- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-22
- Bylos Nr.
- 2SA-61-464/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-11691-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Lazdynų būstas“, Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą dėl antstolio D. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Lazdynų būstas“, Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Vilniaus vandenys.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. B. 2009-09-10 su skundu (b.l. 1, 7-8) kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą, prašydama pripažinti antstolio D. S. veiksmus, skiriant ekspertizę T. P. turtui – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), ir ją pavedant atlikti UAB „Abrisas“, neteisėtais. Nurodė, kad ji yra T. P. globėja bei turto administratorė. Antstolis vykdo skolos išieškojimą iš T. P. turto išieškotojams UAB „Lazdynų būstas“, valstybei ir UAB „Vilniaus vandenys“. 2009-08-17 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 32-766/05 antstolis paskyrė ekspertizę T. P. priklausančiam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Turto vertės ekspertizę antstolis pavedė atlikti UAB „Abrisas“. Šis antstolio patvarkymas yra neteisėtas ir pažeidžia pareiškėjos teises. Minėtas butas yra vienintelis skolininkės gyvenamasis būstas, išieškant iš šio turto būtų pažeisti skolininkės interesai turėti gyvenamąją vietą. Antstolis, pavedęs atlikti ekspertizę UAB „Abrisas“, nepateikė įmonės darbuotojų sąrašo, kurie gali atlikti ekspertizę, bei jų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Neturėdama šios informacijos pareiškėja negali pareikšti nušalinimo konkrečiam ekspertui.
Atsiliepimas
Antstolis D. S. atsiliepimu (b.l. 20-21) nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ekspertizės paskyrimas nereiškia turto realizavimo. Šiuo atveju ekspertizės paskyrimas pats savaime nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių. Areštuoto turto vertės nustatymas yra būtinas, siekiant įvertinti išieškojimo galimybes, nustatant jo apimtį bei būdus. Pareiškėjos argumentai dėl to, kad jai nebuvo pateiktas įmonės darbuotojų, galinčių atlikti ekspertizę sąrašas, nepagrįsti. Antstolis pažymėjo, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekdama išvengti skolos sumokėjimo, elgiasi nesąžiningai. Nagrinėjamu atveju galimo realizavimo objektas yra keturių kambarių butas, už kurio komunalinius patarnavimus yra nemokama nuo 2004 m.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu (b.l. 22) su pareiškėjos skundu sutiko iš dalies. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad antstolis, skirdamas ekspertizę T. P. butui, nepažeidė teisės normų reikalavimų. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad skolą būtų galima išieškoti per šešis mėnesius iš darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010-11-05 nutartimi (b.l. 42-44) atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja yra neįgalios savo motinos T. P. globėja ir turto administratorė, o antstolis vykdo skolų išieškojimą iš skolininkės T. P. išieškotojams UAB „Lazdynų būstas“, Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „Vilniaus vandenys“. Antstolis, vykdydamas priverstinį skolų išieškojimą, 2005-06-28 turto arešto aktu, areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra vienintelė jos gyvenamoji patalpa. Antstolis 2009-08-17 patvarkymu paskyrė ekspertizę minėto buto vertei nustatyti. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, konstatavo, jog antstolis 2009-08-17 patvarkymu pagrįstai sprendė, kad kylant abejonių dėl turto rinkos vertės, tikslinga skirti ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos argumentus, kad antstolis nepateikė darbuotojų sąrašo, kurie gali atlikti ekspertizę bei jų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus dėl ko pareiškėja negalėjo pareikšti nušalinimo konkrečiam ekspertui, atmetė kaip nepagrįstus, kadangi pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ji pati kreipėsi į antstolį, prašydama nurodyti ekspertą, atliksiantį ekspertizę. Be to, pareiškėja nenurodė aplinkybių, leidžiančių manyti, kad yra pagrindų pareikšti ekspertui nušalinimą, o kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti įmonės, kuriai antstolis pavedė atlikti ekspertizę, ekspertų šališkumu ar specialių žinių, būtinų vertinant nekilnojamo objektus, neturėjimu pirmosios instancijos teismas nenustatė.
Šalies argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu (b.l. 53) prašo pakeisti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-11-27 nutartį ir pripažinti antstolio veiksmus, skiriant ekspertizę ir pavedant ją atlikti UAB „Abrisas“, neteisėtais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, siekdama sustabdyti išieškojimą iš nekilnojamojo turto, esančio Architektų g. 56-100, Vilniuje. Nusprendus, jog iš šio nekilnojamojo turto išieškojimas yra negalimas, minėtas turtas būtų eliminuotas iš išieškotino turto balanso. Tokiu atveju ekspertizės paskyrimas netektų prasmės, o ekspertizės išlaidos tektų skolininkei.
Atsiliepimas
Antstolis D. S. atsiliepimu (b.l. 61-62) prašo pareiškėjos skundą atmesti. Nurodo, kad ekspertizės paskyrimas pats savaime jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, todėl negali būti traktuojamas kaip pažeidimas. Pareiškėjos prašymas stabdyti bylą kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje dėl išieškojimo uždraudimo iš skolininkės paskutinio būsto nėra susijęs su antstolio veiksmų teisėtumu, skiriant ekspertizę. Ekspertizės skyrimas nereiškia turto realizavimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių procesinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ekspertizės skyrimo vykdymo proceso metu pagrindus bei tvarką, o apeliantė skunde neįvardijo teisinių argumentų, kurių pagrindu būtu galima konstatuoti pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą (CPK 306 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad antstolis D. S., vykdydamas skolų išieškojimą iš skolininkės T. P. išieškotojų UAB „Lazdynų būstas“, Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijos ir UAB „Vilniaus vandenys“ naudai (v.b. Nr. 32-517/2008, 32-766/2005, b.l. 1-4) 2005-06-28 turto arešto aktu areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (v.b. Nr. 32-766/2005, b.l. 7-9). Antstolis 2009-08-17 patvarkymu areštuoto buto vertei nustatyti paskyrė ekspertizę (v.b. Nr. 32-766/2005, b.l. 131). Šiuo konkrečiu atveju apeliantė skundžia antstolio veiksmus, pastarajam pasinaudojus įstatymine teise pasitelkti ekspertą turto objekto rinkos vertei nustatyti.
Tinkamas areštuoto turto įvertinimas būtinas siekiant apginti tiek išieškotojo (pardavus turtą už didžiausią kainą maksimaliai padengiama skola), tiek skolininko (jam grąžinamas skolos ir turto vertės skirtumas) interesus. Šių interesų apsaugą taip pat užtikrina galimybė skirti ekspertizę vykdymo procese. Ekspertizės skyrimas, siekiant įvertinti areštuojamą turtą, yra įstatymo leidėjo įtvirtinta galimybė antstoliui bendradarbiauti su specialių turto vertinimui reikalingų žinių turinčiu asmeniu, kurio pagalba būtų galima kvalifikuotai nustatyti areštuoto turto rinkos vertę. CPK išvardyti trys pagrindai, kuriems esant vykdymo procese atliekama ekspertizė: 1) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.); 2) jei skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo (CPK 681 str. 1 d., 2 d.); 3) jei negalima įvertinti turto jo arešto metu (CPK 678 str. 1 d. 5 p.).
CPK 681 str. nustatytas reikalavimas antstoliui įkainoti turtą vykdant jo areštą, taigi areštuodamas turtą, kurio pats įvertinti negali, antstolis turto arešto akte nurodo, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Tokiu atveju CPK 681 str. 1 d. nurodyta įkainojimo procedūra neatliekama, o areštuojamo turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Antstolis D. S., 2005-06-28 areštuodamas skolininkės nekilnojamąjį turtą, nurodė, kad šio turto vertei nustatyti bus kviečiami ekspertai (v.b. Nr. 32-766/2005, b.l. 7-9). Šio nekilnojamojo turto - keturių kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė nebuvo nenurodyta ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose (v.b. Nr. 32-766/2005, b.l. 127-130, 149-150), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju antstolis turėjo pagrindą konstatuoti, kad kyla abejonių dėl turto rinkos vertės.
Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantė nereiškia pretenzijų, susijusių su antstolio pasirinkto eksperto šališkumu, kvalifikacija ar jo nustatyta turto verte. Vykdomojoje byloje apeliantė taip pat nereiškė ekspertui nušalinimų ar prieštaravimų, susijusių su nekilnojamojo turto įvertinimu. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į CPK 681 str. įvirtintą areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklę, reikalaujančią, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę, nėra pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų ydingumo vien paskiriant ekspertizę areštuotam skolininkės nekilnojamajam turtui įvertinti.
Teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau pažymėtina, ir tai, kad antstolis, gindamas išieškotojo interesus, kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Taigi antstolio diskrecija nėra absoliuti, naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas bei vykdymo proceso šalių proporcingumo ir interesų derinimo principus.
Tuo atveju, kai antstolis savo iniciatyva skiria ekspertizę turto vertei nustatyti, už ekspertizę sumokama iš antstolio sąskaitos, o turėtos išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 str. nustatyta tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms atsižvelgtina į apeliantės argumentus, kad pastaroji kreipėsi į teismą dėl uždraudimo nukreipti išieškojimą į skolininkės nekilnojamąjį turtą.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2009-09-14 buvo kreiptąsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su prašymu taikyti CPK 663 str. 4 d. nustatytą apribojimą ir neleisti nukreipti išieškojimo iš nekilnojamojo turto, esančio Architektų g 56-100, Vilniuje. Kaip matyti iš šios bylos proceso eigos, pranešimai apie minėtą skolininkės prašymą 2009-09-22 buvo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, tame tarpe ir antstoliui D. S.. Tuo tarpu antstolis, 2009-08-17 patvarkymu paskyręs nekilnojamojo turto ekspertizę ir apie ją informavęs vykdymo proceso dalyvius, tik 2009-09-30 sudarė turto vertinimo sutartį Nr. 25 bei sulygo dėl ekspertizės išlaidų (v.b. Nr. 32-766/2005, b.l. 165-166)m nors apeliantė buvo pateikusi teismui prašymą neleisti nukreipti išieškojimo į aptariamą areštuotą butą. Šiomis faktinėmis aplinkybėmis teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokie antstolio veiksmai, kuriais buvo sudaryta nekilnojamojo turto vertinimo sutartis, po to, kai vienas iš vykdymo proceso dalyvių kreipėsi į teismą dėl uždraudimo vykdyti išieškojimą iš šio turto, laikytini pertekliniais ir sąlygojantys vykdymo išlaidų padidėjimą, kas iš esmės yra nesuderinama su CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga aktyviai padėti vykdymo proceso dalyviams, t. y. ir skolininkui, ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus bei vadovautis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, juo labiau, kad vėliau tokį apeliantės prašymą teismai patenkino Atsižvelgiant į aptartą situaciją darytina išvada, kad šie vykdymo veiksmai buvo atlikti paties antstolio rizika, todėl skolininkui neturėtų kilti neigiamų minėtų vykdymo veiksmų padarinių, susijusių su pareiga atlyginti antstolio patirtas materialines sąnaudas.
Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apeliantės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 15,85 Lt (b.l. 67) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės I. B. 15 (penkiolika) litų 85 centus dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.