Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. Š., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 8 kl. išsilavinimo, našlys, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d., 140 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis P. Š. 2007-06-01 vakare, tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su žmona Z. Š. metu tyčia rankomis sudavė sudavė du smūgius Z. Š. į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame antakyje ir dešiniame akies viršutiniam voke, kairės akies abiejuose vokuose ir kairiame skruoste, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą – galvos smegenų sumušimą ir kraujo išsiliejimą kaukolės smegeninėje ertmėje, taip pat vieną smūgį į dešinį šoną, padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame krūtinės šone ties pažastimi, atitinkančią nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Toliau konfliktuodamas su Z. Š. ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kaltinamasis P. Š. 2007-06-04 apie 22 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), du kartus sudavė ranka Z. Š. į kairę plaštaką, laikė suspaudęs už rankų, padarydamas dvi poodines kraujosruvas kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje, smulkius paviršinius odos nubrozdinimus - nudrėskimus kaktos kairėje pusėje, nubrozdinimus dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, daugybines smulkias poodines kraujosruvas abiejuose dilbiuose, atitinkančius nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdęs Z. Š. sveikatą, ko pasekoje išsiliejusiam po smegenų dangalais kraujui suspaudus smegenis ir išsivysčius ilgalaikei galvos smegenų komai Z. Š. 2007 m. birželio 16 d. 03.02 val. ligoninėje mirė, kaltinamasis P. Š. dėl neatsargumo atėmė Z. Š. gyvybę.

Kaip matyti iš policijos surinktos medžiagos, 2007-06-04 23.20 val. P. Š. buvo pristatytas į Palangos m. policijos komisariatą dėl konflikto su žmona ir dukterimi. 23.24 val. patikrinus alkotesteriu, P. Š. nustatytas 2,47 promilės girtumas, jis sulaikytas išblaivinimui, paleistas ryte 5.50 val. Pristatymo į policiją pagrindas – P. Š. dukters V. G. pareiškimas, jog tėvas muša sergančią mamą ir kelia grėsmę jos sveikatai (b. l. 34-43).

Kaip matyti iš Klaipėdos Jūrininkų ligoninės pateiktos medžiagos, 2007-06-05 15.25 val. užfiksuotas GMP iškvietimas pas ligonę Z. Š. (duomenys neskelbtini), iškvietė dukra dėl mamos sumušimo. Ligonė išvežta į Klaipėdos universitetinę ligoninę (b. l. 45-47, 60).

Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. M 579/07/(03), Z. Š. mirė 2007-06-16 03.02 val. dėl patirtos sunkios galvos traumos, kurios pasekoje išsiliejo kraujas po galvos smegenų dangalais ir suspaudė smegenis kaukolės smegeninėje ertmėje. Nežiūrint taikyto intensyvaus gydymo, traumos sukelta smegenų koma baigėsi mirtimi. Traumos laikas ir mirties laikas yra netapatūs. Z. Š. buvo padaryti kūno sužalojimai, konstatuoti specialisto išvadoje Nr. G 1256/07(03). Dėl traumuojančių poveikių į galvą buvo sumuštos galvos smegenys, nuo stipraus galvos sumušimo trūkus kraujagyslei, išsiliejo kraujas po smegenų dangalais, išsiliejantis kraujas spaudė smegenis, sukėlė mirtimi pasibaigusią smegenų komą. Mirusiosios tyrimo metu nekonstatuota morfologinių pakitimų, nurodančių į moters ligą, turėjusią įtakos traumos patyrimui, mirčiai (b. l. 7-9).

Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. KM 19/07(03), kraujo išsiliejimas kaukolės smegeninėje ertmėje, sukėlęs ilgalaikę smegenų komą, kuri baigėsi mirtimi, atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Galvos smegenų kraujagyslė trūko dėl patirtos galvos traumos. Kaukolės viduje esanti smegenų kraujagyslė žmogui netrūksta nuo viršugalvio paspaudimo rankos delnu ar galvos krestelėjimo, patirtas traumuojantis poveikis į galvą buvo pakankamai stiprus, kad trūktų galvos gilumoje (kaukolės viduje, o ne paviršiuje) esanti smegenų kraujagyslė (b. l. 14-16).

Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. KM 19/08(03), Z. Š. kairės akies abiejų vokų ir kairiojo skruosto, dešinio antakio ir dešinės akies viršutinio voko, dešinio krūtinės šono ties pažastimi kraujosruvos padarytos tikėtinai ne mažiau trijų (į vieną ir tą pačią sritį galėjo būti ir daugiau kaip vienas poveikis) traumuojančių smūginio pobūdžio poveikių pasekoje. Šie sužalojimai išsidėstę skirtingose trijose anatominėse - topografinėse kūno srityse, dviejose skirtingose (kairėje ir dešinėje) pusėse, neužfiksuoti kokie tai sužalojimai labiausiai išsikišusiose priekinėse kūno dalyse (kojų kelių, klubų, pečių, smakro). Sužalojimų buvimas abiejose veido pusėse, nesant sužalojimų veido viduryje, nesant sužalojimų labiausiai išsikišusiose priekinėse kūno dalyse leidžia neigti prielaidą, kad galvos traumą Z. Š. patyrė nugriuvimo ar atsitrenkimo (krentant veidu ant kieto lygaus pagrindo) pasekoje, juolab nepriimtina prielaida, kad mirtį sukėlusią galvos traumą moteris patyrė nugriuvimo ant kurios tai (kairės ar dešinės) veido pusės - taip būtų galima paaiškinti tik dalį sužalojimų (kurios tai vienos veido pusės), bet ne mirtį sukėlusios galvos traumos sužalojimų visumą (b. l. 18-21).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, jog jie patikimai patvirtina kaltinamojo kaltę dėl Z. Š. sumušimo, sužalojimo ir gyvybės atėmimo.

Nukentėjusiosios V. G. parodymais nustatyta, kad jos tėvų Z. ir P. Š. tarpusavio santykiai buvo sudėtingi, tėvai girtavo, o išgėrę konfliktuodavo, bardavosi, pykdavosi. Kaltinamasis neneigia, jog konfliktavo su žmona ir 2007 m. birželio pradžioje, nurodo, jog konfliktas kilo dėl to, kad žmona buvo paėmusi visą jo pensiją ir nedavė pinigų alui nusipirkti. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad mama valdė tėvo pinigus, buvo paėmusi jo pasą. Vienok kaltinamojo aiškinimas, jog konflikto metu jis žmonos nemušė, o pastaroji susižalojo nugriuvusi tualete, byloje surinktais įrodymais yra visiškai paneigtas.

Kaip nurodo nukentėjusioji, mama buvo valdingo charakterio, niekuomet nebuvo sakiusi, jog būtų tėvo sumušta, priešingai, sakydavo pati jį mušdavusi šlepete. Buvusi sumušta tėvo mama pirmą kartą paminėjo tik 2007 m. birželio 1 ar 2 dienomis, kuomet ji pastebėjo sužalojimus jos veide. Birželio 4 d. vakare, mamai pasiskundus dėl agresyvaus ir triukšmingo girto tėvo elgesio, pamačius naujas kraujosruvas ant motinos rankų bei betarpiškai pabendravus su girtu ir agresyviai nusiteikusiu tėvu, jai nekilo abejonių dėl būtinumo kviesti policiją grėsmingai besielgiančiam tėvui sutramdyti. Kviesti policiją, kas jai nebuvo būdinga, primygtinai prašė ir mama. Aplinkybę, kad Z. Š. skundėsi vyro smurtu, rodė jai padarytus rankų sužalojimus, sakėsi buvusi sumušta ir anksčiau, patvirtino ir liudytojas policijos pereigūnas A. Liaškus, taipogi patvirtinęs ir aplinkybę, jog girtas kaltinamasis ir atvykus policijai toliau elgėsi agresyviai. Sunkų kaltinamojo girtumo laipsnį įvykio metu patvirtina ir tyrimo alkotesteriu duomenys. Kaip toliau nurodė nukentėjusiuoji V. G., kitą dieną mama pati pasiprašė nuvežama pas teismo medicinos ekspertą, kuriam taip pat pasisakė, kad buvusi sumušta vyro. Todėl, nors anksčiau motina niekuomet nebuvo skundusis dėl tėvo smurtavimo ir anksčiau pati nebuvo to mačiusi, jai nekilo abejonių, kad motina galėtų sakyti netiesą. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamojo sutuoktinė ir dukra būtų siekusios dėl kokių nors priežasčių jį apkalbėti ar melagingai apkaltinti Z. Š. sumušimu ir sužalojimu, netikėti V. G. parodymais apie jos pačios betarpiškai bei iš motinos sužinotas įvykio aplinkybes teismas neturi pagrindo, nukentėjusiosios parodymus visiškai patvirtina ne tik niekaip nesuinteresuoto bylos baigtimi liudytojo A. Liaškaus parodymai, tačiau ir byloje esančios teismo medicinos specialistų išvados.

Teismo medicinos specialistui birželio 5 d. apžiūrėjus atvykusią Z. Š., išvadoje yra užfiksuoti jos paaiškinimai apie tai, kad buvo sutuoktinio mušama rankomis birželio 1 ir 4 d. vakare. Specialistas apžiūros metu kaip tik ir aptiko dvi atitinkamai apie 4-5 parų senumo ir apie 1 paros senumo kūno sužalojimų grupes, aptiktų sužalojimų lokalizacija visiškai atitinka V. G. ir A. Liaškaus parodymus apie jų atitinkamu laiku pastebėtus Z. Š. kūno sužalojimus. Teismo medicinos specialistai motyvuotai paneigė prielaidą, kad mirtį sukėlę birželio 1 d. patirti kūno sužalojimai galėjo gautis kritimo ar atsitrenkimo į kietus bukus daiktus pasekoje, jie galėjo būti padaryti smūgių sudavimo pasekoje. Specialistai taipogi motyvuotai pagrindė, jog traumuojantys poveikiai į galvą buvo pakankamai stiprūs, patirti galvos sužalojimai negalėjo būti padaryti nuo viršugalvio paspaudimo rankos delnu ar galvos krestelėjimo. Tuo būdu nekyla abejonių, kad birželio 1 d. suduodamas smūgius rankomis, Z. Š. sužalojo P. Š.. P. Š. buvo kaltinamas sumušęs ir sužalojęs sutuoktinę, suduodamas jai ne mažiau 1 smūgio į šoną ir ne mažiau 3 smūgių į galvą. Teismas laiko, jog tokia kaltinamajam inkriminuota smurtinių veiksmų apimtis teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Teismo medicinos specialistų išvadomis patikimai nustatyta, jog aptarti sužalojimai birželio 1 d. galėjo būti padaryti, suduodant 3 smūgius – 1 smūgį į šoną ir 2 smūgius į galvą, teismo medicininio tyrimo duomenys nėra pakankami objektyviai pagrįsti prielaidą apie galimai didesnį suduotų smūgių skaičių. Todėl teismas pripažįsta įrodytu sužalojimų padarymą, birželio 1 d. suduodant 3 smūgius. Taipogi nekyla abejonių, jog birželio 4 d. P. Š. sužalojo Z. Š., mušdamas ją rankomis, spausdamas rankomis ir draskydamas rankų pirštų nagais.

Nors P. Š. inkriminuotame kaltinime atitinkamas pasekmes sukėlęs jo smurtavimas prieš Z. Š. birželio 1 d. ir birželio 4 d. kvalifikuotas atskirai, kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, teisminio bylos nagrinėjimo duomenys neduoda pagrindo sutikti su tokiu P. Š. veiksmų vertinimu. Kaip nurodė liudytojas A. Liaškus, atvykus į iškvietimą Z. Š. jam paaiškino, kad jos vyras P. Š. jau kelias dienas girtauja, kelia triukšmą bei ją mušė, parodė sumuštas rankas ir pasakė, kad anksčiau taip pat buvo sumušta. Taigi iš Z. Š. paaiškinimo policijos pareigūnui turinio galima spręsti, jog šeimyninis konfliktas Š. šeimoje, iššauktas P. Š. girtavimo bei agresyvaus elgesio, truko keletą dienų, šis konfliktas nuo tarpusavio kivirčų ir barnių du kartus – birželio 1 d. ir 4 d. – peraugo į kaltinamojo fizinį smurtavimą prieš sutuoktinę, kol galiausiai šeimos nariai P. Š. sutramdyti iškvietė policiją. Beje, pats P. Š. taip pat nurodo birželio pradžioje tarp jo ir žmonos buvus tik vienam konfliktui, ir šis jo aiškinimas jokiais bylos duomenimis nėra paneigtas. Iš to seka, kad kaltinamasis, keletą dienų iš eilės girtaudamas, apsvaigimo nuo alkoholio pasekoje ėmęs elgtis agresyviai ir konfliktuoti su sutuoktine, abiem atvejais smurtavo prieš Z. Š. vedinas vieningos tyčios, sutuoktinių tarpusavio vaidams ir barniams peraugant į kaltinamojo fizinio smurto panaudojimą prieš sutuoktinę. Duomenų, kad po birželio 1 d. smurtavimo birželio 4 d. dėl kurių nors priežasčių būtų susiformavusi atskira, savarankiška kaltinamojo tyčia smurtauti prieš žmoną, byloje nėra. Todėl birželio 1 d. ir 4 d. kaltinamojo atlikti smurtiniai veiksmai prieš Z. Š. kvalifikuojami pagal kilusias sunkiausias pasekmes kaip vientisa, padaryta esant vieningai tyčiai, nusikalstama veika.

Teismo medicinos specialistų išvadomis neginčijamai nustatyta, kad po 2007-06-01 vakare Z. Š. patirtų 2 smūgių į galvą buvo sumuštos galvos smegenys, trūko kaukolės viduje esanti smegenų kraujagyslė, išsiliejo kraujas po smegenų dangalais, išsiliejantis kraujas spaudė smegenis ir sukėlė mirtimi pasibaigusią smegenų komą. Kaip matyti iš nukentėjusiosios V. G. parodymų ir teismo medicinos specialistų išvadų, Z. Š. ilgą laiką sirgo įvairiomis lėtinio pobūdžio ligomis. Vienok teismo medicinos specialistai argumentuotai pagrindė išvadą, jog mirusiosios tyrimo metu nekonstatuota morfologinių pakitimų, nurodančių į moters ligą, turėjusią įtakos traumos patyrimui ar mirčiai. Iš to seka, jog tiesioginė Z. Š. mirties priežastis buvo P. Š. smurtiniais veiksmais padaryti nukentėjusiosios galvos sužalojimai. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei nu­ken­tė­ju­sio­jo mir­ties prie­žas­tis bu­vo kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tas svei­ka­tos su­trik­dy­mas, tai at­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mą at­si­ran­da ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar nu­ken­tė­ju­sy­sis mi­rė tuoj po pa­da­ry­tos vei­kos, ar pra­ėjus ku­riam lai­kui, taip pat ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar jis bu­vo ne­tin­ka­mai gy­do­mas, ar ne­tin­ka­mai diag­no­zuo­ti jo su­ža­lo­ji­mai, ir kad, ne­sant šių ap­lin­ky­bių, mir­ties gal­būt bu­vo ga­li­ma išveng­ti. Todėl nukentėjusiosios V. G. nurodyta aplinkybė, jog po mamai padarytos galvos operacijos kilusios komplikacijos galėjo būti sąlygotos ankstesnių jos susirgimų, nešalina kaltinamojo atsakomybės už Z. Š. gyvybės atėmimą. Abejonių, jog Z. Š. buvo sužalota nurodytais smurtiniais kaltinamojo veiksmais, ir kad kaltinamojo padaryti galvos sužalojimai buvo tiesioginė Z. Š. mirties priežastis, nekyla, tikimybė, kad ji galėjo būti sužalota kitomis aplinkybėmis ir kitų asmenų, yra visiškai paneigta.

Kaltinamojo P. Š. veika kaltinamajame akte yra kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d. kaip tyčinis nužudymas. Teismo įsitikinimu, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai sutikti su tokia kaltinamojo veikos kvalifikacija neduoda pagrindo.

BK 129 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 str. kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Teismo medicinos specialistų išvadomis nustatyta, kad mirtį sukėlęs sužalojimas – kraujo išsiliejimas po smegenų dangalais - galėjo gautis nuo konstatuotų smūginių poveikių į veido sritį. Iš to seka, kad kaltinamojo veiksmai (du smūgiai kumščiu nukentėjusiajai į veidą) buvo būtinoji padarinių (mirties) kilimo sąlyga. Tačiau sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą, lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Priežastinis ryšis yra būtinasis ir atsitiktinis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 str. asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšis. Būtinojo priežastinio ryšio savybė yra ta, kad iš jo išplaukiantys padariniai yra dėsningi (veika paprastai ar pakankamai dažnai sukelia tokius padarinius), taigi iš anksto numatomi. Asmuo, suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryšio vystimąsi, numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Tuo tarpu atsitiktinis padarinys nėra dėsningas veikos padarinys, todėl toks priežastinio ryšio vystymasis paprastai iš anksto nenumatomas. O jeigu priežastinio ryšio vystymasis nėra iš anksto numatomas, jis negali būti inkriminuotas kaip padarytas esant tyčinei kaltei. Taigi tik būtinasis priežastinis ryšis suponuoja tyčinę kaltę dėl kilusių padarinių, šiuo atveju dėl tyčinio nužudymo.

Nors byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiosios mirties priežastimi buvo dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų sukelti padariniai moters organizme, teismas laiko, kad nukentėjusiosios mirtis byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo atsitiktinė veikos padarymo pasekmė, o atsitiktinis padarinys negali būti inkriminuotas kaip padarytas tyčia. Kiekvienas normalaus išsivystymo žmogus darydamas baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką suvokia jos pavojingumą ir numato, kaip vystysis priežastinis ryšys, kokius padarinius gali sukelti jo padaryta veika. Jei asmuo suvokė daromos veikos pavojingumą, numatė padarinius, teismas juos inkriminuoja kaip padarytus tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją įprastinio buitinio konflikto metu, žodiniam sutuoktinių tarpusavio konfliktui peraugus į fizinio smurto naudojimą. Išankstinio tikslo nužudyti nukentėjusiąją nenustatyta, jokių daiktų, pritaikytų kūnui žaloti, kaltinamasis neturėjo ir nenaudojo. Kaip rodo gyvenimiškas patyrimas, paprastai keli smūgiai kumščiu į veidą suaugusiam normalaus išsivystymo žmogui nesukelia gyvybės praradimo. Kelių smūgių kumščiu į veidą sudavimas paprastai sukelia skirtingo laipsnio sveikatos sutrikdymus. Gyvybės atėmimas nėra dėsninga dviejų smūgių kumščiu į veidą sudavimo pasekmė. Tokie padariniai, kaip gyvybės atėmimas, sąlygojami ne vien suduotų smūgių, bet ir papildomų priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo sveikatos stoviu, jo gydymo kokybe. Ir šioje byloje suduoti smūgiai iš karto neprivedė prie nukentėjusiosios mirties. Nukentėjusioji pajuto ženklų sveikatos pablogėjimą tik ketvirtą parą po galvos sumušimo, mirė praėjus dviem savaitėm dėl galvos sumušimo sukeltų komplikacijų, o neigiamos įtakos blogai išeičiai neabejotinai turėjo ir ankstesnės nukentėjusiosios sužalojimo metu sirgtos ligos – diabetas, kepenų cirozė, sąlygoję teismo medicinos specialistų išvadose aprašytus ligonės medicininėje dokumentacijoje užfiksuotus kraujo krešumo sutrikimus galvos smegenų traumos ir jos gydymo metu. Akivaizdu, kad esant kraujo krešumo sutrikimams, kraujas po smegenų dangalais galėjo išsilieti ir nuo silpnesnio smūgio, negu sukeliant tokio pat pobūdžio traumą žmogui, neturinčiam kraujo krešumo sutrikimų. Teismo medicinos specialistai, duodami atsakymą į klausimą, ar sužalojimai galėjo būti padaryti nuo viršugalvio paspaudimo rankos delnu ar galvos krestelėjimo (nukentėjusioji V. G. nurodė, kad būtent taip konflikto aplinkybes pokalbio metu jai nurodė tėvas) konstatavo, kad patirtas traumuojantis poveikis į galvą buvo pakankamai stiprus, kad trūktų galvos gilumoje esanti smegenų kraujagyslė. Vienok teismo medicinos specialistai nenustatė duomenų, kurie leistų teigti, kad nukentėjusiajai suduoti smūgiai į veidą buvo itin stiprūs (padarytos palyginti nedidelės kraujosruvos, veido kaulai nesulaužyti, dantys neišmušti ir nenuskelti, žaizdų ar masyvių kraujosruvų nėra), t. y. kad jais buvo siekiama padaryti kuo didesnės žalos nukentėjusiajai. Kadangi gyvybės atėmimas nėra dėsningas dviejų palyginti nestiprių smūgių kumščiu į veidą padarinys, kaltininkas paprastai nesuvokia, kad tokia veika pavojinga kito žmogaus gyvybei, ir nenumato tokių padarinių kaip gyvybės atėmimas. Nenumatydamas tokių padarinių, jis jų ir nenori. Jei asmuo nesuvokė daromos veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei, nenumatė padarinių, susijusių su gyvybės atėmimu, tie padariniai negali būti jam inkriminuoti kaip padaryti esant tyčinei kaltės formai, kuri reikalauja daromos veikos konkretaus pavojingumo suvokimo, konkrečių padarinių (gyvybės atėmimo) numatymo ir jų norėjimo (tiesioginė tyčia) ar sąmoningo leidimo jiems kilti (netiesioginė tyčia).

Atskirai pažymėtina, jog netiesioginė tyčia nužudyti yra tada, kai kaltininkas suvokė daromos veikos pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numatė, kad taip veikdamas gali atimti kitam žmogui gyvybę, tačiau nors nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Netiesioginės tyčios valinis momentas suponuoja kaltininko abejingumą galimiems padariniams. Iš esmės kaltininkui tas pats, ar tokie padariniai kils, ar ne. Byloje nėra jokių duomenų apie išankstinę kaltinamojo tyčią smurtauti prieš nukentėjusiąją, ją sužaloti ar atimti gyvybę. Pats kaltinamasis niekada nepripažino norėjęs nužudyti sutuoktinę, iš bylos aplinkybių neišplaukia, kad jis buvo abejingas galimam gyvybės atėmimui. Atvirkščiai, kaip parodė teisme apklausti asmenys, nepaisant dažnai kylančių tarpusavio nesutarimų per kartu pragyventus beveik 50 metų, sutuoktinius iš esmės tenkino toks gyvenimo būdas, jie buvo suinteresuoti ir toliau palaikyti šeiminius ryšius. Tuo būdu iš bylos medžiagos negalima daryti išvados apie netiesioginę, o tuo labiau apie tiesioginę kaltinamojo tyčią nužudyti sutuoktinę.

Kaltinamasis du kartus smogė kumščiu sutuoktinei į veidą sąmoningai. Kaip jau minėta, normalios psichikos žmogus, suduodamas smūgius kumščiu, paprastai suvokia savo veiksmų pavojingumą sveikatai. Taigi galima daryti pagrįstą išvadą, kad smūgiuodamas žmonai į veidą, kaltinamasis suvokė, jog tokia veika stato į pavojų jos sveikatą. Tai suvokdamas, jis numatė, kad gali padaryti savo veiksmais nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymą. Kaip nustatyta specialistų išvadose, nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Bet koks, tame tarpe ir sunkus sveikatos sutrikdymas, yra dėsningas smūgių kumščiu į veidą sudavimo padarinys, todėl kaltinamajam šis padarinys turi būti inkriminuotas, kaip padarytas esant tyčinei kaltės formai, tiesioginei tyčiai. Kaltinamojo tyčia buvo neapibrėžta, nes byloje esančiais įrodymais negalima detalizuoti, kokį sveikatos sutrikdymą jis norėjo padaryti.

Teismų praktika laiko, kad jei asmuo nesuprato savo veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei ir nenumatė, kad dėl jo veikos bus atimta gyvybė kitam žmogui, tačiau suprato ir numatė, kad dėl jo veikos gali būti sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ir taip veikdamas padarė sveikatos sutrikdymą, sukėlusį nukentėjusiojo mirtį, veika kvalifikuojama pagal BK 132 str. ir 135 str. numatytų nusikaltimų sutaptį, jeigu dėl žmogaus gyvybės atėmimo yra neatsargi kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 27 p.). Taigi kitas dėl veikos kilęs padarinys - gyvybės atėmimas – inkriminuojamas, kaip padarytas neatsargiai dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltininkas nesuprato, kad jo naudotas smurtas pavojingas nukentėjusiosios gyvybei, nenumatė, kad dėl jo veikos nukentėjusioji gali mirti, mirties nenorėjo, tačiau kolegija laiko, kad atsižvelgiant, iš vienos pusės, į kaltininko amžių, gyvenimišką patirtį, ir iš kitos, į nukentėjusiosios sveikatos stovį, kuris kaltininkui buvo gerai žinomas, jis turėjo ir galėjo numatyti nukentėjusiosios mirtį ir išvengti tokio pobūdžio fizinio smurto naudojimo. Remiantis išdėstytu, kaltinamojo P. Š. veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikaltimų, numatytų BK 135 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu) ir 132 str. 1 d., sutaptis (analogišku būdu veikos kvalifikavimo klausimas panašioje situacijoje yra išspręstas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-354/2007). Kaltinamojo P. Š. kaltė padarius minimus nusikaltimus visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai, kaip matyti iš duomenų apie kaltinamojo girtumo laipsnį bei apklaustų asmenų parodymų apie girtumo įtaką kaltinamojo elgesiui incidento metu, turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamasis padarė du nusikaltimus, tame tarpe tyčinį sunkų smurtinį nusikaltimą, dėl mažareikšmio preteksto brutualiai smurtaudamas prieš sutuoktinę, su kuria kartu pragyveno beveik 50 metų, nei kiek nesigaili nusikaltęs. Savo nusikalstamais veiksmais atimdamas gyvybę kitam žmogui, kaltinamasis sukėlė neatstatomas pasekmes ir tuo padarė ypatingą žalą visuomenei. P. Š. yra senatvės pensininkas, anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, kaip matyti iš teismo psichiatrinės ir teismo medicininės ekspertizės aktų (b. l. 28-30, 32-35, t. 2), serga įvairiomis lėtinio pobūdžio ligomis, be to, apie 10 metų piktnaudžiauja alkoholiu, šią aplinkybę patvirtina ir nukentėjusiosios V. G. parodymai. Bylos aplinkybės leidžia teigti, kad aptariami nusikaltimai nebuvo atsitiktinis reiškinys kaltinamojo gyvenime, o yra logiška kaltinamojo gyvenimo būdo – girtavimo – pasekmė. Todėl už abu nusikaltimus P. Š. skirtinos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės.

Bylos dokumentais nustatyta, jog P. Š. yra garbaus amžiaus, turi psichinės sveikatos sutrikimų, taip pat ir rimtų fizinės sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam reikalinga nuolatinė pašalinių asmenų pagalba kasdieniam apsitarnavimui, medikamentų vartojimui, dietos korekcijai. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, šie sveikatos sutrikimai, nors ir nesiekia tos sveikatos būklių kategorijos, kuri duotų pagrindą svarstyti klausimą dėl asmens atleidimo nuo bausmės atlikimo, taip pat kaltinamojo amžius apsunkins jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės atlikimą. Tuo būdu kaltinamajam skiriamos bausmės atlikimas turės jam ženkliai didesnį baudžiamąjį poveikį (BK 41 str. 2 d. 1-4 p.), negu kad tokios pat bausmės skyrimas fiziškai ir psichiškai sveikam asmeniui. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei siekdamas užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d. 5 p.), teismas laiko galimu net ir esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei bei nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių skirti kaltinamajam mažesnes už sankcijų vidurkį laisvės atėmimo bausmes. Iš kitos pusės, priimant dėmesin smurtinį nusikaltimų pobūdį, nusikalstamais veiksmais sukeltas neatstatomas pasekmes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nekritišką kaltinamojo požiūrį į padarytus nusikalstamus veiksmus, teismas nemato pagrindo skirti minimalias laisvės atėmimo bausmes ar taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti švelnesnės rūšies bausmes.

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 24-33), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiosios Z. Š. 8300 litų 91 ct. dydžio gydymo išlaidas, patvirtintas gydymo įstaigos pateiktais duomenimis. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusiąją, ji dėl sužalojimų buvo gydoma. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis CK 6. 263 str. 2 d. kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai ir atėmęs gyvybę, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas.

Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo išieškotinos liudytojo kelionės išlaidos 462 litai 88 ct.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

P. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 135 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 132 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal BK 135 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu ketveriems metams,pagal BK 132 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinai nubausti jį laisvės atėmimu ketveriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos, į bausmės laiką įskaityti buvimo ekspertizės įstaigoje laiką nuo 2009-03-23 iki 2009-04-02. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistojo P. Š. 8300 litų 91 ct. Valstybinei ligonių kasai.

Išieškoti iš nuteistojo P. Š. 462 litus 88 ct. proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.