- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- eI3-138-320/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00127-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė (pirm.), Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Atsakovas
- H. P.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui H. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę nustatymo ir spręsdama klausimą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau- ir Susisiekimo ministerija, ir pareiškėja) pareiškimu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašė: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 22 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo H. P. nuosavybės teise valdomą 0,2418 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje; 2) nustatyti, kad atsakovui H. P. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 22 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą nuosavybės teise valdomą 0,2418 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 949 Eur.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas (toliau- ir Seimas) 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612) pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Susisiekimo ministeriją.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau- ir Vyriausybė) 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“ (toliau – Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31), kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – Specialusis planas) ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Įsigaliojus Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimui Nr. 31, pareiškėja 2017 m. sausio 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo atsakovą H. P. apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jo nuosavybės teise valdomo 2,3800 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą (toliau - Projektas) pareiškėja 2018 m. liepos 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ informavo atsakovą apie visuomenės supažindinimą su šiuo Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais. Šiuo pranešimu atsakovas taip pat buvo informuotas apie parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą ir kad pagal Projekto sprendinius iš jam priklausančio 2,3541 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams bus paimama 0,2418 ha dydžio dalis.
Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parengta 2018 m. balandžio 30 d., ją rengė UAB „Inreal“ turto vertintoja R. Š. ( kvalifikacinis turto vertintojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2009 m. gruodžio 30 d.) (toliau- ir Vertinimo ataskaita). Pagal Vertinimo ataskaitą vertinamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2418/23800 dalies (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018 m. balandžio 30 d. yra 949 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) direktorius 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – NŽT 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Projektą. Taip pat šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše (toliau - Sąrašas), ir nustatyti jų kadastro duomenys. Pagal Sąrašą atsakovui priklausęs 2,3541 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į 0,2418 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei į 2,1123 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT 2018 m. gruodžio 6 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliama į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini.)
NŽT direktorius 2019 m. sausio 22 d. aktu Nr. ŽVP-191-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – NŽT 2019 m. sausio 22 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas) paėmė visuomenės poreikiams atsakovo nuosavybės teise valdomą 0,2418 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo pagal Vertinimo ataskaitą paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 949 Eur, iš jų Žemės sklypo vertė – 949 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis - 0 Eur.
Pareiškėja 2019 m. vasario 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovą, kad NŽT priėmė 2019 m. sausio 22 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, pateikė šio akto kopiją ir pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu pareiškėja taip pat informavo atsakovą, kad jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, jame nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. Atsakovas per nustatytą terminą žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašė.
Pareiškėja iki šio pareiškimo pateikimo pervedė NŽT 2019 m. sausio 22 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą sumą – 949 Eur į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2019 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus nuostolius pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ pranešė atsakovui.
Iš atsakovo visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, Žemės sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių. Vertinimo ataskaita yra galiojanti, todėl laikytina vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą atsakovo žemės sklypą dydį. Atsakovas buvo informuotas dėl vyksiančios jo valdomo Žemės sklypo apžiūros. Savo nesutikimą su nustatyta paimamo Žemės sklypo verte atsakovas grindė tik deklaratyviais teiginiais, tačiau nepateikė jokių argumentų ar įrodymų dėl konkrečios atlyginimo už paimamą žemę sumos ir kitų patirtų nuostolių. Atsakovui pagal Vertinimo ataskaitą nustatytas atlyginimo dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.
Atsiliepimas
Atsakovas H. P. su pareiškėjos skundu nesutiko, atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, ginčo sklypas buvo pirktas šeimos poreikiams, jame planuota pastatyti namus jo vaikams, tai viso jo gyvenimo investicija. Sklypas išpuoselėtas, jame graži kūdra, kurios kampas nukertamas, sklypas praktiškai miesto ribose. Už siūlomą kainą atsakovas negalėtų nusipirkti jokio kito panašaus sklypo, nes pagal išnagrinėtus skelbimus panašių žemės sklypų kaina ženkliai viršija Vertinimo ataskaitoje nustatytą vertę. Mano, kad Žemės sklypo vertė turėtų būti nustatyta mažiausiai 1000 eurų už arą. Teigė, kad jis yra žlugdomas morališkai, nes likusioje sklypo dalyje dėl geležinkelio triukšmo, dulkių nebus įmanoma įsikurti.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų- akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos NŽT Panevėžio skyriaus, atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareikštu pareiškimu sutinka. Kaip ir nurodo pareiškėja, visos Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos yra tinkamai įvykdytos. Žemės paėmimo įstatymas nustato savininko patiriamų nuostolių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąrašą, taigi įstatymo lygmeniu yra užtikrinamas visų realiai patirtų nuostolių atlyginimas. Žemės sklypo vertė nustatyta Vertinimo ataskaita. Atsakovas projektą įgyvendinančiai institucijai nepateikė daugiau įrodymų dėl nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu. Darytina išvada, kad pagal esamus duomenis visi atsakovo patirti nuostoliai yra įvertinti ir jų dydis apskaičiuotas teisingai.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama NŽT Panevėžio skyriaus, su pareiškėjos prašymu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. NŽT nuomone, pareiškėja yra įvykdžiusi visas Žemės paėmimo įstatyme numatytas procedūras bei reikalavimus, todėl nėra pagrindo pareiškimo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau- ir Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutartimi, priimta šioje byloje, buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 22 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje“ teisėtumas ir leista paimtą visuomenės poreikiams atsakovo H. P. nuosavybės teise valdomą 0,2418 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje.
Minėta teismo nutartis įsiteisėjusi.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas tik dėl antro reikalavimo – atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą dydžio nustatymo.
Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo Specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.
Iš atsakovo visuomenės poreikiams paimtas Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Žemės sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių.
Vertinimo ataskaitoje nurodyta vertinamo Žemės sklypo rinkos vertė (2018 m. balandžio 30 d.) yra 949 Eur, kitų nuostolių nenustatyta. Žemės sklypų vertė nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka numatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“. Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 57 punktas). Žemės sklypo rinkos vertę nustatė UAB „Inreal“ turto vertintoja R. Š. (kvalifikacinis turto vertintojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), turinti turto vertintojo kvalifikaciją. Turto vertinimo ataskaita yra laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų dėl konkrečios atlyginimo už paimamą žemę sumos ir kitų patirtų nuostolių. Vien tik atsakovo pateikti nekilnojamojo turto pardavimo skelbimai, kuriuose nurodyta pardavėjų pageidaujama gauti už parduodamus nekilnojamuosius daiktus suma, nepatvirtina, kad šiuose skelbimuose įvardintų objektų pirkimo-pardavimo sandoriai iš viso buvo sudaryti, tuo labiau, už skelbimuose nurodytas sumas, todėl nurodytieji skelbimai negali būti laikomi tinkamu įrodymu, keliančiu abejonę Vertinimo ataskaitoje įvardinta Žemės sklypo rinkos verte.
Teismas, nustatęs, kad UAB „Inreal“ parengta Vertinimo ataskaita Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta ir yra galiojanti, ją vertina kaip Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytą tinkamą įrodymą, kuriuo grindžiamas už visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo rinkos vertės dydis. Darydamas nurodytą išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus, jog turto vertinimo ataskaita (ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas) yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo (žr., pvz., 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui pagal Vertinimo ataskaitą nustatytas atlyginimo už Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydis ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.
Atsakovo argumentas, kad turi būti atlyginti nuostoliai, kuriuos jis galimai patiria dėl atsakovo nuosavybėje likusių žemės sklypų patrauklumo bei galimybės juos pertvarkyti į namų valdas praradimo, atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas remiasi Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, įvardijančiomis, kokie nuostoliai turi būti atlyginami žemės savininkui pinigais, žemę paimant visuomenės poreikiams (paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos). Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tuo atveju, jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Atsakovas tokį savo argumentą remia vien tik deklaratyviais teiginiais. Minėta, kad Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų pradėjęs kokias nors teritorijų planavimo ar projektavimo procedūras, siekdamas pakeisti žemės sklypo paskirtį ar vykdyti statybas, taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad Žemės sklype atsakovas būtų vykdęs kokią nors komercinę veiklą ir tą komercinę veiklą privalėjo nutraukti dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų vykdymo. Be to, iš Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintų teisės normų turinio matyti, kad atlyginimą už paimamą žemė įstatymų leidėjas sieja tik su žemės paėmimo metu patiriamais, o ne su galimais ateityje atsirasiančiais nuostoliais. Teismas sprendžia, kad atsakovo nurodyti galimi nuostoliai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, be to, nepatenka į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų atlyginamų nuostolių kategorijas, todėl neatlyginami.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo nuosavybės teise valdomą 0,2418 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 949 Eur.
Pareiškėja į bylą pateikė prašymą atlyginti 1089,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatas P. J. bei kiti AKJ Consultus advokatų profesinės bendrijos nariai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjos pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).
Vertinant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius, kurio vienas iš uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 p.). Šiame padalinyje dirba 11 darbuotojų, iš jų 4 patarėjai ir 6 vyriausieji specialistai (duomenys gauti iš oficialios Susisiekimo ministerijos interneto svetainės). Darytina išvada, kad pareiškėjos vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai viso teisminio proceso metu šioje byloje. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokato paslaugų būtinumą šioje byloje surašant pareiškimus ir atstovaujant teismo posėdyje.
Vertindamas bylos pobūdį, teismas atsižvelgia į tai, kad, kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais, advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjos administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla buvo tiesiogiai susijusi su jos vykdomomis funkcijomis. Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą neteikė ir pareiškėjos prašyme suformuluotų reikalavimų neginčijo, todėl laikytina, kad bylos eiga nebuvo komplikuota ir sudėtinga.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėja nepagrindė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti jos interesams teisme šiuo atveju buvo būtinas, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 40 straipsniu,
nusprendžia:
nustatyti, kad atsakovui H. P. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 22 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą nuosavybės teise valdomą 0,2418 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 949 Eur.
Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.