- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-16
- Bylos Nr.
- PK-1230-108/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Špelveris
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, susipažinęs su J. S. privataus kaltinimo skundo dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka I. G. pagal LR BK 155 str. 1 d. ir 154 str.1 d., priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas J. S. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka I. G. atžvilgiu. Pareiškėjas prašo patraukti I. G. baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti ją dėl šmeižimo ir įžeidimo pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį ir 155 str. 1 d..
Motyvuojamoji dalis
Atsisakytina priimti pareiškėjo J. S. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą. Pagal minėto straipsnio dispoziciją nusikalstama veika gali būti padaroma šiomis nusikalstamomis veikomis: 1) paskleidžiant kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį; arba 2) paskleidžiant kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą juo. Šios išvardintos veikos yra alternatyvios, todėl nusikalstama veika gali būti padaroma vienos iš nurodytų veikų padarymu. Iš J. S. skundo neaišku, kuria iš šių LR BK 154 straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų kaltinama tyrėja I. G. padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be to neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė I. G. veiksmų neteisėtumas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą. Pagal minėto straipsnio dispoziciją nusikalstama veika gali būti padaroma šiomis nusikalstamomis veikomis: 1) viešai veiksmu užgauliai pažeminus žmogų; arba 2) viešai žodžiu užgauliai pažeminus žmogų; arba 3) viešai raštu užgauliai pažeminus žmogų. Šios išvardintos veikos yra alternatyvios, todėl nusikalstama veika gali būti padaroma vienos iš nurodytų veikų padarymu. Iš J. S. skundo neaišku, kuria iš šių LR BK 155 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų kaltinamoji I. G. padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be to neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė I. G. veiksmų neteisėtumas.
Kaltinimas asmeniui negali būti grįstas prielaidomis, o turi būti grįstas konkrečiomis nusikalstamomis veikomis. Iš J. S. skundo turinio matyti, kad kaltinamoji I. G. būdama tyrėja ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos procesiniame dokumente - 2013-05-30 pranešime apie įtarimą T. Ž., konstatuota, kad J. S. nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas, išdavė 2013-05-06 pažymą apie T. Ž. atliktus viešuosius darbus Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungoje, kuri šiuo pagrindu buvo suklastota ir pateikta probacijos tarnybai, todėl šiais teiginiais tyrėja jį įžeidė ir apšmeižė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintas principas, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Skunde J. S. kaltinamąją prašo nubausti už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 straipsnyje ir LR BK 155 straipsnio 1 dalyje padarymą už vieną ir tą pačią veiką, nurodyta jo skunde, kas suponuoja akivaizdų minėto konstitucinio principo pažeidimą. Skunde nenurodyta kokiais konkrečiais veiksmais, kaltinamas asmuo padarė nusikalstamas veikas nurodytas privataus kaltinimo skunde.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. reglamentuoja skundo, paduodamo privataus kaltinimo tvarka, turinį. Nukentėjusiojo skundas privataus kaltinimo bylose yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame ne tik išreiškiama nukentėjusiojo asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau nurodomos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir jas patvirtinantys duomenys, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Skundas turi būti aiškus, konkretus, suprantamas teismui ir kaltinamam asmeniui. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę žinoti apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, turi turėti galimybių pasirengti gynybai. Nekonkretaus ir neaiškaus skundo perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje pažeistų kaltinamo asmens teises. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalyje vienareikšmiškai nustatyta, kad skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta bei kiti rašytiniai duomenys.
Iš J. S. skundo turinio nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, kokias pasekmes sukėlė nukentėjusiajam, prie skundo būtina pateikti įrodymus, kurie galėtų patvirtinti su kaltinimu susijusias aplinkybes, o tokių duomenų nepateikta. Be to, teismui nepateikta jokių rašytinių duomenų, kurie patvirtintų skunde nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Pridėtas prie skundo pranešimas apie įtarimą įstatymais nustatyta tvarka nėra patvirtintas, todėl juo negalima vadovautis priimant sprendimą. Pats teismas imtis iniciatyvos rinkti įrodymus prieš kaltinamą asmenį neturi jokio įstatyminio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, jog kaltinimas nėra konkretus, neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, todėl skundas nepriimtinas ir grąžintinas J. S..
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2, 3 dalimis, 440 straipsnio 2 dalimi,412¹ straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atsisakyti priimti J. S. skundą, kaip neatitinkantį LR BPK 412 straipsnio 2 dalies reikalavimų, ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui. Skundas paduodamas per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.