- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- N-756-1358-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Stasys Gudynas, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Kategorijos
- 50.15.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno, Vaidos Urmonaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutarties V. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnas 2007 m. liepos 27 d. V. I. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji Vilniaus teritorinės muitinės geležinkelio posto „Vaidotai“ muitinės sandėlyje Nr. VA0325 pateiktame 2007 m. liepos 2 d. Bendrojo administracinio dokumento (toliau – ir BAD) importo rinkinyje Nr. 7VG20406089 deklaravo muitinės procedūrai - išleidimui į laisvą apyvartą – prekę Nr. l „besiūliai vamzdžiai iš nelegiruotojo plieno 180x36;203x32;194x36“ bei prekę Nr. 2 „besiūliai apskr. Sk. Vamzdžiai iš nelegiruotojo plieno 140xl6;146xl8;159x30“ neteisingais TARIC kodais 7304399380 ir 7304399299 bei pateikė neteisingus prekių aprašymus. Muitinio tikrinimo metu kilus abejonėms dėl kokybės sertifikatų autentiškumo ir juose nurodytos informacijos teisingumo bei po konsultacijų su Muitinės laboratorijos metalų specialistu buvo nustatyta, jog tikrinamos prekės deklaruotos neteisingais TARIC kodais. Tai patvirtino ir metalografijos laboratorijos AB „Vingriai“ atlikta ekspertizė. BAD importo rinkinyje Nr. 7VG20406089 deklaruota prekė Nr. l turi būti klasifikuojama TARIC kodu 7304599320 A999, taikant 35,8 % antidempingo muitą, o prekės Nr. 2 - TARIC kodu 7304599230 A999, taikant 35,8 % antidempingo muitą, taip pat papildomai turėtų būti priskaičiuota 21 091 Lt muitų ir mokesčių. Vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr.2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Įgyvendinimo nuostatos), 199 straipsniu pateikus muitinės įstaigai pasirašytą deklaraciją, deklarantas (jo atstovas) tampa atsakingu už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Neteisingus duomenis apie prekių Nr. l bei Nr. 2 TARIC kodus ir aprašymus BAD importo rinkinyje Nr. 7VG20406089 pateikė UAB „Unigela“ muitinės tarpininko atstovė V. I. , todėl ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 209² straipsnio 1 dalyje, nes neteisingai deklaruotų prekių vertė viršija 100 MGL sumą.
Už padarytą pažeidimą Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) viršininko pavaduotojo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutarimu V. I. pagal ATPK 209² straipsnio 1 dalį nubausta 5 000 Lt bauda.
II.
V. I. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti, teismui visgi nustačius jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėtį, prašė paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 209² straipsnio 1 dalies sankcijoje. Nurodė, kad Bendrojo administracinio dokumento importo rinkinį ji ruošė ir vėliau pateikė muitinės pareigūnams pagal kliento pateiktus dokumentus: sąskaitą - faktūrą Nr. 00000003, originalius kokybės sertifikatus Nr. 3057/7 ir Nr. 3098/11, Rusijos eksporto deklaraciją Nr. 10220030/210607/1013074, BKS Nr. 7005 004735 6027635, priežiūros dokumentą PIP-07-00515, atitinkamai parinko kodus 7304399380 – besiūliai vamzdžiai iš nelegiruotojo plieno, kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 168,3 mm, bet ne didesnis kaip 406,4 mm ir 7304399299 – besiūliai vamzdžiai iš nelegiruotojo plieno, kurių išorinis skersmuo ne didesnis kaip 168,3 mm. Apžiūrėjus kokybės sertifikatus Nr. 3057/7 ir Nr. 3098/11 nekilo jokių abejonių dėl jų autentiškumo, kadangi kokybės sertifikatai buvo antspauduoti originaliais antspaudais ir tinkamai patvirtinti. Įformindama dokumentus ji vadovavosi pateiktais kokybės sertifikatais ir juose nurodytais duomenimis. Tik laboratorijoje atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad prekių kodas, nurodytas BAD rinkinyje, neteisingas ir jis buvo ištaisytas. Jai buvo pateikta pakankamai duomenų apie prekę, todėl ji neturėjo jokio pagrindo tikrinti siuntėjo nurodomos informacijos teisingumo – pateikti dokumentai nekėlė jokių abejonių jų teisingumu. Deklaruodama vamzdžius, elgėsi pakankamai apdairiai ir objektyviai negalėjo kritiškai vertinti kokybės sertifikatuose nurodytos informacijos. Jos veikoje nėra vieno iš būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų – subjektyviosios pusės. Kad būtų galima asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje, turi būti konstatuota, kad jis tyčia pateikė neteisingus duomenis. Vien duomenų neteisingumas deklaracijoje nėra administracinės teisės pažeidimas. Neteisingus duomenis pateikdamas asmuo turi suprasti, kad jie neteisingi.
Institucija skundą prašė atmesti. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimas įrodytas, nuobauda V. I. paskirta sankcijos ribose, atsižvelgiant į visas bylai reikšmingas aplinkybes.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 17 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies – Vilniaus teritorinės muitinės 2007 m. rugsėjo 27d. nutarimą pakeitė, V. I. paskirtą 5 000 Lt baudą sumažino ir paskyrė 500 Lt baudą. Likusią nutarimo dalį paliko galioti nepakeistą.
Teismas nurodė, kad V. I. padarytas administracinio teisės pažeidimas yra įrodytas, jis kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta sankcijos ribose. Byloje nustatyta, kad V. I. , būdama UAB „Unigela“ muitinės tarpininko atstove, 2007 m. liepos 2 d. Vilniaus teritorinės muitinės Geležinkelio posto „Vaidotai“ pateikė Bendrojo administracinio dokumento importo rinkinį Nr. 7VG20406089, kuriame neteisingai deklaravo „išleidimo į laisvą apyvartą“ muitinės procedūrai prekių – plieninių vamzdžių Taric kodą. Šioje konkrečioje byloje administracinio teisės pažeidimo sudėčiai subjektyviosios pusės elementas – tiesioginė tyčia, nėra būtinas. Pareiga kontroliuoti deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumą, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats deklarantas, ar deklaracija buvo užpildyta pagal krovinio siuntėjo pateiktus duomenis, tenka deklaraciją pasirašiusiam ir spaudu patvirtinusiam deklarantui. Muitinės tarpininko darbo specifika ir pasireiškia būtent tuo, kad jis yra savo srities specialistas ir gali tinkamai bei teisingai atlikti su muitiniu įforminimu susijusias pareigas. Deklaruodama metalą V. I. , muitinės tarpininko atstovė, būdama apdairi turėjo ir galėjo pastebėti, kad pateiktuose kokybės sertifikatuose yra informacijos neatitikimai (nurodyta plieno sudėtis neatitinka nurodytų plieno markių), be to, nurodytų markių plienas negalėjo būti aprašomas kaip nelegiruotas. Nesant pakankamai duomenų apie prekę, deklarantas, vadovaudamasis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 str., 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 182 str., Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1B-615 patvirtintomis Leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklėmis turėjo teisę ir galėjo pateikti muitinei prašymą apžiūrėti prekes ir imti prekių mėginius prieš pateikdamas muitinei deklaraciją tikslu patikrinti siuntėjo nurodomos informacijos teisingumą. Šia teise V. I. nepasinaudojo, tuo prisiėmė suklydimo riziką. V. I. , pateikdama muitinei deklaraciją, savo parašu patvirtino, kad informacija teisinga. Dėl šių priežasčių naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Nutarimu paskirtą nuobaudą teismas sušvelnino, nustatęs, kad V. I. administracinėn atsakomybėn traukiama pirmą kartą, anksčiau nebuvo nusižengusi, jos veikoje nebuvo tiesioginės tyčios, pati institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, jame nurodo, kad V. I. kaltė pasireiškė neatsargumu, žalingų pasekmių realiai neįvyko, todėl, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jos atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.
IV.
Apeliaciniu skundu V. I. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalį, kuria atmestas jos skundas bei paliktas galioti Institucijos nutarimas, panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliantė, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, teigia, kad byla turėtų būti nutraukta, kadangi jos veiksmuose nebuvo kaltės. Pažymi, kad neturėjo pagrindo įtarti, jog kliento pateiktuose dokumentuose esanti informacija yra klaidinga. Apsirikimas įrašant TARIC kodą išaiškėjo tik pasikreipus į AB ,,Vingriai“, o vėliau – ir Muitinės laboratoriją, kurių specialistai, turintys specialių žinių, nustatė, kad tikrinamos prekės deklaruotos neteisingu TARIC kodu. Taigi deklaranto UAB ,,Unigela“ atstovė V. I. negalėjo išvengti deklaravimo klaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad deklaruodama metalą, muitinės tarpininko atstovė, būdama apdairi turėjo ir galėjo pastebėti, kad pateiktuose kokybės sertifikatuose yra informacijos neatitikimai (nurodyta plieno sudėtis neatitinka nurodytų plieno markių), be to, nurodytų markių plienas negalėjo būti aprašomas kaip nelegiruotas, neteisingas plieno rūšies nustatymas nulėmė netinkamo TARIC kodo parinkimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 209² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas – užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Bylos medžiaga įrodyta, šio fakto neginčija ir apeliantė, kad V. I. , būdama UAB „Unigela“ muitinės tarpininko atstove ir atsakinga už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą (Įgyvendinimo nuostatų 199 str.), Vilniaus teritorinės muitinės geležinkelio posto „Vaidotai“ muitinės sandėlyje Nr. VA0325 pateiktame 2007 m. liepos 2 d. Bendrojo administracinio dokumento importo rinkinyje Nr. 7VG20406089 deklaravo muitinės procedūrai - išleidimui į laisvą apyvartą – prekę Nr. l „besiūliai vamzdžiai iš nelegiruotojo plieno 180x36;203x32;194x36“ bei prekę Nr. 2 „besiūliai apskr. Sk. Vamzdžiai iš nelegiruotojo plieno 140xl6;146xl8;159x30“ neteisingais TARIC kodais 7304399380 ir 7304399299 bei pateikė neteisingus prekių aprašymus. Tačiau apeliantė mano, kad pažeidimas jai negali būti inkriminuojamas, kadangi jos veiksmuose nebuvo kaltės – ji negalėjusi nustatyti, kad kliento pateiktuose dokumentuose esanti informacija yra klaidinga.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie apeliantės teiginiai – nepagrįsti ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, nesant pakankamai duomenų apie prekę, deklarantas, vadovaudamasis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 straipsniu, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 182 straipsniu, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1B-615 patvirtintomis Leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklėmis turėjo teisę ir galėjo pateikti muitinei prašymą apžiūrėti prekes ir imti prekių mėginius prieš pateikdamas muitinei deklaraciją tikslu patikrinti siuntėjo nurodomos informacijos teisingumą. Kad kliento pateiktuose dokumentuose nebuvo pakankamai informacijos prekių kodams nustatyti, iš esmės patvirtino ir pati V. I. , pirmosios instancijos teismo posėdyje, nurodydama, kad ,,dokumentuose nebuvo nurodyta, kad plienas nelegiruotas. Tai nustačiau pagal markes“. Šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai patvirtina, kad dokumentų kodams nustatyti visgi nepakako, tačiau, nepaisant to, ji prekes deklaravo. Tokiu būdu nėra pagrindo pripažinti, kad asmuo veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo, ir negali būti atsakingas už padarytas klaidas. Apeliantės elgesys buvo neapdairus.
Darytina išvada, kad pagal ATPK 209² straipsnio 1 dalį V. I. nubausta teisėtai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad V. I. administracinėn atsakomybėn traukiama pirmą kartą, anksčiau nebuvo nusižengusi, pati institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, jame nurodo, kad V. I. kaltė pasireiškė neatsargumu, žalingų pasekmių realiai neįvyko, jos atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
V. I. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Nutartis neskundžiama.