metu A. L. patvirtino, kad D. S. jai yra skolingas, nes be nukentėjusiosios žinios išgrynino jos sąskaitoje buvusius pinigus. Nors pastarojo motina jai grąžino 7 000 Lt, tačiau D. S. ir vėl be A. L. žinios pinigus persivedė į savo sąskaitą. Nukentėjusioji patvirtino, kad į teisėsaugos institucijas dėl dingusių pinigų nesikreipė, nes to nedaryti prašė nuteistasis ir jo motina, kuri pati žadėjo surinkti visą pinigų sumą ir grąžinti A. L. (t. 2, b. l. 18). Tiek nukentėjusioji, tiek nuteistasis aiškino, kad konfliktas tarp jų prasidėjo ne dėl negrąžintų pinigų, bet dėl D. S. girtavimo ir tariamų nukentėjusiosios naujų santykių su kitu asmeniu, todėl spręsti, jog A. L. D. S. melagingai apkalbėjo, siekdama jį nepagrįstai apkaltinti ir tokiu būdu gauti materialinės naudos, taip pat nėra jokio pagrindo.
10. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu D. S. gynėja pateikė nuteistojo susirašinėjimą su nukentėjusiąja 2018-04-24, 2018-04-25, 2018-04-26 dienomis socialiniame tinkle Facebook, iš kurio matyti, kad A. L. nuteistajam tariamai nurodė, kad iš nuteistojo gavusi 5 000 Eur ji apsvarstytų galimybę pakeisti savo parodymus ar atsiimti pareiškimą (t. 2, b. l. 12-13). 2018-10-17 posėdžio metu prokurorė teismui pateikė nukentėjusiosios ir nuteistojo susirašinėjimą iš A. L. telefono (t. 2, b. l. 23-41), iš kurio matyti, kad nukentėjusioji su nuteistuoju susirašinėjo 2018-04-03, 2018-04-23, 2018-04-24, 2018-04-25, 2018-04-26, 2018-08-22. Nors dalis pokalbio turinio yra analogiškas D. S. gynėjos pateiktam susirašinėjimui, tačiau teksto apie tai, kad A. L. iš nuteistojo reikalauja 5 000 Eur, prokurorės pateiktame susirašinėjime nėra. Įvertinus tai, kad tiek nukentėjusioji, tiek nuteistasis susirašinėjimų kopijas pateikė niekaip nepatvirtinus teksto originalumo, teisėjų kolegija jų kaip galinčių patvirtinti ar paneigti D. S. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nevertina. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dėl padarytos nusikalstamos veikos atlyginimas nukentėjusiajam galimas nepriklausomai nuo proceso stadijos ir to, ar byloje jau yra priimtas galutinis procesinis sprendimas, todėl aplinkybė, jog A. L. galėjo nurodyti jai D. S. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydį, pastarojo nusikalstamų veiksmų kvalifikacijai įtakos neturi ir jo kaltės nešalina.
11. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina, kad D. S. 2018-04-03 apie 04.15 val., savo veiksmais atimdamas galimybę A. L. priešintis, panaudodamas jos atžvilgiu smurtą, prieš pastarosios valią, su ja lytiškai santykiavo natūraliu būdu, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir fizinio sąlyčio būdu. Tokie nuteistojo veiksmai, išreikšti grasinimai ir reikalavimai, prieš nukentėjusiąją panaudoto fizinio smurto kryptingumas, patvirtina aiškų D. S. tikslą - lytiškai santykiauti ir kitaip tenkinti savo lytinę aistrą (oraliniu ir fizinio sąlyčio būdu) su nukentėjusiąja prieš jos valią. Taigi D. S. nusikalto, veikdamas tiesiogine tyčia. Tokie jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, BK 150 straipsnio 1 dalį.
12. Atkreiptinas dėmesys, jog tai, kad jį stiklo šuke sužalojo A. L., D. S., paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, nenurodė, atsisakydamas šią aplinkybę pakomentuoti (t. 1, b. l. 27-28). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Trečiojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018-05-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad susisiekus su VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties skubios pagalbos specialiste J. Č., pastaroji nurodė, kad suteikė pirmąją pagalbą pacientui D. S., kuris aiškino, kad jį sužalojo nepažįstamas asmuo (t. 1, b. l. 83). Aplinkybė, kad nuteistasis Bendrojo pagalbos centro darbuotojams, policijos pareigūnams ir medicinos stoties skubios pagalbos specialistei apie jo sužalojimo aplinkybes nenurodė, aiškino, kad jį sužalojo nepažįstamas asmuo, tokiu būdu užkirsdamas kelią, jog dėl įvykio aplinkybių būtų apklausiama A. L., sustiprina manymą, kad tokiu savo elgesiu jis siekė išvengti savo nusikalstamų veiksmų išaiškinimo.
Dėl D. S. paskirtos bausmės
13. Pažymėtina, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančia s aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-11-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-345-511/2018).
14. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. S. tiek bausmes už kiekvieną padarytą nusikaltimą, tiek subendrintą galutinę bausmę, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį ir stadiją, jo asmenybę. D. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 2 baigtus sunkius nusikaltimus asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Jis baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 127-132), yra nevedęs, charakterizuojamas kaip atsakingas, pareigingas ir nekonfliktiškas darbuotojas (t. 1, b. l. 135). Nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
15. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 149 straipsnio 1 dalis numato vienintelę galimą bausmę – laisvės atėmimą iki 7 metų. BK 150 straipsnio 1 dalis - areštą ar laisvės atėmimą iki 7 metų. Įvertinus D. S. padarytų nusikaltimų pobūdį bei intensyvumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti D. S. už atskirus nusikaltimus paskyrus tik griežčiausią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių. D. S. anksčiu buvo teistas, todėl tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacine tvarka bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, neturi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nuteistasis su skundu nepateikė jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą jo atžvilgiu skirti švelnesnę, nei įstatyme numatyta bausmė ar neskirti su realiu laisvės atėmimu susijusios bausmės. Nustatyta galutinė bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir nėra aiškiai per griežta, taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir švelninti D. S. nei už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, nei nustatytą galutinę bausmę, pagrindo nėra.
16. D. S. prašo atsižvelgti į jo norą dirbti ir paskirti jam bausmę atlikti atviroje kolonijoje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Kaip jau minėta, D. S., veikdamas tiesiogine tyčia padarė du sunkius nusikaltimus. Todėl įvertinus jo padarytų nusikaltimų sunkumą bei jo kaltės formą, pirmosios instancijos teismas nustatyti bausmės atlikimo vietą atvirojoje kolonijoje neturėjo teisinio pagrindo. Kita vertus, atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog vadovaujantis BVK 140 straipsnio 4 dalimi, pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo. Taigi D. S. perkėlimas tęsti bausmės atlikimą į atvirą koloniją gali būti sprendžiamas bausmės atlikimo metu.
17. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistojo D. S. apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktą,
nutarė:
nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.