Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Leono Jachimavičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Mitkaus, Žibutės Budžienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. B. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. patikslintą ieškinį atsakovei R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pagal atsakovės R. B. patikslintą priešieškinį ieškovui L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, institucija teikianti išvada šioje byloje ? Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kreditorius – „Swedbank“, AB.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

– sūnui M. B. sukakus 10 m., ieškovas L. B. metų porinių savaičių šeštadieniais, įspėjęs atsakovę R. B. prieš tris kalendorines dienas, 12.00 val. pasiima sūnų M. B. iš jo gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į namus tos pačios savaitės sekmadienį 17.00 val.; I. L. B. nurodytais atvejais pasiėmus sūnų M. B. ir pastarajam susirgus, ieškovas L. B. privalo nedelsiant informuoti atsakovę R. B. ir parvežti sūnų į jo gyvenamąją vietą; I. L. B. nustatytu laiku neinformavus apie ketinimus susitikti su sūnumi M. B., atsakovė R. B. turi teisę neleisti ieškovui L. B. nustatytu laiku susitikti su sūnumi; 5. Priteisti iš ieškovo L. B. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. B., mokant periodinėmis išmokomis po 1266,00 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 6. Priteisti iš ieškovo L. B. išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. B. įsiskolinimą už tris metus iki priešieškinio pareiškimo dienos po 1266,00 Lt už kiekvieną mėnesį, iš viso: 42696,05 Lt (45576,00 Lt – ieškovo L. B. sumokėtus 2879,95 Lt); 7. Priteisti iš ieškovo L. B. nepilnamečiui sūnui M. B. 7912,50 Lt ? sūnaus poreikiams tenkinti būsimų pirkinių išlaidoms apmokėti; 8. A. R. B. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos CK 3.67 str. 2 d. numatytas teisines pasekmes ? nustatyti, jog santuokos su ieškovu L. B. nutraukimas jos – atsakovės R. B., turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai ji – atsakovė R. B. faktiškai nustojo kartu gyventi su ieškovu L. B., t.y. nuo 2008 m. vasario 1 d.; 9. Dalijant santuokoje įgytą turtą, priklausantį bendrąja jungtine nuosavybe, jai – atsakovei R. B. priteisti 2/3 dalis, t.y. 21395,57 Lt vertės turto, o ieškovui L. B. – 1/3 dalį, t.y. 10697,78 Lt vertės turto; 10. Dalijant santuokoje įgytą turtą, priklausantį bendrąja jungtine nuosavybe, po santuokos nutraukimo jai – atsakovei R. B., natūra priteisti ? 14460,00 Lt vertės automobilį „AUDI, A6“; nustatyti jai – atsakovei R. B., pareigą pagal 2007-09-12 vartojimo kredito sutartį Nr. 07-100625-VA su „Swedbank“, AB grąžinti bankui visą negrąžinto kredito dalį, kuri 2011-06-06 yra 1436,65 Lt, paliekant jos – atsakovės R. B., ir ieškovo L. B. atsakomybę pagal šią sutartį solidarią. Iš viso dalintino turto natūra vertė, atėmus prievoles bankui, yra 13023,35 Lt; 11. Dalijant santuokoje įgytą turtą, priklausantį bendrąja jungtine nuosavybe, po santuokos nutraukimo ieškovui L. B. natūra priteisti ? 10170,00 Lt vertės automobilį „Volvo, V 70“; 6500,00 Lt vertės miegamojo lovą, 2000,00 Lt vertės dujinę viryklę „Bosch“ ir 400,00 Lt vertės filmavimo kamerą „Sony“. Iš viso dalintino turto natūra vertė yra 19070,00 Lt; 12. Priteisti iš ieškovo L. B. jai – atsakovei R. B., 7893,33 Lt kompensaciją už jai – atsakovei R. B., natūra tenkančią mažesnę dalintino sutuoktinių bendro turto dalį (Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 3 d.); 13. Priteisti iš ieškovo L. B. jai – atsakovei R. B., 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 14. Priteisti iš ieškovo L. B. jai – atsakovei R. B., 9928,25 Lt už solidarios prievolės pagal 2007-09-12 vartojimo kredito sutartį Nr. 07-100625-VA su „Swedbank“, AB įvykdymą už ieškovą L. B. (19856,51 Lt/ 2); 15. Priteisti iš ieškovo L. B. jai – atsakovei R. B., 19510,00 Lt kompensaciją už jos – atsakovės R. B., asmeninių lėšų panaudojimą ieškovo L. B. asmeninio turto pagerinimui atlikti (Lietuvos Respublikos CK 3.98 str.); 16. Priteisti iš ieškovo L. B. visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgdama į esamą padėtį, jog kreditas jau sumokėtas, su banku visiškai atsiskaityta, atsakovės atstovė atsisakė priešieškinio reikalavimo nustatyti atsakovei R. B. pareigą pagal 2007-09-12 vartojimo kredito sutartį Nr. 07-100625-VA su „Swedbank“, AB grąžinti bankui visą negrąžinto kredito dalį, kuri 2011-06-06 buvo 1436,65 Lt, paliekant atsakovės R. B. ir ieškovo L. B. atsakomybę pagal šią sutartį solidarią. Atsižvelgdama į tai, atsakovės atstovė padidino priešieškinio reikalavimą prašydama priteisti iš ieškovo L. B. atsakovei R. B. 11748,20 Lt už solidarios prievolės įvykdymą už ieškovą L. B. (23496,41 Lt/ 2). Be to, atsakovės atstovė patikslino prašomas priteisti dalintino turto vertes, t.y. prašė, dalijant santuokoje įgytą turtą, priklausantį bendrąja jungtine nuosavybe, jos atstovaujamajai atsakovei R. B. priteisti 2/3 dalis, t.y. 22353,33 Lt vertės turto, o ieškovui L. B. – 1/3 dalį, t.y. 11176,67 Lt vertės turto. Atsakovės atstovė sumažino prašomas priteisti kompensacijos už jos atstovaujamajai natūrą tenkančią mažesnę dalintino turto dalį dydį, t.y. prašė priteisti iš ieškovo L. B. jos atstovaujamajai atsakovei R. B. 7893,33 Lt kompensaciją už atsakovei R. B. natūra tenkančią mažesnę dalintino sutuoktinių bendro turto dalį.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

1. Apelianto nuomone, skundžiamame sprendime nemotyvuojama, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai yra didesni už tuos, kurių patenkinimui pakankama suma Lietuvos teismų praktikoje laikoma M. Š. nepilnametis vaikas yra 8 metų amžiaus, sveikas, neturi išskirtinių užsiėmimų ar polinkių, kurie reikalautų papildomų neordinarinių išlaidų. Todėl mano, kad teismas neturėjo jokio pagrindo nukrypti nuo aiškiai suformuluotos teismų praktikos.

2. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš apelianto išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos nepagrįstai laikė įrodyta aplinkybę, kad apeliantas neteikė vaikui išlaikymo laikotarpyje nuo 2007 m. gruodžio 30 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d. ir kad vaiko poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos laikotarpyje nuo 2007 m. gruodžio 30 d.iki 2010 m. gruodžio 30 d. sudarė 1355,50 Lt.Nurodo, kad tik 2008 m. vasario mėnesi apeliantas iš atsakovės tėvų namų ir grįžo gyventi atgal į savo butą Žiežmariuose. 2010 m. rugpjūčio - 2010 m. gruodžio mėn. apeliantas banko pavedimais po 400 Lt/mėn. prisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Be to, apeliantas bandė ir anksčiau pervesti pinigus per paštą. Pažymi, kad 2010 m. sausio mėn. sūnui nupirko motorolerį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija netenkina ieškovo ir atsakovės prašymų apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šalys nenurodė svarių argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad tik žodinio proceso tvarka galima nustatyti šios bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą.

Dėl išlaikymo dydžio sumos nustatymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo ir motinos turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto išlaikymą periodinėmis išmokomis po 755,50 Lt, mokamomis kas mėnesį, jo vaiko išlaikymui. Teismas nustatė, kad ieškovas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu (vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą 2010 m. – 56600,00 Lt) (t. 1, b.l. 12-13, 103). Iš VĮ „Regitra“ Kauno filialo pateikto pažymos (t. 1, b.l. 11, 105) matyti, kad ieškovo L. B. vardu Lietuvos Respublikoje kelių transporto priemonių registro duomenų bazėje įregistruota transporto priemonė ,,Volvo V70“ (10170,00 Lt vertės), kuri po santuokos nutraukimo atiteko jam asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas santaupų kredito įstaigose neturi (t. 2, b.l. 36). Ieškovas nuo 1996 m. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir gaudavo 2300,00 Lt (su mokesčiais) kas mėnesį. Nuo 2011 m. vasario 1 d. ieškovas L. B. dirbo AB (duomenys neskelbtini) ir gaudavo apie 2800,00 Lt (su mokesčiais) kas mėnesį, darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2012 m. vasario 29 d. šalių sutarimu (t. 1, b.l. 15, 134, 141-146, 152, t. 4, b.l. 3-5). Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu niekur nedirbo (t. 4, b.l. 36-37). Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė duomenis, kad šiuo metu jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis po mokesčių sudaro 678,50 Lt per mėnesį (4 t. 88-89 b. l.). Atsakovė R. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (t. 1, b.l. 27). Iš VĮ „Regitra“ Kauno filialo pateikto pažymos (t. 1, b.l. 10, 106) matyti, kad atsakovės R. B. vardu Lietuvos Respublikoje kelių transporto priemonių registro duomenų bazėje įregistruota transporto priemonė „Audi, A6“ (14460,00 Lt vertės), kuri po santuokos nutraukimo atitenka jai asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), UAB, ir gauna apie 2500,00 Lt kas mėnesį (su mokesčiais) (t. 1, b.l. 47, 153). Atsakovė turi kreditorinių įsipareigojimų (t. 2, b.l. 149). Atsakovė santaupų kredito įstaigose neturi (t. 2, b.l. 123). Teisėjų kolegija įvertinusi šiuos bylos duomenis daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, atsakovės turtinė padėtis buvo geresnė už ieškovo. Be to, privalu atsižvelgti ir į tai, kad abu tėvai privalo proporcingai teikti vaikui išlaikymą, ir užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas (CK 3.192 str. 3 d.). Šie paminėti faktai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad iš ieškovo priteistas 755,50 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį vaikui viršija ieškovo pajamas, yra neproporcingas jo turtinei padėčiai. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme sutiko teikti 400 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį savo vaikui (4 t. 14 b. l.). Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija mažina priteistą išlaikymo dydį vaikui iki 400 Lt kas mėnesį.

Kolegija pažymi, kad CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taigi, atsiradus aplinkybėms, patvirtinančioms tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai, šalys galės vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.). Kolegija pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Iš bylos medžiagos matyti, ką pripažįsta ir atsakovė, kad šalys atskirai pradėjo gyventi nuo 2008 m. (4 t. 19 b. l.). Iš byloje pateikto 2008 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų vykstančių į Maroką sąrašo matyti, kad į poilsinę kelionę ieškovas vyko kartu su atsakove ir jų sūnumi (4 t. 89 b. l.). Šią aplinkybę patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė (4 t. 91 b. l.). Kelionės išlaidas apmokėjo ieškovas (4 t. 90 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, reikšmingoms faktinėms aplinkybėms patvirtinti taiko tikėtinumo taisyklę ir laiko, kad atsakovas išlaikymo savo sūnui nebeteikė nuo 2008 m. vasario mėnesio, o ne 2007 m. gruodžio 30 d. kaip sprendė Kaišiadorių apylinkės teismas. Iš ieškovo pateiktų paaiškinimų, kad jis ir po 2008 m. vasario mėnesio teikė išlaikymą sūnui, teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad atsakovas iš tikrųjų teikė pakankamą išlaikymą sūnui. Pažymėtina, pirmosios instancijos teismo posėdyje apeliantas pripažino, kad tik nuo 2010 m. bandė siųsti pinigus atsakovei per paštą, tačiau jie grįždavo atgal (4 t. 14 b. l.). Kolegija konstatuoja, kad apelianto sūnus pagal amžių buvo mažesnis, lyginant su dabartiniu vaiko amžiumi, todėl ir poreikiai neturėjo būti didesni nei dabar. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatyta 755,50 Lt dydžio mėnesinio įsiskolinimo suma ieškovo sūnui yra nepagrįsta, nes atsakovė vaiko poreikių tokiai sumai neįrodė. Kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mažina ir iš ieškovo priteisia po 400 Lt per mėnesį išlaikymo įsiskolinimo nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d., t. y. 14000 Lt (400 Lt x 35 mėn). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sūnaus išlaikymui atsakovei laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. 5 kartus banko pavedimais siuntė po 400,00 Lt (iš viso: 2000,00 Lt) (t. 1, b.l. 135) ši suma atimama ir bendras priteistinas išlaikymo įsiskolinimas sudaro 12000 Lt.

Dėl priteistos 11253 Lt sumos už solidarios prievolės įvykdymą.

Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad atsakovė solidariąją prievolę „Swedbank“ AB iš esmės įvykdė viena ir ji turi atgręžtinio reikalavimo teisę į apeliantą. Mano, kad byloje nenustatyta, kad vykdydama solidariąją prievolę bankui atsakovė būtų naudojusi lėšas, esančias jos asmenine nuosavybe.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kredi­to įstaiga „Swedbank“ AB ir atsakovė R. B. bei ieškovas L. B. 2007 m. rugsėjo 12 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 07-100625-VA (t. 1, b.l. 25-26), pagal kurią „Swedbank“ AB, atsakovei ir ieškovui suteikė 20000,00 Lt kreditą automobilio pirkimui. Šis kreditas pervestas į atsakovės „Swedbank" AB turimą sąskaitą. Bendra kredito suma - 23496,41 Lt (t. 1, b.l. 104, t. 2, b.l. 123). Kredito grąžinimo terminas – 2011 m. rugpjūčio 27 d. Ši kredito sutartis įvykdyta (t. 4, b.l. 6-8). Beveik visą kreditą grąžino atsakovė. Iš ieškovo sąskaitos banke iš viso buvo nurašyta 494,49 Lt (t. 2, b.l. 38-84). Ginčo dėl to tarp šalių nėra, pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad jis sumokėjo tik vieną kredito mėnesinę dalį (4 t. 15 b. l.). Pažymėtina, kad ieškovui buvo žinoma apie kreditą, jis pasirašė vartojimo kredito sutartį kaip vienas iš kredito gavėjų, jam buvo žinomos kredito sutarties sąlygos ir jis su jomis sutiko, už šį kreditą įsigytas au­tomobilis buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti - juo buvo vykstama apsipirkti, atsakovė vykdavo į darbą, juo buvo vežamas mažametis ieškovo ir atsakovės sūnus į darželį, pramogauti, pas gydytojus, į mokyklą, būrelius ir pan. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės nurodytais argumentais, kad atsakovė šią solidarią prievolę iš esmės įvykdė viena, todėl ji turi atgręžtinio reikalavimo teisę. Pažymėtina, kad šalys nuo 2008 m. vasario mėnesio gyvena skyrium ir neveda bendro ūkio, todėl kolegijos nuomone yra akivaizdu, kad atsakovė kreditą išmokėjo iš savo darbinės veiklos gaunamų lėšų, t. y. asmenines, o ne sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sukauptas, lėšas. Akcentuotina, kad už paimtą kreditą įsigytas automobilis „Audi A6“ Kaišiadorių rajono apylinkės teismo buvo įtrauktas į dalintino turto balansą. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CK 6.9 str., kuris nustato, kad solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių to, ką jis įvykdė, todėl nėra pagrindo šioje dalyje panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teisme reikalavimai dėl išlaikymo dydžio sumos nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo nebuvo apmokėti žyminiu mokesčiu, todėl žyminis mokestis sumokėtas pirmosios instancijos teisme neperskirstomas. Už apeliacinį skundą turėjo būti mokamas žyminis mokestis nuo 44871 Lt (775x12+11253+24318) sumos, todėl žyminio mokesčio suma turėjo būti 1346 Lt, tačiau apeliantas sumokėjo tik 610 Lt žyminio mokesčio (4 t. 92 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas patenkino 37 procentus ieškovo apeliaciniame skunde keltų reikalavimų, todėl iš ieškovo L. B. atsakovei R. B. priteistina 381,15 Lt (605x0,63) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (4 t. 113 b. l.). Iš atsakovės R. B. ieškovo L. B. naudai priteistina 498,02 Lt (1346x0,37) žyminio mokesčio (4 t. 92 b. l.) ir 586,64 Lt (1585,50x0,37) advokato išlaidų paduodant apeliacinį skundą, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Be to, iš ieškovo L. B. valstybei priteistina nesumokėta žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą, kuri sudaro 1346-610=736 Lt.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą pakeisti, sumažinti iš ieškovo L. B. priteistą išlaikymo dydį ir išlaikymo įsisklolinimą sūnui M. B.:

Priteisti iš L. B. (gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. B. (gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini)) periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 400 Lt (keturis šimtus litų) nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos ? 2010 m. gruodžio 30 d. iki sūnaus pilnametystės.

Priteisti iš L. B. (gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 12000 Lt (dvylika tūkstančių litų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui M. B. (gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini)).

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. B. (gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 498,02 Lt žyminio mokesčio ir 586,64 Lt advokato išlaidų paduodant apeliacinį skundą, L. B. (gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš L. B. (gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) R. B. (gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 381,15 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš L. B. (gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 736 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei (žyminis mokestis, dokumentų vertimo išlaidos ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).