Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Airarat“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Airarat“ ieškinį atsakovei A. K. dėl nuostolių atlyginimo, metinių palūkanų, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

8. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti apeliantės ieškinį, kaip neteismingą Plungės apylinkės teismui iš esmės nurodo, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę grindžia Lietuvos apeliaciniam teismui teikiamu apeliaciniu skundu, kur atsakovė nurodo šią gyvenamąją vietą, be to, turtas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad neva nėra objektyvių duomenų apie faktinę ir nuolatinę atsakovės gyvenamąją vietą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

9. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 8 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, taikė proceso teisės normas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą.

10. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis).

11. CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Taigi, asmens nuolatinės gyvenamosios vietos klausimas yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal objektyviuosius (faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, asmens turto, darbo vieta, ir pan.) ir subjektyviuosius (asmens pripažinimas) kriterijus.

12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, kuris negali būti absoliutinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011), tačiau viešajame registre asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-152/2011).

13. Nors apeliantė nurodo, kad byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau patikrinus viešųjų registrų duomenis, Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, byloje esančius įrodymus, su apeliantės argumentais negalima sutikti.

14. Pirmiausia, remiantis aktualiais viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog deklaruotos gyvenamosios vietos pasikeitimas įvykęs po 2020 m. rugsėjo 1 d., kada atsakovė buvo deklaravusi, jog jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-30532-1125/2020 duomenys apie atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimą), tai yra viešųjų registrų duomenys pagrindžia atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo pasikeitimą iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) anksčiausiai nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Siekiant nustatyti duomenis apie atsakovės gyvenamąją vietą, jos trukmę, pagrindinius interesus (nutarties 12 punktas), patikrinus viešųjų registrų duomenis (CPK 179 straipsnis) nustatyta, kad atsakovė 2022 m. gegužės 5 d. duomenimis jokio jos vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, duomenų apie darbovietę taip pat nėra.

15. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-374-777/2021 atsakovė teikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo, nurodydama, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog kituose minėtos bylos procesiniuose dokumentuose nurodyta jos gyvenamoji vieta tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), tai yra visi duomenys apie gyvenamąją atsakovės vietą yra skirtingi. Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog su minėtu apeliaciniu skundu pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovei buvo parengtas banko išrašas adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė taip pat minėtoje byloje apmokėjo advokato pagalbos išlaidas, kurio kontoros vieta yra Vilniuje (DOK-13286), 2021 m. spalio 8 d. atsakovė teikė prašymą, nurodydama, kad jos gyvenamoji vieta yra Vilniuje (DOK-13326). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog duomenų apie atsakovės darbovietę, nekilnojamąjį turtą 2022 m. gegužės 5 d. duomenimis nėra, į minėtoje byloje esamų įrodymų visumą (banko išrašas, advokato parengta PVM sąskaita - faktūra, atsakovės prašymai) šiuo atveju, labiau tikėtina išvada, jog atsakovės faktinė gyvenamoji vieta yra jos deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į minėtoje byloje pateiktus įrodymus, spręsti, jog šiuo metu faktinė atsakovės gyvenamoji vieta yra Palangos mieste, būtų prielaida, prieštaraujanti tiek viešųjų registrų duomenims, tiek minėtoje byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, be kita ko pažymint ir tai, jog apeliacinis skundas buvo pateiktas beveik prieš pusę metų, todėl teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovavosi viešųjų registrų duomenimis.

16. Kita vertus, galima pažymėti ir tai, jog apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Airarat“ vadovas, remiantis Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-374-777/2021 pateiktu 2020 m. balandžio 28 d. išplėstiniu juridinių asmenų registro išrašu, gyvenamąją vietą yra nurodęs adresu (duomenys neskelbtini). Toks pat apeliantės vadovo gyvenamosios vietos adresas yra nurodytas ir 2022 m. sausio 11 d. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, todėl darytina labiau tikėtina išvada, jog apeliantė turėjo galimybę tiek pirmosios instancijos teismui, tiek su atskiruoju skundu, pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius įrodinėjamą aplinkybę, jog atsakovė faktiškai gyvena ten pat kur ir apeliantės vadovas - (duomenys neskelbtini), tačiau tokie įrodymai teismui nepateikti. Tokių aplinkybių visuma, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, esant prieštaringiems duomenims dėl atsakovės gyvenamosios vietos, šiuo atveju padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės ieškinys turėtų būti pareikštas Vilniaus miesto apylinkės teismui, tai yra, pagal atsakovė deklaruotą gyvenamąją vietą Vilniuje.

17. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista ir atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

18. Esant nustatytoms 8-17 punkte nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirojo skundo reikalavimai netenkinami (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.