- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-13
- Bylos Nr.
- B2-4316-392/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01320-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fareksis“
- Suinteresuotas asmuo
- T. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Gražina Bitvinskienė, viešame teismo posėdyje išnagrinėję pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Fareksis“ prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo T. L.
Aprašomoji dalis
nustatė:
UAB „Fareksis“ administratorius, kuris bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant, teismo prašo pripažinti UAB ,,Fareksis“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-07-11 nutartimi civ. b. Nr. B2-4905-392/2014 iškėlė UAB „Fareksis“ bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „Renavita“. BUAB „Fareksis“ kreditorių susirinkimas įpareigojo administratorių kreiptis į teismą dėl UAB „Fareksis“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pareiškėjo nuomone, BUAB „Fareksis“ nemokumą nulėmė sąmoningas ir aplaidus buvusio įmonės vadovo ir savininko elgesys valdant įmonę, nes įmonės valdymo organas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (LR ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.) Iš BUAB „Fareksis“ 2010 – 2012 m. finansiniais metais sudarytų balansų matyti, jog jau 2009 metais bendrovė veiklą vykdė nuostolingai, turtas mažėjo, o įsipareigojimai kreditoriams – augo:
Finansiniai metaiIlgalaikis turtasTrumpalaikis turtasTurtas iš visoPer vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai2009 m.763 239 Lt649 522 Lt1 412 761 Lt1 362 105 Lt2010 m.499 842 Lt662 771 Lt1 162 613 Lt1 438 842 Lt2011 m.374 816 Lt674 315 Lt 1 049 131 Lt1 411 548 Lt2012 m.268 276 Lt660 792 Lt929 068 Lt1 863 029 Lt
BUAB „Fareksis“ pagrindinė veikla buvo susijusi su didmenine prekyba automobilių priekabomis, statybinėmis medžiagomis ir kitomis prekėmis. 2013-06-06 buvęs bendrovės vadovas T. L. paaiškinimuose Kauno apskrities VMI nurodė, jog bendrovė iki 2007 metų dirbo pelningai, vėliau dėl ekonominės krizės, pradedant 2008 m. verslas žlugo. Nepaisant to jis ir toliau stengėsi vystyti bendrovės veiklą ir 2011 m. bei 2012 m. vykdė didmeninę prekybą automobilių priekabomis. Tačiau iš VĮ „Regitra“ išduoto išrašo apie UAB „Fareksis“ vardu įregistruotas ir išregistruotas transporto priemones matyti, jog pagrindinę įmonės veiklą (susijusią su automobilių priekabų pardavimu) bendrovė vykdė 2005 – 2007 m., o atsakovo nurodytu 2011-2012 m. laikotarpiu bendrovė veiklos jau faktiškai nebevykdė, kadangi per dvejus metus buvo įregistruota - išregistruota tik viena priekaba (valst. Nr. 0664AE, VIN kodas V610001B1C0000832, įregistruota 2012-07-18, išregistruota 2012-07-20).
2010 m., 2011 m., ir 2012 m. aiškinamuosiuose raštuose nurodoma, kad bendrovės patirtą nuostolį lėmė finansinė krizė, partnerių finansinės būklės pablogėjimas, atsiskaitymų sutrikimas, partnerių bankrotai, pasikeitusios verslo sąlygos, tačiau nors bendrovės nuostolis bei įsipareigojimai vis augo, o veikla faktiškai vykdoma nebuvo, atsakovas nesiėmė veiksmų šiai situacijai pagerinti.
2014-07-11 Vilniaus apygardos teismas byloje B2-4905-392/2014 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos pareiškimą priėmė nutartį, kurioje įvertinęs, kad įmonės įsipareigojimai kreditoriams viršija jos į balansą įtraukto turto vertę, nusprendė, kad UAB „Fareksis“ yra nemoki, todėl yra pagrindas šiai įmonei iškelti bankroto bylą. 2012 metais, kai anot teismo, bendrovė jau buvo nemoki, bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas buvo T. L., taigi jis, vadovaujantis LR ĮBĮ 8 str. 1 d., kaip įmonės vadovas privalėjo kreiptis į teismą dėl jos bankroto bylos iškėlimo.
Mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (LR ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.). Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-06-12 pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą matoma, jog bendrovė neteisingai deklaruodavo PVM duomenis. Atkreiptinas dėmesys į BUAB „Fareksis“ išlaidas direktoriaus T. L. gyvenamojo ploto išlaikymui: 2011 m. – 965,10 Lt, 2012 m. – 2737,24 Lt, kurios kaip pažymėta Pranešime, yra pripažįstamos gyventojo gautomis pajamomis natūra. Tokios pajamos yra apmokestinamos – 15 proc. gyventojų mokesčio tarifu. Taigi šiuo atveju, BUAB „Fareksis“ apmokėdamas direktoriaus T. L. nuomojamo buto išlaidas (taip suteikdavęs pajamų natūra) turėjo nuo jų apskaičiuoti, išskaičiuoti bei deklaruoti ir už pajamų gavėja, t.y. direktorių T. L., t.y. sumokėti ne tik GPM, bet ir 6 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmoką bei 3 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo įmoką. Įvertinus šias aplinkybes ir Kauno apskrities VMI Pranešime padarytą išvadą, kad BUAB „Fareksis“ nesivadovavo teisės aktais ir „nuo 2011-2012 m. direktoriaus T. L. gautos natūrinės naudos neapskaičiavo, nedeklaravo ir į Lietuvos biudžeto pajamas nesumokėjo GPM 15 proc. – 730,73 Lt, SODRA – 39,98 proc. – 1947,63 Lt, iš viso mokesčių – 2678,36 Lt“, matyti, jog bendrovė vengė mokėti privalomuosius mokesčius valstybei.
Be to, Kauno apskrities VMI atlikdama mokestinį tyrimą, nustatė, jog BUAB „Fareksis“ iš 2011 m. PVM apskaitos žiniaraščių neteisingai perkėlinėjo duomenis į PVM deklaracijas: „PVM deklaracijoje už gegužės mėn. deklaravo mažesnę iš ES valstybėse narėse registruotų PVM įsigytų prekių vertę 63419 Lt (21 lauk.), nuo jos priskaičiuotą pardavimo PVM – 13318 Lt (34 lauk.) ir įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 lauk.) – 13318 Lt- 2011 m. PVM deklaracijose atitinkamais mėnesiais nedeklaravo apskaitoje apskaitytą iš ES valstybėse narėse registruotu įmonių įgytų paslaugų vertę (24 lauk.) – 5566 Lt <…> nuo jos priskaičiuoto pardavimo PVM (34 lauk.) – 1169 Lt ir įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 lauk.) – 1169 Lt <…>.“.
Taip pat, pastebėti ir neatitikimai apskaičiuojant ir deklaruojant PVM už 2012 metus: „mokesčių mokėtojas iš 2012 m. PVM apskaitos žiniaraščių neteisingai perkėlė duomenis į PVM deklaracijas ir dėl šios priežasties PVM deklaracijose nedeklaravo apskaitoje apskaitytą iš ES valstybėse narėse registruotų įmonių įgytų paslaugų vertę (24 lauk.) – už rugpjūčio mėn. – 587 Lt, už rugsėjo mėn. – 843 Lt, nuo jos priskaičiuoto pardavimo PVM (34 lauk.) už rugpjūčio mėn. – 123 Lt, už rugsėjo mėn. – 177 Lt“. Vykdant mokestinį tyrimą buvo ir daugiau nustatyta deklaruojamo PVM neatitikimų, tačiau pareiškus užklausimus bendrovės vadovui, šie būdavo ištaisyti pateikus patikslintas PVM deklaracijas.
Taip pat Pranešime nustatyta, jog „pagal Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „Fareksis“ pateiktas deklaracijas 2013-05-24 deklaruojamų mokesčių nepriemoka – 628983,39 Lt, t.t. PVM – 606761,44 Lt (mokesčio -550215,36 Lt ir 56546 Lt delspinigių).“
Akivaizdu, kad buvę bendrovės vadovas nuo 2009 m. netinkamai vadovavo įmonei, nebesistengė pagerinti jos finansinės padėties gerinant bei vystant veiklą. Atsakovas apleido BUAB „Fareksis“, veikė nerūpestingai ir neatsižvelgdamas į įmonės bei kreditorių interesus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo ir dalyvio, veiksmuose esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose numatytų tyčinio bankroto požymių.
T. L. į teismo posėdį, apie kurį jam pranešta CPK 130 str. nustatyta tvarka, neatvyko. Jo buvimo vietos nepavyko nustatyti ir ieškovo pasitelktam antstoliui.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas, nes jis yra grindžiama tik deklaratyviais ieškovo bankroto administratoriaus teiginiais.
Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas yra apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia, o jo požymiai yra aplinkybės, jog įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2002; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2001 m. gruodžio 21 d. nutarime ,,Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto byloje“ Nr. 33 išaiškino, jog nagrinėdami bankroto bylas teismai turi atkreipti dėmesį į tikrąsias bankroto priežastis ir spręsti, ar konkrečioje byloje bankrotas nėra tyčinis, tai yra ar įmonės bankroto nelėmė sąmoningas blogas jos valdymas, kuris gali reikštis tiek aktyviais įmonės vadovų veiksmais, tiek neveikimu, o minėtojo nutarimo 13 punkte nurodyta, jog apie tyčinį bankrotą galima spręsti iš to, kad įmonės vadovai akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą arba apskritai jo neorganizavo, buvo sudarinėjami nuostolingi įmonei sandoriai (pasirašinėjamos sutartys prekėms įsigyti ar paskoloms paimti, prievolių įvykdymas užtikrinamas laidavimu ar garantija, prisiimami kitokie finansiniai įsipareigojimai), žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti (sumokėti už gautas prekes ar grąžinti paimtų paskolų, atsakyti pagal laidavimo ar garantijos sutartis ir panašiai). Šių požymių buvimą rodo ir tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti. Tačiau tokių požymiu visumos nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad administratorius prašo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu todėl, jog dėl netinkamo įmonės valdymo ji nebegalėjo padengti savo įsiskolinimų kreditoriams ir bankrutavo. Tačiau šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti įmonę bankrutuojančia, o ne bankrutavusia tyčia. Byloje nėra atskleista jokių aplinkybių nurodančių į tyčinius įmonės vadovo veiksmus turinčius tikslą paslėpti ir iššvaistyti turtą, nenurodomi jokie įstatymui prieštaraujantys jos sudaryti sandoriai. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad įmonė neteisingai deklaruodavo PVM duomenis, iš PVM apskaitos žiniaraščių neteisingai perkėlinėjo duomenis į PVM deklaracijas; apmokėdama direktoriaus T. L. nuomojamo buto išlaidas neišskaičiavo ir nesumokėjo gyventojo pajamų ir kitų mokesčių, kurių suma 2678,36 Lt, taipogi nėra pakankamos tyčiniam įmonės bankrotui konstatuoti. Be to iš VMI patikrinimo medžiagos matyti, kad pareiškus užklausimus bendrovės vadovui, mokestiniai trūkumai būdavo ištaisyti pateikus patikslintas PVM deklaracijas. Pagal ĮBĮ nuostatas tyčinio bankroto požymiai yra šie: kai įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba įvykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, jog iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Tokių aplinkybių buvimo byloje neįrodinėjama. Dėl uždelsto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo galima įmonės vadovo atsakomybė, bet tai nėra pakankamu pagrindu pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.
Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, kad ieškovas nepateikė teismui aiškių įrodymų, kad UAB „Fareksis“ prie bankroto buvo privesta tyčia, todėl ieškinio tenkinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 290–291, 335 str. teisėjas
nutaria:
Prašymo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.