- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-17
- Bylos Nr.
- 1S-901-491/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Advokatai
- Ričardas Užolas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs viešojo juridinio asmens – partijos „(duomenys neskelbtini “ (toliau – Partija), atstovo advokato Ričardo Užolo skundą dėl 2014 m. spalio 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo tenkintas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro R. S. prašymas leisti atlikti kratą,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2014-10-16 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas prokuroro R. S. prašymas leisti daryti kratą Partijos būstinės patalpose (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ir paimti daiktus bei dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti.
Skundžiama nutartimi prokuroro prašymas buvo tenkintas ir leista atlikti kratą Partijos būstinės patalpose, kadangi baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ten gali būti daiktų ir dokumentų, reikšmingų atliekamam ikiteisminiam tyrimui.
Šalies argumentai
Skundu advokatas prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, jog nutartis pažeidžia Partijos procesines teises, menkina jos autoritetą, leidus daryti kratą buvo pažeistos (duomenys neskelbtini) nario R. P. bei (duomenys neskelbtini) nario A. R. teisinė neliečiamybė, kadangi buvo paimti jų ir jų padėjėjų daiktai. Skunde tvirtinama, kad krata išvis negalėjo būti atliekama, kadangi jokios nusikalstamos veikos nebuvo įvykdytos, o atliekant šią procesinės prievartos priemonę (duomenys neskelbtini) narys R. P. buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) plenarinius posėdžius ir darant kratą nedalyvavo, todėl tokie veiksmai vertintini kaip neproporcingi, pažeidžiantys pastarojo teisinę neliečiamybę bei darantys esminę žalą Partijos veiklai. Pabrėžia, jog krata papildomai buvo atlikta ir kitu, skundžiamoje nutartyje nenurodytu adresu, todėl pareigūnų veiksmai laikytini neteisėtais ir šiurkščiai pažeidžiančiais baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.
Atsiliepimai į pateiktą skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus bei teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad 2014-10-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o krata, kuriai leidimas buvo suteiktas skundžiama nutartimi, atlikta nepažeidžiant procesinių teisės normų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 145 str. 1 d. numato, jog, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. Pagal BPK 145 str. 3 d. nuostatas, krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau šiuo atveju per tris dienas nuo kratos atlikimo turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos darymo teisėtumo. Taigi, krata gali būti atliekama esant BPK 145 str. 1 d. numatytam pagrindui ir griežtai laikantis nustatytos kratos atlikimo tvarkos.
Krata Partijos būstinės, esančios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patalpose buvo atlikta ikiteisminio tyrimo teisėjui priėmus motyvuotą nutartį. Joje teismas nurodė ieškotinus objektus bei pažymėjo, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog atitinkami objektai, susiję su tiriamomis nusikalstamomis veikomis gali būti nutartyje nurodomose vietose.
Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo bylos matyti, kad R. A. R., A. J. ir E. R. galimai susitarė ir galimai organizuota grupe darė sunkius nusikaltimus – prekiavo poveikiu priimant iš R. S. didesnės negu 250 MGL vertės kyšį Partijos naudai. R. S. galimai susitarė su R. A. R., A. J. ir E. R., veikiančiais organizuota grupe, prekiauti poveikiu ir duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį Partijos naudai ir tokį kyšį davė. Matyti ir tai, kad R. A. R., A. J. ir E. R., galimai pasinaudodami R. A. R. visuomenine padėtimi, pažintimis bei įtaka valstybės institucijai, jos valstybės tarnautojams, taip pat A. J. ir E. R. tarnyba, įgaliojimais ir įtaka valstybės institucijai bei jos valstybės tarnautojams, priėmė iš R. S. didesnės negu 250 MGL vertės kyšį Partijos naudai, pažadėję paveikti valstybės instituciją – (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) bei jos valstybės tarnautojus, kad šie, vykdydami įgaliojimus, neteisėtai veiktų R. S. atstovaujamų juridinių asmenų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais. Be to, R. S. siekdamas, kad R. A. R. pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, pažintimis bei įtaka valstybės institucijai, jos valstybės tarnautojams, taip pat A. J. ir E. R., galimai pasinaudodami savo tarnyba, įgaliojimais ir įtaka valstybės institucijai – (duomenys neskelbtini) ir jos valstybės tarnautojams, paveiktų valstybės instituciją ir valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus R. S. atstovaujamų juridinių asmenų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, galimai tiesiogiai susitarė su R. A. R. duoti ir davė kitam asmeniui – Partijos, naudai didesnės negu 250 MGL vertės kyšį. Veikdami bendrininkų grupe R. A. R. ir R. S. galimai sukurstė bei organizavo, o J. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir P. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei įsipareigojimų struktūros.
Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti reikšmingi daiktai ar dokumentai galėjo būti Partijos būstinėje, t.y. juridinio asmens buveinėje, kuris tiesiogiai siejamas su tiriamomis nusikalstamomis veikomis. Be to, skundui nagrinėti pateikti bylos faktiniai duomenys rodo, kad tam tikri neteisėti susitarimai galėjo būti atlikti ir šios Partijos būstinėje, kurioje skundžiama nutartimi ir leista daryti kratą. Tokiu būdu nekyla jokių abejonių, ar apylinkės teismas, tenkindamas prokuroro prašymą ir leisdamas atlikti kratą, turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad toje vietoje gali būti tyrimui reikšmingų objektų. Konstatuotina, kad tokių pirminių duomenų buvo. Todėl su tuo susiję skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, atmetami. Papildomai pažymėtina, kad kratos metu buvo paimti tie bylai reikšmingi daiktai ir dokumentai, kurie nurodyti ikiteisminio tyrimo nutartyje. Aplinkybės, kuriomis šie daiktai buvo įgyti ar už kokias lėšas įsigyti, šiuo atveju reikšmės neturi – tai turėtų būti patikrinta ir nustatyta tyrimo metu.
Krata yra procesinė prievartos priemonė, kuria įstatymų nustatyta tvarka yra ribojamos asmenų teisės. Tačiau vien tai, kad asmuo yra viešas ar žinomas, neužkerta kelio jam taikyti šią priemonę, jei yra BPK 145 str. 1 d. numatytos sąlygos. Šiuo atveju pastarojo straipsnio reikalavimai buvo įvykdyti, aukštesnysis teismas tikrina tik apylinkės teismo nutarties leisti atlikti kratą teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl to šioje proceso stadijoje aukštesnės instancijos teismas nenagrinėja klausimų, susijusių su nusikalstamų veikų padarymu ar nepadarymu bei nepasisako dėl galimo nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir tuo labiau – dėl konkrečių asmenų kaltės.
Skundo argumentai, jog atliekant kratą nedalyvavo Partijos lyderis R. P., o krata buvo atlikta ir Partijos būstinėje, esančioje kitu adresu, taip pat atmetami kaip nepagrįsti.
Bylos duomenys rodo, kad atliekant kratą Partijos būstinėje ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) dalyvavo (duomenys neskelbtini) nario R. P. padėjėjas V. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas L. Č., partijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas sekretorius A. P., partijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko padėjėja D. K., kiti partijos atstovai, advokatai. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad šio procesinio veiksmo atlikimo metu nedalyvavo pats Partijos lyderis R. P., nerodo, jog buvo pažeisti BPK 145 str. 4 d. reikalavimai ar krata atlikta netinkamai. Be to, iš skundui nagrinėti pateiktos bylos matyti, jog pagal skundžiamą nutartį krata buvo atlikta tik Partijos būstinėje. Leidimas atlikti kratą, duotas skundžiama nutartimi, neapėmė kratos Partijos buveinėje – krata čia buvo atlikta vadovaujantis prokuroro nutarimu, ir vėliau buvo patvirtini ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi vadovaujantis BPK 160¹ str. 1 d. numatyta tvarka.
Aukštesnysis teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su advokato argumentais, jog buvo pažeista (duomenys neskelbtini) nario R. P. bei (duomenys neskelbtini) nario R. A. R. teisinė neliečiamybė. Europos Parlamento narių privilegijos ir imunitetai yra nustatyti Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 7 – 9 str., o Lietuvos Respublikos Seimo nario neliečiamumą įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 str. bei Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 str. Iš šių teisės normų analizės seka, kad toks teisiniais statusas yra neatsiejamas nuo paties asmens ir visos garantijos, įskaitant ir draudimą suvaržyti laisvę BPK numatyta tvarka, yra susietos tik su šį statusą turinčiu asmeniu. Tokiu būdu baudžiamojo proceso įstatyme numatytos procesinės prievartos priemonės (šiuo atveju krata), kurios nėra susijusios su asmens laisvės ribojimu (priešingai nei suėmimas, asmens krata, asmens apžiūra ir pan.) nepažeidžia šios teisinės priemonės garantijų.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, leisdamas atlikti prašomo objekto kratą apylinkės teismas įvertino visas svarbias aplinkybes ir BPK 145 str. reikalavimų nepažeidė, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d., teismas
NUTARĖ:
Viešojo juridinio asmens – partijos „(duomenys neskelbtini)“, atstovo advokato Ričardo Užolo skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.