Kauno apygardos teismo nutartis

2016-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-450-594/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-06
Bylos Nr.
1S-450-594/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis (pirm.), Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
V. I.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-450-594/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Rimo Švirino, Svetlanos Jurgaitienės, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo V. I. (toliau – V. I.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. 95-54 taikyti nuteistajam V. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. I. 2011 m. sausio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. ir nuteistas 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2010 m. rugpjūčio 24 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 24 d..

Žemesnės instancijos teismas

2016 m. vasario 8 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-54 nutarta taikyti nuteistajam V. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau 2016 m. kovo 1 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismas patvirtinti Komisijos nutarimą atsisakė.

Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis V. I. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį, dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016 m. vasario 8 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-54, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistojo teigimu, jis ankščiau teistas nebuvo, atvykęs į pataisos namus adaptacijos sunkumų neturėjo, atlikdamas bausmę, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo. Pažymi, jog už gerą elgesį buvo skatintas du kartus, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, atlikdamas bausmę, įgijo odinių gaminių taisytojo specialybę, dirbo VĮ „Mūsų amatai“ darbininko vienetininko pareigose, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos ir darbo vietų trūkumo iš darbo buvo atleistas. Aktyviai dalyvauja ir socialinės reabilitacijos programose, paskaitose - alkoholis ir jo pasekmės, kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, dengia jam priteistą civilinį ieškinį. Tokiu būdu, nuteistojo įsitikinimu, įvertinus socialinio tyrimo bei pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadas, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų vykdymo rezultatus, galima daryti išvadą, kad šiuo metu jo mąstyme ir elgesyje įvyko kardinalūs pokyčiai, dėl ko, jo lygtinis paleidimas yra galimas.

Šalies argumentai

V. I. teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, visiškai nepagrįstai rėmėsi jam likusia laisvės atėmimo bausmės dalimi. Ši aplinkybė, nuteistojo įsitikinimu, neturi nieko bendro su asmens pataisos procesu ir jam taikomos socialinės reabilitacijos priemonėmis bausmės atlikimo metu, todėl sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, likusi bausmės dalis neturėtų būti laikoma pagrindu atsisakyti asmeniui taikyti lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. I. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. I. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 38 balai. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 str. 1 d. nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Bylos duomenimis, V. I. stengiasi vykdyti jo atžvilgiu sudarytą individualaus darbo planą, tokiu būdu koreguodamas savo problemines sritis. Pataisos namuose jis įgijo odinių gaminių taisytojo specialybę, nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. liepos 15 d. dirbo VĮ „Mūsų amatai“ darbininko vienetininko pareigose (dėl pablogėjusios sveikatos būklės ir darbo vietų trūkumo iš užimamų pareigų jis buvo atleistas). Nuteistasis dalyvavo anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, Norvegų projekte „Motyvacija dirbti, socialinių įgūdžių stiprinimas“, seminaruose UAB „Sėkmės teorija“, „Gyvenimo harmonijos ratas“ bei kituose pataisos įstaigoje organizuojamuose renginiuose. Drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, o už gerą elgesį bei darbą skatintas du kartus, suteikiant padėką. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia pagrįstai konstatuoti teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau, priešingai nei savo skundu apygardos teismui tai traktuoja pats V. I., šios aplinkybės tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, juolab, kad per bausmės atlikimo laiką jis buvo skatintas tik du kartus. Aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, V. I. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta.

Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, jog, sutinkamai su 2016 m. vasario 2 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami du V. I. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – gyvenimo sąlygos bei mąstymas ir elgesys, kas aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, visą laiką gyveno Vilniuje savo gyvenamą plotą nuomodamasis iš svetimų asmenų, lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi (duomenys neskelbtini) „Nakvynės namuose“. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis dirbti neketina, teigdamas, jog šiuo metu jis yra pensinio amžiaus ir turi 50 proc. nedarbingumo laipsnį, tačiau, remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, V. I. iki nuteisimo ilgą laiką taip pat nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje kaip bedarbis, per visą savo darbingumo laikotarpį turėjo dažnų nedarbingumo laikotarpių su trumpomis pertraukomis. Toks nuteistojo požiūris į savo gyvenamąją vietą bei darbą aukštesniajam teismui kelia pagrįstų abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir leidžia pagrįstai manyti, jog V. I. nagrinėjamu atveju nededa pakankamai pastangų į savo gyvenimo kokybės gerinimą, visą atsakomybę dėl savo gyvenamosios vietos bei pragyvenimo šaltinio perkeldamas atitinkamoms valstybės institucijoms. Šių duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad, sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pataisos namuose yra gauta vykdomųjų raštų 5178,70 eurų sumai, tačiau vykdant išieškojimą padengta tik nedidelė šios sumos dalis. Esant tokiems duomenims pagrįstai manytina, jog šiuo metu V. I. turi pakankamai pinigų tik kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau per mažai santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms padengti. Tuo tarpu įvertinus nuteistojo požiūrį į darbą, jog jis lygtinio paleidimo atveju neketina dirbti, ketina gyventi iš savo pensijos ir gaunamos neįgalumo išmokos, pagrįstai manytina, jog finansinės problemos nuteistąjį gali veikti neigiamai, paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumą jam būnant laisvėje.

Abejonių pakankama V. I. elgesio korekcija bei jo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jo problemos dėl alkoholio bei menkos pastangos atsisakant šio jo elgesį neigiamai veikiančio įpročio. Kaip matyti iš 2016 m. vasario 2 d. Socialinio tyrimo išvados, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę V. I. atlieka už nusikaltimą, kurį įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Nuosprendyje konstatuota, kad nuteistajam yra nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Ir nors pataisos namuose už alkoholio vartojimą nuteistasis baustas nebuvo, tačiau jis suvokia tik kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas, siekdamas atsisakyti potraukio alkoholiui, pataisos namuose V. I. dalyvavo vos viename atvirame anoniminių alkoholikų susitikime, kas leidžia pagrįstai konstatuoti itin atsainų nuteistojo požiūrį į vieną esminių jo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių bei ypač menkas nuteistojo pastangas koreguojant savo gyvenimo būdą teigiama linkme, juo labiau įvertinus ir tai, kad iš esmės nuteistasis neigia savo priklausomybę nuo alkoholio ir nesuvokia, kad alkoholio vartojimas, susijęs su jo padarytu nusikaltimu ir gali turėti lemiamos įtakos jo elgesiui ateityje.

Vertinant V. I. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, jis nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su kitais lygiais ir turi draugų tiek laisvėje, tiek pataisos namuose. Jo tarpasmeniniai įgūdžiai adekvatūs, atitinka jo amžių ir išsilavinimą. Tačiau, nuteistasis nesugeba paaiškinti savo veiksmų, į problemas įsivelia būtent dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių. Apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, kas, įvertinus jam inkriminuoto nusikaltimo sunkumą, pavojingumą bei įvykdymo aplinkybes, vis tik neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai manyti, jog toks jo mąstymas ateityje gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą. Šią išvadą sustiprina ir V. I. socialiniai ryšiai. Savo šeiminius santykius pats nuteistasis apibūdina kaip probleminius, sūnus juo visiškai nesidomi ir jo nelanko, dėl ko V. I. jaučiasi vienišas ir nėra tuo patenkintas. Tokia nuteistojo emocinė būsena, įvertinus aukščiau aptartus jo mąstymo ypatumus, neabejotinai gali lemti ir pakartotinį jo nusikalstamumą jam būnant laisvėje.

Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo teiginiais, kad nei nusikalstamų veikų sunkumas, nei likusios bausmės dalis kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlygos nėra įtvirtintos BVK 158 str. nuostatose, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino šias aplinkybes sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą. Atsakant į tokius nuteistojo argumentus, pažymėtina, kad BVK 157 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu sprendžiant ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, o toks elgesio vertinimas neatsiejamas su bausmės atlikimo trukme, kadangi pataisos procesas negali būti siejamas vien su minimalia atliktos bausmės dalimi, kuriai esant galima svarstyti lygtinio paleidimo klausimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka artima vidutinei (38 balai). Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. I. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, susiję su ankstesnių jo teistumų nebuvimu.

Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. I. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. I. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Albinas AntanaitisTeisėjai : Rimas ŠvirinasSvetlana Jurgaitienė