- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-20
- Bylos Nr.
- A-146-59-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Antanas Ablingis, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- O. J. B., A. B.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- V. A.
- Kategorijos
- 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.6.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. J. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. J. B. ir A. B. skundą atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai (tretysis suinteresuotas asmuo V. A.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai O. J. B. ir A. B. patikslintais skundais (b.l.8-9,49-54) prašė teismą:
1) panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 14 d. sprendimus Nr. 59-22083, Nr. 59-22084;
2) įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją suformuoti jiems 11,32 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), M. B. turėtos žemės vietoje ir atkurti jiems nuosavybės teisę į šį žemės sklypą natūra bendrosios nuosavybės teise.
Pareiškėjai paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teisę į 11,32 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kuri iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė M. B. (O. J. B. - M. B. dukra, A. B. - M. B. sūnaus A. P. B., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus). Valia dėl šios žemės grąžinimo natūra yra pareikšta 1991 m. rugpjūčio 13 d. bei 1999 m. sausio 25 d. prašymais ir jie šios valios niekada nekeitė, kompensacijos pinigais už dalį grąžintinos žemės niekada neprašė.
Nurodė, kad 1999 m. vasario 18 d. Lazdijų rajono žemėtvarkos skyrius parengė pažymas Nr. 6564 ir Nr. 6565, kuriose nurodė, jog O. J. B. ir A. P. B. turi teisę į atitinkamas M. B. valdytos žemės dalis (į 5,66 ha sklypą natūra kiekvienas). O. J. B. ir A. P. B. buvo įtraukti į 1999 m. gruodžio 30 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 59-1361 patvirtintus piliečių, kuriems žemė grąžinama natūra, sąrašus (šio įsakymo 1–ojo priedo 92 ir 93 eilės numeriai). 1999 m. balandžio 29 d. 11,32 ha žemės sklypas buvo pamatuotas, tačiau matavimo dokumentų jie negavo, o 2004 m. sausio 19 d. raštu Nr.86 Lazdijų žemėtvarkos skyrius pranešė, kad atkurti nuosavybės teisę natūra į visą M. B. turėtą žemę nėra galimybių, nes 2,23 ha žemės, kuri buvo suteikta A. L. asmeniniam ūkiui, yra priskirtina valstybės išperkamai žemei. Pareiškėjų teigimu, jie turi pirmumo teisę į M. B. turėtą žemę. Todėl asmeninio ūkio žemės sklypas A. L. M. B. turėtos žemės vietoje (2,23 ha) buvo suformuotas ir nuosavybės teisė į šį žemės sklypą jai atkurta nepagrįstai.
Pareiškėjai pažymėjo, kad 2005 metais atsakovo neteisėtus sprendimus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę A. L., taip pat sprendimus, kuriais atsakovas buvo nusprendęs atkurti jiems nuosavybės teisę į M. B. žemę išmokant kompensaciją pinigais, skundė teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. lapkričio 17 d. nutartimi panaikino Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. liepos 5 d. sprendimų dalis, kuriomis buvo nuspręsta O. J. B. ir A. P. B. atkurti nuosavybės teisę į žemę už dalį žemės (po 1,80 ha) jiems kompensuojant pinigais. Pareiškėjai paaiškino, kad remdamiesi šiuo teismo sprendimu jie 2005 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administraciją, prašydami grąžinti jiems 3,60 ha žemės natūra (po 1,80 ha kiekvienam), tačiau atsakovas 2007 m. gegužės 14 d. sprendimais Nr.59-22083, Nr.59-22084 dėl nuosavybės teisės atkūrimo vėl nepagrįstai nusprendė už šią žemę jiems kompensuoti pinigais. Todėl prašo šiuos įsakymus, kurie pažeidžia jų teisę į žemės susigrąžinimą natūra, panaikinti įpareigojant atsakovą atkurti jiems nuosavybės teisę natūra į visą M. B. (duomenys neskelbtini), turėtą žemę (11,32 ha).
Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad klausimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į M. B. valdytą žemę (duomenys neskelbtini), 2005 m. liepos 11 d. nagrinėjo Kauno apygardos administracinis teismas, o 2005 m. lapkričio 17 d. - Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismai pripažino, kad žemė asmeniniam ūkiui buvo skirta teisėtai, ji priskirtina valstybės išperkamai žemei, todėl natūra negrąžinama, o už ją atlygintina Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. liepos 5 d. sprendimus Nr. 18511 ir Nr. 18512 panaikino tik iš dalies ir dėl tos priežasties, kad O. J. B. ir A. B. nebuvo tinkamai pranešta apie šių sprendimų priėmimo vietą ir laiką. Alytaus apskrities viršininko administracija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartį, siūlė O. J. B. ir A. B. pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo įstatymu numatytus būdus, tačiau pareiškėjai nesutiko. Todėl Alytaus apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, pati parinko nuosavybės teisių pareiškėjams atkūrimo būdus ir 2007 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą Nr. 59-22083, kuriuo O. J. B. atkūrė nuosavybės teises į 1,80 ha žemės, kompensuojant litais, o 2007 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą Nr. 59-22084, kuriuo A. P. B. atkūrė nuosavybės teises į 1,80 ha žemės, kompensuojant litais. Apie sprendimų priėmimo laiką ir vietą pareiškėjams buvo pranešta.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad O. J. B. ir A. P. B., kurio turto paveldėtojas yra pareiškėjas A. B., turi teisę atkurti nuosavybės teises į 11,32 ha žemės, kuri nuosavybės teise priklausė M. B.. 2004 m. liepos 5 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 59-18511 O. J. B. buvo atkurta nuosavybės teisė natūra į 3,86 ha, o už 1,80 ha žemės nuspręsta kompensuoti pinigais. A. P. B. turto paveldėtojams taip pat buvo atkurta nuosavybės teisė natūra į 3,86 ha, o už 1,80 ha žemės buvo nuspręsta kompensuoti pinigais (b.l. 42, 44, administracinė byla Nr. I-57-423/05, I t.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2004 m. liepos 5 d. sprendimų Nr. 18511 ir Nr. 18512 1.4 punktai, kuriais nuspręsta už 1,80 ha žemės O. J. B. ir A. P. B. turto paveldėtojams atlyginti pinigais, nes pareiškėjams nepasirinkus kompensavimo už valstybės išperkamą žemę būdo, jiems nebuvo pranešta apie posėdžio, kuriame bus priimamas apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, vietą ir laiką, tuo pažeistos pareiškėjų teisės (b.l. 63-68, administracinė byla Nr. I-57-423/05, 2 t.).
Teismas nustatė, jog Alytaus apskrities viršininko administracija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2005 m. lapkričio 17 d. nutartį, siūlė O. J. B. ir A. B. pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdus, tačiau pareiškėjai kompensavimo būdo nepasirinko (b.l. 9-17, žemės tvarkymo byla). Todėl Alytaus apskrities viršininko administracija taikė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnį, parinko nuosavybės teisės pareiškėjams atkūrimo būdus ir 2007 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą Nr. 59-22083, kuriuo O. J. B. atkūrė nuosavybės teises į 1,80 ha žemės, kompensuojant litais, o 2007 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą Nr. 59-22084, kuriuo A. P. B. atkūrė nuosavybės teises į 1,80 ha žemės, kompensuojant litais (b.l. 23-24). Apie sprendimų priėmimo laiką ir vietą pareiškėjams buvo pranešta, šią aplinkybę O. J. B. pripažįsta.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai mano, jog V. L. 3 ha žemės sklypas suteiktas neteisėtai, nes joks sprendimas nebuvo priimtas, buvo patvirtintas tik naudotojų sąrašas, nors galioję teisės aktai reikalavo, kad būtų priimtas apylinkės tarybos sprendimas. Pasak pareiškėjų, nėra ne tik sprendimo, kuriuo būtų suteikta žemė, tačiau niekada nebuvo pažymėtos ir suteikto žemės sklypo ribos, nebuvo patvirtinti jokie asmeninio ūkio žemės suteikimo projektai, o pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 7 punktą valstybės išperkama žeme gali būti tik pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui žemė. Pareiškėjų manymu, yra pagrindas grąžinti jiems žemę natūra pagal 1999 m. vasario 18 d. Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus parengtas pažymas Nr. 6564 ir 6565 bei 1999 m. gruodžio 30 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 59-1361. Pareiškėjai teigia prašymą atkurti nuosavybės teisę į 11,32 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pateikę 1991 m. rugpjūčio 13 d., o padavus prašymą, jų manymu, žemė negalėjo būti suteikta niekam kitam, nes 1991 metais visa žemė, į kurią jie pretenduoja (11,32 ha), buvo laisva.
Teismas konstatavo, kad administracinėje byloje Nr. I-57-423/05 nustatyta, jog V. L. asmeninio ūkio žemė buvo suteikta teisėtai, ši žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei ir todėl pareiškėjams natūra negrąžintina (b.l. 36-40, 63-68, 2 t.). Teismas pažymėjo, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, todėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 14 d. sprendimai Nr. 59-22083 ir Nr. 59-22084 yra teisėti ir pagrįsti. Teismo konstatavimu, priimant šiuos sprendimus buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, todėl nėra pagrindo juos panaikinti. Nepatenkinęs pareiškėjų skundo dėl minėtų Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimų panaikinimo, teismas taip pat atmetė pareiškėjų skundo reikalavimą dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos įpareigojimo suformuoti jiems 11,32 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), M. B. turėtos žemės vietoje ir atkurti jiems nuosavybės teisę į šį žemės sklypą natūra.
III.
Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliantų nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas, o pareiškėjų skundas turėtų būti patenkintas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad O. J. B. ir A. P. B. pagal Atkūrimo įstatymą turi teisę susigrąžinti 11,32 ha M. B. žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (po 5,66 ha kiekvienas). Jų valia dėl nuosavybės teisės atkūrimo į šią žemę pareikšta 1991 m. rugpjūčio 13 d. prašyme. Juo prašoma grąžinti žemę pagal archyvinius dokumentus turėtoje vietoje - (duomenys neskelbtini). Ta pati valia dėl nuosavybės teisės atkūrimo dar kartą išreikšta 1999 m. prašyme. Rašant šiuos prašymus aptariamas žemės sklypas buvo laisvas. 1999 m. vasario 18 d. Lazdijų rajono žemėtvarkos skyrius pažymose Nr. 6564 ir Nr. 6565 nurodyta, jog O. J. B. ir A. P. B. turi teisę į 11,32 ha žemės (po 5,66 ha kiekvienas). Tvirtinantį šias pažymas pastabų, jog dalis M. B. turėtos žemės yra užimta asmeninio ūkio žeme, nebuvo pateikta. 1999 m. balandžio 29 d. jiems grąžintinas 11,32 ha žemės sklypas buvo pamatuotas, tačiau matavimo dokumentų negavo. 1999 m. gruodžio 30 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 59-1361 O. J. B. ir A. P. B. buvo įtraukti į sąrašus piliečių, kuriems žemė grąžinama natūra. Apeliantų teigimu, į administracinę bylą, kurią 2005 metais nagrinėjo Kauno apygardos administracinis teismas, po to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, šie sąrašai nebuvo pateikti, taip pat nebuvo pateiktas 1924 metų dokumentai, patvirtinantys 11 ha žemės suteikimą bežemiui M. B.. Pareiškėjų teigimu, pagal Atkūrimo įstatymą jie turi pirmumo teisę į buvusio savininko M. B. turėtą žemę. Todėl esant jų prašymui dėl visos M. B. turėtos žemės grąžinimo natūra, atsakovas, suteikdamas dalį šios žemės kitam asmeniui, pažeidė jų teisę į nuosavybės teisės atkūrimą.
Šalies argumentai
Apeliantų teigimu, asmeninio ūkio žemės sklypas V. L. M. B. turėtos žemės vietoje buvo suformuotas neteisėtai. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių dokumentų (asmeninio ūkio žemės planų, matavimo ir kt. dokumentų), kurie patvirtintų, jog V. L. iki jo mirties iš tikrųjų buvo suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas M. B. turėtos žemės vietoje. Apeliantų manymu, tik esant tokiems dokumentams į žemę galėtų pretenduoti V. L. turto paveldėtojai, tačiau tokių dokumentų nėra. Todėl mano, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą, suformuotą M. B. turėtos žemės vietoje, A. L. atkurtos neteisėtai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad teismas tinkamai įvertino aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Tretysis suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilęs dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 14 d. sprendimų Nr. 59-22083, Nr. 59-22084, kuriais nuspręsta O. J. B. ir A. P. B. (mirusiojo vardu) atkurti nuosavybės teises į ankstesniais sprendimais negrąžintą jų tėvo M. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemę (po 1,80 ha kiekvienam, iš viso - į 3,60 ha) kompensuojant už šią žemę pinigais, pagrįstumo bei teisėtumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad M. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 11,32 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Jo vaikai O. J. B. ir A. P. B. yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į šią žemę. Pareiškėjų nuomone, atkuriant nuosavybės teises į žemę, visa M. B. turėta žemė jiems turi būti grąžinta turėtoje vietoje (natūra). Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. liepos 5 d. sprendimais Nr. 59- 18511 ir Nr. 59-18512 O. J. B. ir A. P. B. (mirusiojo vardu) yra atkurtos nuosavybės teisės į 7,72 ha M. B. žemės turėtoje vietoje – suteikta nuosavybėn neatlygintinai po 3,86 ha žemės sklypą kiekvienam. Tais pačiais sprendimais (šių sprendimų 1.4 punktais) bei 2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr.59-1561-ž atsakovas buvo nusprendęs už kitą M. B. turėtos žemės dalį (3,60 ha) O. J. B. ir A. P. B. kompensuoti pinigais (už 1,80 ha žemės kiekvienam), kadangi ši žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei. O. J. B. ir A. B. (A. P. B. turto paveldėtojas), nesutikdami su šiais atsakovo sprendimais, 2005 m. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (adm. byla Nr.I-57-423/05). Tuo pačiu skundu pareiškėjai prašė teismą panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracinius aktus (ar atitinkamas jų dalis) kuriais buvo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), suprojektuotų rengiant Kuklių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą A. L. nuosavybės teisės atkūrimui asmeniniam ūkiui suteikto žemės sklypo vietoje, plotas bei ribos, taip pat 2004 m. liepos 5 d. sprendimo Nr.59-18513 1.3 punktą dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. L. perduodant jai neatlygintinai nuosavybėn 2,23 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai taip pat prašė teismą įpareigoti atsakovą suformuoti jiems 11,32 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir atkurti nuosavybės teises į šią žemę. Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų apeliacinį skundą, 2005 m. lapkričio 17 d. nutartimi apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 11 d. sprendimą pakeitė – panaikino teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjų reikalavimas panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. liepos 5 d. sprendimų Nr. 59-18511, Nr. 59- 18512 1.4 punktus ir 2004 m. birželio 7 d. įsakymo Nr.59-1391-ž dalį dėl nuosavybės teisės atkūrimo pareiškėjams kompensuojant pinigais, ir pareiškėjų reikalavimus šioje dalyje patenkino, t.y. šias administracinių aktų dalis panaikino. Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 11 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą (adm. byla Nr.I-57-423/05, 2 t., 36-40, 63-68 b.l.). Administracinėje byloje Nr.I-57-423/05 teismai patikrino asmeninio ūkio žemės suteikimo V. L. bei jos naudojimo, taip pat nuosavybės teisių atkūrimo A. L. perduodant jai neatlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio 2,23 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), teisėtumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartyje konstatuota, kad V. L. gyveno (duomenys neskelbtini), buvo žemės ūkio įmonės darbuotojas, todėl pagal Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimą Nr.I-411(1 punktas) bei Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d.nutarimą Nr.308 (1 punktas) jis turėjo teisę į 3 ha dydžio asmeninio ūkio žemės sklypą, šis žemės sklypas jam buvo suteiktas teisės aktais nustatyta tvarka (Lazdijų apylinkės tarybos 1993 m. vasario 12 d. sprendimu) iki datos, iki kurios apylinkių tarybos galėjo priimti sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui (iki 1994 m. liepos 1 d.), žemė buvo naudojama pagal jos suteikimo paskirtį. Padaryta išvada, kad V. L. ir jo teisių perėmėjų asmeninio ūkio žemė atitiko reikalavimus, numatytus asmeninio ūkio žemei Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje. Pažymėta, kad Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalis nustato, jog į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas. Nustatyta, kad A. L. Kuklių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.59-1367, 2,23 ha žemės sklypas (plotas ir ribos pakeisti 2004 m. birželio 7 d. įsakymu Nr.59-1341-ž) nuosavybės teisės atkūrimui buvo suprojektuotas pagrįstai, nuosavybės teisė į šį žemės sklypą jai atkurta teisėtai. Tai konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, pripažino, jog žemė (2,23 ha), į kurią atkurtos nuosavybės teisės A. L., priskirtina valstybės išperkamai ir todėl pareiškėjams natūra negrąžintina. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. lapkričio 17 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo suformuoti 11,32 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir atkurti į jį nuosavybės teises.
Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. liepos 5 d. sprendimų Nr. 59-18511, Nr. 59- 18512 1.4 punktus, taip pat 2004 m. birželio 7 d. įsakymo Nr.59-1391-ž dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo O. J. B. ir A. P. B. kompensuojant pinigais panaikino nustatęs, jog šie sprendimai buvo priimti pažeidus pareiškėjų teises (pareiškėjams nepasirinkus kompensavimo už valstybės išperkamą žemę būdo, sprendimai dėl nuosavybės teisių pareiškėjams atkūrimo buvo priimti jiems nepranešus apie posėdžio, kuriame bus priimami šie sprendimai, vietą ir laiką).
Įsiteisėjus Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 11 d. sprendimui ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutarčiai (pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 2 dalies, 145 straipsnio nuostatas jie įsiteisėjo 2005 m. lapkričio 17 d.), Alytaus apskrities viršininko administracija 2007 m. gegužės 14 d. sprendimais Nr. 59-22083, Nr. 59-22084 nuosavybės teisių atkūrimo O. J. B. ir A. P. B. į 3,60 ha žemės (po 1,80 ha kiekvienam) klausimą išsprendė iš naujo – nusprendė už šią žemę jiems atlyginti pinigais (po 1667 Lt kiekvienam).
Kaip matyti iš pareiškėjų skundo pirmosios instancijos teismui ir pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, pareiškėjai, ginčydami minėtus administracinius aktus, iš esmės siekia, kad teismas įpareigotų atsakovą suformuoti jiems 11,32 ha žemės sklypą M. B. turėtos žemės vietoje ir atkurtų jiems nuosavybės teises grąžinant natūra visą jo turėtą žemę (11,32 ha). Be to, pareiškėjai, savo skunde iškėlė klausimą, kad A. L. nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės į 2,23 ha žemės, suformuojant jai žemės sklypą M. B. turėtos žemės vietoje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Kadangi pirmiau minėtoje Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr.I-57-423/05 (šios byloje ir nagrinėjamoje byloje proceso šalys tos pačios) įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartimi yra nustatyta, jog administraciniai aktai dėl 2,23 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo į šią žemę A. L. yra teisėti, ši žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei ir pareiškėjams natūra negrąžintina, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismas 2008 m. sausio 25 d. sprendime pagrįstai rėmėsi šiais teismo kitoje administracinėje byloje jau nustatytais faktais. Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teismui. Tuo remdamasi apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nagrinėti ir nenagrinėja pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo V. L. ir nuosavybės teisių atkūrimo A. L., perduodant jai neatlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio 2,23 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), aplinkybių bei pagrįstumo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis nustato, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundą dėl Alytaus apskrities viršininko administracija 2007 m. gegužės 14 d. sprendimų Nr. 59-22083, Nr. 59-22084 panaikinimo, turėjo nustatyti ne tik tai, ar priimdamas šiuos administracinius aktus atsakovas laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, bet atsižvelgdamas į įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartyje (administracinė byla Nr.I-57-423/05) nustatytas faktines aplinkybes, jog valstybės išperkamai žemei priskirtina ir pareiškėjams natūra negrąžintina 2,23 ha žemės (V. L. asmeniniam ūkiui suteikta žemė), taip pat turėjo nustatyti, ar atsakovas likusią žemės dalį - 1,37 ha (11,32 ha - 7,72 ha - 2,23 ha = 1,37 ha) pagrįstai priskyrė valstybės išperkamai žemei. Minimo žemės ploto priskyrimo valstybės išperkamai žemei pagrįstumo pirmosios instancijos teismas nepatikrino. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra konkrečių duomenų kokiu pagrindu 1,37 ha M. B. turėtos žemės priskiriama valstybės išperkamai žemei ir kad šis plotas valstybės išperkamai žemei priskirtas pagrįstai. Be to, byloje esantys duomenys dėl 3,60 ha priskyrimo valstybės išperkamai žemei prieštaringi (žemės žemėtvarkos reformos projekto rengėjo UAB „Hidroprojektas“ pažymoje nurodyta, kad 3,60 ha yra priskirta valstybės išperkamai ir užimta asmeninio ūkio žeme; 2004 m. sausio 19 d. kviečiant pareiškėjus į Lazdijų žemėtvarkos skyrių pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą nurodyta, kad valstybės išperkamos žemės plotas yra 2, 23 ha; komisijos 2004 m. gegužės 12 d. pažymoje ir 2004 m. birželio 7 d. akte teigiama, kad 3,60 ha užimą asmeninio ūkio žemė ir kelias). Iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių atsakovo raštų pareiškėjams, rašytų po to, kai buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartis, remiantis šia teismo nutartimi vienu atveju paaiškinta, kad teismas pripažino, jog 2,23 ha priskirta valstybės išperkamai žemei, kitais atvejais yra abstrakčiai teigiama, kad žemė (po 1,80 ha kiekvienam pareiškėjui) priskirtina valstybės išperkamai. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiuose žemės sklypų, į kuriuos pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės (iš viso į 7,72 ha), planuose yra nurodyta, kad šiems žemės sklypams taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (nustatytos atitinkamos kelio apsaugos zonos). Iš tų pačių planų matyti, kad palei atitinkamus sklypų kraštus yra suformuoti keliai, tačiau byloje nėra konkrečių duomenų apie tai, ar šie keliai yra M. B. turėtos žemės vietoje, kokį minėto savininko turėtos žemės plotą jie užima. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktą žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta šioje įstatymo normoje nurodytoms reikmėms. Esant ginčui dėl žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei, kiekvienu atveju turi būti konkrečiai nustatyta kokiu įstatyme numatytu pagrindu atitinkamas žemės sklypas priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir tiriant įrodymus patikrintas tokio priskyrimo pagrįstumas. Kadangi pirmosios instancijos teismas 1,37 ha žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei pagrįstumo bei teisėtumo nepatikrino, tai galėjo turėti įtakos 2007 m. gegužės 14 d. sprendimų Nr. 59-22083, Nr. 59-22084 ta apimtimi, kuria nuspręsta atkurti O. J. B. ir A. P. B. nuosavybės teises į 3,60 ha žemės (į 1,80 ha kiekvienam) kompensuojant už 1,37 ha žemės (už 0, 685 ha kiekvienam) pinigais, pagrįstumui bei teisėtumui. Tik patikrinus minėto žemės ploto (1,37 ha) priskyrimo valstybės išperkamai žemei pagrįstumą gali būti nustatyta, ar atsakovas ginčijamais administraciniais aktais pagrįstai nusprendė išmokėti pareiškėjams už šią žemę kompensaciją pinigais. Minėtoms bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 25 d. sprendimas ta apimtimi, kuria teismas paliko galioti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 14 d. sprendimų Nr. 59-22083, Nr. 59-22084 dalis, kuriomis nuspręsta už 1,37 ha M. B. žemės kompensuoti pinigais, naikinama ir šioje dalyje byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai. Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 17 d. įsiteisėjusioje nutartyje konstatuota, jog valstybės išperkamai žemei priskirtina ir pareiškėjams natūra negrąžintina 2,23 ha žemės (pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 7 punktą priskirta valstybė išperkamai žemei), atsakovo 2007 m. gegužės 14 d. sprendimai Nr. 59-22083, Nr. 59-22084 ta apimtimi, kuria nuspręsta, kad už šią žemę pareiškėjams atlygintina pinigais (Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalis), yra pagrįsti ir teisėti.
Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalis nustato, kad institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Piliečiams neatvykus į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jiems nedalyvaujant. Šios įstatymo nuostatos detalizuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (byloje aktuali 2004 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr.387 redakcija) patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygose. Šio teisės akto 112 punktas nustato terminą, kad apskrities viršininko administracija ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, raštu praneša piliečiui posėdžio vietą ir laiką, o 113 punktas reglamentuoja, kad tuo atveju, kai posėdyje, nurodytame šios tvarkos 112 punkte, pilietis nedalyvauja, sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskrities viršininkas priima savo nuožiūra.
Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų matyti, kad per laikotarpį nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutarties įsiteisėjimo iki šioje byloje skundžiamų sprendimų priėmimo (2007 m. gegužės 14 d.) atsakovas keletą kartų aiškino pareiškėjams teisę pasirinkti atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą, kadangi pareiškėjai teikė atsakovus pareiškimus dėl visos M. B. turėtos žemės (11,32 ha) grąžinimo natūra, kito atlyginimo būdo nepasirinko. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas, prieš priimdamas 2007 m. gegužės 14 d. sprendimus Nr. 59-22083, Nr. 59-22084, paskutinį pasiūlymą pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą pareiškėjams pateikė 2007 m. balandžio 26 d. raštais Nr.4-294-(1.28) ir Nr.4-292-(1.28). Prieš tai, 2007 m. gegužės 26 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į negrąžintą M. B. turėtos žemės dalį, dalyvavusi O. J. B. prašė, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos suteikiant žemę M. B. turėtoje vietoje, kito nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepasirinko. Šiame posėdyje sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebuvo priimti, šio klausimo svarstymas atidėtas 2007 m. gegužės 14 d. 10 val. Pirmiau minėtais 2007 m. balandžio 26 d. raštais Nr.4-294-(1.28) ir Nr.4-292-(1.28) atsakovas pasiūlė pareiškėjams iki 2007 m. gegužės 14 d. 10 val. raštu informuoti apie Alytaus apskrities viršininko administraciją apie pasirenkamą nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (į 1,80 ha kiekvienam) būdą arba dalyvauti minėtame posėdyje, kuriame bus priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo išmokant kompensaciją litais. Paaiškinta, kad pareiškėjams neatvykus, sprendimas bus priimtas jiems nedalyvaujant. Fakto, kad atsakovas raštu pasiūlė pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir kvietė dalyvauti 2007 m. gegužės 14 d. 10 val. posėdyje apeliantai neneigia. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjai iki atsakovo nurodyto laiko nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepasirinko, į 2007 m. gegužės 14 d. 10 val. posėdį, kuriame buvo priimti šioje byloje ginčijami sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, neatvyko. Atsižvelgus į tai, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi yra nustatytas ir nebeginčijamas faktas, jog 2,23 ha M. B. turėtos žemės priskirtina valstybės išperkamai ir negali būti grąžinta natūra, šioje dalyje atsakovo veiksmai, jog jis raštu pasiūlė pareiškėjams pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, pranešė apie posėdį, kuriame numatoma priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o pareiškėjams nepareiškus savo valios dėl kito nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir neatvykus į minėtą posėdį, priėmė sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo išmojant kompensaciją pinigais, atitinka Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus. Pasiūlymas pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą pareiškėjams buvo pateiktas laikantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 112 punkte nustatyto termino, jame išaiškintos nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepasirinkimo ir neatvykimo į posėdį teisinės pasekmės. Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, priimdamas 2007 m. gegužės 14 d. sprendimus Nr. 59-22083, Nr. 59-22084, pagrindinių procedūrų bei taisyklių, taip pat pareiškėjų teisių nepažeidė. Šie sprendimai ta apimtimi, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 2,23 ha M. B. turėtos žemės (į 1,115 ha kiekvienam pretendentui), priskirtinos valstybės išperkamai žemei, nusprendžiant išmokėti kompensaciją pinigais, yra pagrįsta ir teisėta. Naikinti skundžiamus sprendimus šioje dėl dalyje nėra pagrindo. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, į tai, kad skundžiamų sprendimų 1.4 punktuose nurodyta išmokėtina už valstybės išperkamą žemę pinigų suma (po 1667 Lt kiekvienam pretendentui) yra apskaičiuota už 3,60 ha (už 1,80 ha kiekvienam pretendentui). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų atkreipti dėmesį į šią aplinkybę, kadangi atitinkamai išsprendus, ar 1,37 ha (po 0, 685 ha kiekvienam pretendentui) priskirtina valstybės išperkamai žemei, ši aplinkybė gali turėti įtakos skundžiamuose sprendimuose nurodytiems kompensacijų dydžiams.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria atmestas pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją suformuoti jiems 11,32 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), M. B. turėtos žemės vietoje ir atkurti jiems nuosavybės teisę į šį žemės sklypą natūra bendrosios nuosavybės teise, paliekamas nepakeistas. Kaip minėta pirmiau, nuosavybės teisės O. J. B. ir A. P. B. į 7,72 ha jau yra atkurtos grąžinant šią žemę natūra, 2,23 ha priskirtina valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžintina. Taigi, nuosavybės teisių atkūrimas natūra į visą apeliantų nurodytą plotą negalimas. Kaip minėta pirmiau, klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,37 ha žemės būdo pirmosios instancijos teisme turi būti išnagrinėtas iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
pareiškėjų O. J. B. ir A. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 25 d. sprendimą pakeisti: panaikinti šio sprendimo dalį ta apimtimi, kuria teismas paliko galioti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 14 d. sprendimų Nr. 59-22083, Nr. 59-22084 dalis, kuriomis nuspręsta už 1,37 ha M. B. turėtos žemės (duomenys neskelbtini), O. J. B. ir A. P. B. turto paveldėtojams kompensuoti pinigais, perduodant bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusią Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.