Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiauliai apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimo, kuriuo V. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d., nubaustas 15 parų administraciniu areštu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nubaustas pagal ATPK 187 str. 2 d. už tai, kad jis 2014 m. spalio 31 d., apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus necenzūriniais žodžiais išplūdo policijos pareigūnę R. Z., jai priešinosi, tuo įžeidė jos garbę ir orumą.

Skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ str. numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Tinkamas įrodymų vertinimas yra viena iš teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų. Pagal ATPK 256 str. nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. S. surašytas ir jis Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą už tai, kad jis 2014 m. spalio 31 d., apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus necenzūriniais žodžiais išplūdo policijos pareigūnę R. Z., jai priešinosi, tuo įžeidė jos garbę ir orumą.

ATPK 187 str. 2 d. numatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų.

ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t.y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t.y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.

V. S. kaltę padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą patvirtinta jo pasiaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog gailisi, kad nepakluso policijos pareigūnams (14 b. l.), administracinio teisės pažeidimo protokolas (13 b. l.), asmens blaivumo testo rezultatai (nustatytas 1,69 promilių girtumas) (12 b. l.), tarnybiniai pranešimai (2-3, 4 b. l.), kuriuose nurodyta, jog V. S., paprašius jį vykdyti teisėtus policijos pareigūnų nurodymus, jų nevykdė, policijos pareigūnę išvadino necenzūriniais žodžiais, grasino, kėlė triukšmą. Šių surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad apeliantas, rodydamas nepagarbą policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, į pastabas nutraukti neteisėtą veiką nereagavo, pareigūnės atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir tuo įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, duodančių pagrindą policijos pareigūnus laikyti šališkais, suinteresuotais nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu bei tarnybiniame pranešime nurodyti melagingas įvykio aplinkybes.

Skirdamas nuobaudą V. S., apylinkės teismas atsižvelgė į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į V. S. asmenybę - baustas administracine tvarka (8-10 b. l.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, o nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, už analogišką pažeidimą jau buvo baustas.

ATPK 187 str. 2 d. sankcijoje numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas, t. y. baudą arba administracinį areštą. Įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažįstama, kad parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, yra pavojingas administracinis teisės pažeidimas, sukeliantis pavojų viešajai tvarkai.

Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir paskyrė administracinio arešto nuobaudą, dėl ko bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad V. S. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl skundė nurodytų aplinkybių, jog dėl paskirto arešto V. S. negalės pabaigti profesinio mokymo, pažymėtina, kad iš prie bylos medžiagos pridėtos sutarties kopijos matyti, kad mokslas truko iki 2014 m. gruodžio 23 d., todėl pradėjus vykdyti paskirtą nuobaudą, V. S. jau bus pabaigęs mokslus (19 b. l.). Duomenų, kad V. S. dirba ar pradės dirbti ateityje byloje nėra.

Lietuvos Respublikos ATPK 29 str. 2 d. numatyta, kad asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymu teismas gali paskirti administracinį areštą atlikti tik poilsio dienomis. Šiuo atveju teismas nustato terminą, per kurį asmuo privalo atlikti administracinį areštą. Apeliaciniame skunde pažeidėjas prašo leisti atlikti arešto bausmę savaitgalį, tačiau pažymėtina, kad su tokiu prašymu V. S. turi kreiptis į teismą, priėmusį skundžiamą nutarimą.

Taigi, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.