Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2013-11-07 · Byla Nr. A2.6.-1316-572/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-1316-572/2013Nutarimas · 2013-11-07Alytaus apylinkės teismas
  2. A2.13.-1589-572/2013Nutarimas · 2013-12-10Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
A2.6.-1316-572/2013
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-01087-2013-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramunė Kuzmienė
Pažeidėjas
D. M.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-1316-572/2013(Proceso Nr. 4-13-3-01087-2013-3)Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.4.; 45.4.5., 52.3.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. lapkričio 7 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M., išnagrinėjo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)rajone, Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, profesinio išsilavinimo, nevedusio, dirbančio UAB „A.“ pagalbiniu darbininku, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. 2013-10-06 apie 17.30 val. Alytaus rajone, Simno miestelyje, vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 1,97 promilės vidutinis girtumo laipsnis. Vairuotojas nepakluso policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti automobilį, be to, transporto priemonėje vežė daugiau keleivių nei numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje, tai pat vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 17, 201.1 punktų reikalavimus, ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. savo kaltės dėl vairavimo nepripažino. Nurodė, jog tą vakarą buvo pas jo mamos brolį Ž. K., Krokialaukyje. Su K. K. priklausančiu automobiliu, kurį vairavo Ž. K., važiavo į degalinę užsipilti dujų. Visi buvo išgėrę. Gale sėdėjo jis, R. V., K. K. ir dar kažkas, kitų pavardžių nežino. Visi sėdėjo automobilyje, o A. ir viena mergina sėdėjo bagažinėje. Degalų važiavo į Santaiką, bet neužsipylė, tai važiavo į Simną. Važiuojant prasilenkė su policijos pareigūnų automobiliu, bet jokių signalų nesigirdėjo, mašinoje triukšmo nebuvo, tik grojo radijas. Galėjo važiuoti apie 90 km, kai sustabdė, dėdė niekur nebėgo, jo telefono (duomenys neskelbtini). Abu buvo vienodai apsirengę juodai - juodas paltas ir juodi džinsai. Nors dėdė iš karto prisipažino, kad vairavo automobilį, bet pareigūnai surašė protokolą jam, už tai, kad vairavo neblaivus.

Liudytojas Saulius Tvorogas parodė, kad prieš mėnesį laiko, patruliavo Simne, per raciją gavo pranešimą, jog Santaikos gyvenvietėje grupė asmenų sulipo į žalios spalvos automobilį ir nuvažiavo link Simno. Važiuojant link Santaikos, pamatė atvažiuojantį nurodytą automobilį, įsijungė švyturėlius ir per garsiakalbį liepė stoti. Automobilio vairuotojas nereagavo, toliau važiavo apie 150 km/h greičiu, Simne taip pat važiavo tokiu greičiu. Automobilis sustojo Simno autobusų stotyje. Iš vairuotojo vietos išlipo administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo, o iš keleivio pusės išlipo ir bėgo prie vairuotojo kitas asmuo, sakė, kad jis vairavo. Iš viso iš automobilio išlipo septyni asmenys, o atidarius bagažinę, rado dar du. Mašinoje buvo keturios panelės, viena bagažinėje, o kitos gale sėdėjo. Vairuotojas buvo tamsiai apsirengęs, o tas iš keleivio pusės išlipęs, šviesiau, jis labai priešinosi, sakė, kad teistas už žmogžudystę, tai nieko nebijo. Vairuotojas nesipriešino. Asmenį, kuris teigė vairavęs automobilį, vairuotojas vadino dėde, jis vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Visi buvo neblaivūs, tačiau kitiems girtumo nenustatinėjo, nes tiksliai matė kas vairavo automobilį.

Liudytojas R. V. parodė, kad yra M. draugas. Automobiliu Opel Vectra, kuris priklauso K. K., važiavo iš Krokialaukio pro Simną, važiavo į Marijampolę pas jo draugus. Buvo sustoję Santaikoje degalinėje, bet degalų neįsipylė, todėl važiavo link Simno. Automobilį vairavo K., priekyje keleivio pusėje sėdėjo panelė juodais plaukais A., gale sėdėjo jis, ant kelių M., K. ir dar vienas. Iš viso mašinoje buvo aštuoniese, bagažinėje buvo du asmenys – J. ir G.. Kad M. ant kelių sėdėjo, atsimena, bet ar ratas buvo iš bagažinės išimtas, ar dar kuris draugas sėdėjo, nepamena, nes buvo girtas. M. buvo apsirengęs tamsiai, jis buvo su džinsais ir striuke, taip pat tamsiai. K. buvo apsirengęs šviesiau, atrodo su baltu džemperiu. Važiuodami prasilenkė su policijos mašina. Važiavo apie 140-150 km/h greičiu, nors žino, kad tokiu greičiu važiuoti negalima. Policininkai apsisuko ir įsijungė švyturėlius. Jie sustojo. Policijos automobilis užvažiavo iš priekio ir sustojo. Pareigūnai buvo du. Iš automobilio išlipo D.ir Ž., po to liepė visiems išlipt. Jis sėdėjo už vairuotojo, o K. už keleivio. M. sėdėjo kojomis į dureles, jam lengviau išlipt buvo, o jis įsispraudęs buvo ant sėdynės. Nurodė, kad policijos pareigūnai protokolą surašė M., kad vairavo neblaivus, tačiau automobilį vairavo ne jis, jis gale sėdėjo jam ant kelių.

Liudytojas K. K. parodė, kad su M. kartu mokosi. Buvo pas Ž. sodyboje Krokialaukyje, visi buvo išgėrę. Iš Krokialaukio automobiliu Opel Vectra, kuris priklauso jo mamai, važiavo į Simną užsipilt degalų ir nusipirkt alkoholio. Ar dar kur užsuko nepamena, po to galvojo grįžt į Alytų. Automobilį vairavo Ž. K., ar jis turi teises, neklausė, jam net nekilo mintis paklausti. Ž. vairavo, A. sėdėjo priekyje keleivio pusėje, gale sėdėjo V., A., jis ir D.. Bagažinėje buvo dar panelė su vaikinu. Buvo 5 vaikinai ir 3 panelės. Policijos automobilio nematė. Pareigūnus pamatė tik tada, kai jie sustojo ir išlipo. Automobilį buvo pastatę prie parduotuvės aikštelėje, norėjo dar alkoholio nusipirkt. Negirdėjo nei sirenų, nei nieko nematė. Greitis nedidelis buvo, nes automobilis yra 1,6 l automatas, tuo labiau, kad automobilyje buvo devyniese. Simne sustabdė policijos pareigūnai. Kai pareigūnai sustojo, tai visi jau buvo išlipę iš mašinos. Visi buvo apsirengę panašiai, tamsiai, K. taip pat su tamsia odine striuke. K. nuo policininkų gavo dujų, elektrošoką, o kiti išsiskirstė. Nurodė, kad nemeluoja, sako kaip buvo.

Liudytojas Ž. K. parodė, kad M. jo giminaitis, sesers vaikas. Du metus buvo nesimatę, jis buvo išvažiavęs į Angliją, todėl nusprendė susitikt. M. su draugais atvažiavo pas jį. Jų daug buvo. Kas atvairavo mašiną, nežino. Pas jį šventė praėjusį gimtadienį. Reikėjo užpilt dujų, nes jiems reikėjo grįžti namo. Jis vairavo, nes jautėsi blaiviausias. Norėjo Santaikoje užsipils dujų, bet operatoriui pamačius, kad vairuotojas girtas, šis dujų nedavė, todėl važiavo į Simną. Jis visus juos girtus susodino į automobilį. Keleivio pusėje sėdėjo mergina, automobilio gale sėdėjo M., K., V., dar panelė, o kiti dar bagažinėje buvo. Jis buvo apsirengęs tamsiomis pilkomis sportinėmis kelnėmis, šita pačia odine striuke. M. buvo apsirengęs tamsiai. Važiavo apie 100 km greičiu, kai pamatė pareigūnus. Policijos pareigūnai apsisuko. Suprato, kad pamatė, jog pilna mašina, todėl jis padidino greitį. Privažiavęs stotelę, suprato, kad bėgti beprasmiška, todėl sustojo ir pasakė „vyrai lipam“. Iš karto išlipo iš mašinos jis ir M., kiti išlipti nespėjo. Pareigūnai sustojo gretimai, buvo sekundžių reikalas. Jis atsuko veidą į pareigūnus, gavo iš pareigūnų dujų, nežino dėl ko, tačiau žino, kad jie viršijo savo įgaliojimus.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad vairuojas nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti ir kad transporto priemonėje buvo daugiau asmenų nei nustatyta automobilio techniniame duomenų pase, tačiau ginčas kilo dėl to, kas pažeidimo padarymo metu vairavo automobilį Opel Vectra valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, jog automobilį Opel Vectra valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairavo D. M.. Liudytojų R. V., K. K., Ž. K. parodymai nenuoseklūs, visiškai nesutampa detalėse, prieštaraujantys ne tik vieni kitiems, bet ir D. M. nurodytoms aplinkybėms. Jie visi skirtingai nurodo įvykio aplinkybes. R. V. nurodė, kad vyko į Marijampolę, K. K. teigė, kad važiavo į Simną nusipirkt degalų ir alkoholio, po to turėjo grįžti į Alytų. Be to, K. K. nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams jie visi jau buvo išlipę iš automobilio, nors R. V. ir Ž. K. teigė, jog atvykus policijos pareigūnams spėjo iššokti tik D. M. ir Ž. K.. Šie nesutapimai leidžia teismui daryti prielaidą, kad pažeidėjas meluoja. Todėl teismas nesivadovauja R. V., K. K., Ž. K. 2013-11-06 teismo posėdžio metu duotais parodymais, jog Ž. K. vairavęs minėtą automobilį, nes juos vertina kaip melagingus, siekiant padėti D. M. išvengti administracinės atsakomybės. Teismas neturi pagrindo tikėti šiais D. M. liudytojų teisme duotais parodymais ir už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje teismas R. V., K. K., Ž. K. kelia administracines bylas pagal ATPK 187² straipsnį.

Teismas neturi pagrindo netikėti ir atmesti išsamius ir nuoseklius policijos pareigūno parodymus, kurie neprieštarauja vieni kitiems ir aplinkybėms, nurodytoms tarnybiniuose pranešimuose. Pažeidėjo padarytą pažeidimą pareigūnai užfiksavo vykdydami tarnybines pareigas. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai anksčiau pažinojo pažeidėją, nenustatyta kitų aplinkybių, kad galėtų būti nusiteikę prieš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Aplinkybių dėl galimo policijos pareigūnų šališkumo nenurodė ir pats D. M., todėl netikėti šių liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija nepatvirtinta jokiais įrodymais, tik jo žodžiais.

Remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 52P-3014731-13, policijos pareigūno Arnoldo Jurašiaus tarnybiniu pranešimu, policijos pareigūno Sauliaus Tvorogo tarnybiniu pranešimu bei teismo posėdžio metu duotais parodymais, policijos pažyma apie asmens baustumą, tuo, kas išdėstyta, teismui pateiktais bei teisme ištirtais įrodymais, teismui nekyla abejonių, jog D. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 2 dalyje.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidėjas klaidino teismą ir policijos pareigūnus, norėdamas išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skirtina sankcijų vidurkiuose numatyto dydžio baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu sankcijos vidurkyje numatytam terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30², 286, 287 straipsniais, teisėja

nutaria:

D. M. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., skirti 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems mėnesiams), už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., skirti 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 2 d. skirti 200 (dviejų šimtų) litų baudą.

Remiantis ATPK 33 str. 2 d., šias nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę subendrintą nuobaudą 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.

Teisėja Ramunė KuzmienėPapildoma informacija: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos, privalomai pateikiant mokėjimo kvitus institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.