- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-20
- Bylos Nr.
- 1S-285-1076/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Namavičius
- Nuteistasis
- J. E. P.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Justas Namavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. E. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. E. P. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu J. E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - 50 MGL (6 500 Lt / 1 882,53 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. E. P. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. J. E. P. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalis, kuria J. E. P. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir J. E. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendis ir paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendis su pakeitimais: panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalis, kurioje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nuteistajam J. E. P. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Baudžiamoji byla J. E. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, nuteistajam J. E. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistasis J. E. P. įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
4. J. E. P. nuteistas už tai, kad panaudojo žinomai netikrą dokumentą bei apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę, o būtent: jis, siekdamas įgyti teisę į svetimą, Danijos piliečiui A. B. priklausantį turtą - 1 800 000 Lt piniginių lėšų, žinodamas, kad pastarasis nėra jam įsiskolinęs, laikotarpiu nuo 2004 m. vasaros iki 2008 m. sausio 28 d., Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis pagaminus netikrą paprastąjį vekselį: ant tuščio lapo su A. B. parašu kopijavimo aparatu ar lazeriniu spausdintuvu atspausdinus kompiuteriu paruoštą tikrovės neatitinkantį paprastojo vekselio tekstą lietuvių ir anglų kalbomis, kuriame nurodyta, kad vekselis surašytas 2004 m. liepos 15 d. Vilniuje ir pagal šį vekselį A. B. besąlygiškai įsipareigoja iki 2007 m. liepos 15 d. imtinai J. E. P. ar jo įsakymu kitam vekselio turėtojui sumokėti 1 800 000 Lt sumą grynaisiais pinigais arba pervedant į kreditoriaus nurodytą sąskaitą, pats pasirašė šį vekselį kaip kreditorius ir šį netikrą vertybinį popierių - paprastąjį vekselį - panaudojo 2008 m. sausio 28 d. pateikdamas (duomenys neskelbtini) notarų biuro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, notarei G. K. vykdomajam įrašui gauti bei 2008 m. sausio 29 d. pateikdamas antstolei I. K. kontoros, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpose išieškojimui pagal vykdomąjį įrašą, dėl ko 2008 m. sausio 30 d. tariamos skolos išieškojimo užtikrinimui buvo parengtas patvarkymas areštuoti lėšų už 1 805 400 Lt ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Taip J. E. P., panaudodamas žinomai netikrą dokumentą - paprastąjį vekselį dėl 1 800 000 Lt - apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į nukentėjusiajam A. B. priklausantį turtą - 1 800 000 Lt.
5. 2016 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas nuteistojo J. E. P. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes nustatyta, kad J. E. P. nepateikė naujų duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Nuteistojo J. E. P. skundai dėl šio nutarimo buvo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartimis.
6. 2017 m. vasario 28 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas nuteistojo J. E. P. pakartotinis pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 10 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes nustatyta, kad J. E. P. nepateikė naujų duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Nuteistojo J. E. P. skundas dėl šio nutarimo buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi.
Šalies argumentai
7. 2019 m. liepos 15 d. Generalinėje prokuratūroje gautas nuteistojo J. E. P. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šiame pareiškime E. J. P. nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-229-464/2019 nustatė naujus prejudicinius faktus, kad A. B. melavo, duodamas parodymus teisėtvarkai ir teismams.
Žemesnės instancijos teismas
8. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo J. E. P. pareiškimą, motyvuodamas tuo, kad pareiškime nėra jokių aplinkybių, nurodytų BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 - 4 punktuose, kurių pagrindu būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą.
9. Nuteistasis E. J. P. šį Generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių apskundė Vilniaus apygardos teismui.
10. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2019 m. spalio 18 d. nutartimi, nenustatęs bylos atnaujinimo pagrindų, numatytų BPK 444 straipsnio 1 dalyje, nuteistojo J. E. P. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad liudytojo ir nukentėjusiojo parodymų melagingumas, netikrumas turi būti nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-229-464/2019, kurioje ieškovas A. B. davė parodymus, negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Teismas sutiko su Generalinio prokuroro nutarimo išvada, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje buvo paneigti A. B. teiginiai civilinėje byloje, kurie niekaip nesusiję su jo parodymais baudžiamojoje byloje. Skundžiama nutartimi teismas atmetė ir nuteistojo J. E. P. prašymą neigiamo sprendimo atveju kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, pateikiant jo suformuluotus prejudicinius klausimus. Nurodė, kad dėl tokios galimybės jau pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartyje, nagrinėdamas nuteistojo J. E. P. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 10 d. nutarimo, kurio buvo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tapatus prašymas buvo atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartimi. Dėl šios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartyje, nagrinėjant J. E. P. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Šalies argumentai
11. Nuteistasis E. J. P. skunde prašo įpareigoti Generalinį prokurorą atlikti visus veiksmus, kad baudžiamoji byla būtų atnaujinta dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nurodyti Generaliniam prokurorui parengti išvadą dėl E. J. P. baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašant atnaujinti šią baudžiamąją bylą ir bylą nutraukti. Nuteistasis taip pat prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, esant reikalui iškviesti į žodinį nagrinėjimą E. P.. Tuo atveju, jei bus rengiamasi priimti neigiamą nutartį dėl šio prašymo, prašo Lietuvos apeliacinio teismo, siekiant įsitikinti, kad priimamas sprendimas dėl šio skundo nepažeis ES teisės, kreiptis į ES Teisingumo teismą su prejudiciniais klausimais, ar atsisakymas atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių esamomis aplinkybėmis neprieštarauja ES Pagrindinių Teisių Chartijos 17 ir 48 straipsniams, taip pat su 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo, taip pat su 2012 m. gegužės 22 d. direktyva 2012/13 (ES) dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese.
11.1. Skunde E. J. P. nurodo, jog nesutinka su Generalinio prokuroro nutarime ir Vilniaus apygardos teismo nutartyje išdėstytais motyvais.
11.2. Nuteistasis pateikia baudžiamosios bylos santrauką: jis buvo nuteistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi byloje (Nr. 2K-71-677/2016, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00050-08 pakeistas į Nr. 10-9-02-11), už tai, kad jis tariamai „sukčiavo, panaudodamas suklastotą vekselį“. Dokumento suklastojimo faktas nėra ir nebuvo įrodytas. Vienintelis įrodymas byloje buvo tariamo nukentėjusiojo Danijos Karalystės piliečio A. B. parodymai, jog minėto vekselio jis nebuvo pasirašęs. Tokiais parodymais buvo galima vadovautis tik tokiu atveju, jei jie būtų buvę patikimi. Tuo tarpu iš tikrųjų šis asmuo dažnai keitė savo parodymus, pateikdamas skirtingas versijas. Taip pat nėra iki galo atsakyti klausimai apie šio žmogaus psichinę sveikatą. Nuteistasis byloje gynė savo poziciją, kad pagrindas pasirašyti vekselį buvo tas, kad nukentėjusysis disponavo nuteistajam priklausiusiu turtu, kurį vėliau paslėpė slaptose sąskaitose Liuksemburge registruotame banke D. B. I. S.A., tačiau paremti šiam teiginiui tuo metu neturėjo solidžių įrodymų. 2008 m. nuteistasis kreipėsi į policiją, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą prieš A. B.. Turėjo įtarimų, kad šis asmuo pasisavino turtą ir jį paslėpė slaptose sąskaitose Liuksemburge. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, jam buvo priskirtas numeris Nr. 38-1-0034-08, buvo surinkta nemažai informacijos apie šio asmens bankines sąskaitas Liuksemburge ir verslo sandorius. Tačiau 2011 m. lapkričio 11 d. šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Prokurorė, tirdama šias abi susijusias bylas, nedavė nuteistajam prieigos prie surinktos medžiagos, kuri būtų įrodžiusi jo nekaltumą. Prokurorė šią surinktą medžiagą priskyrė prie bylos Nr. 38-1-0034-08, neleido su ja susipažinti, ir neprijungė šios medžiagos prie baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00050-08 (perduota teismui su nauja numeracija Nr. 10-9-02-11). Prokurorė V. G. neperdavė šios medžiagos teismui, pažeisdama BPK 220 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nuteistasis ne kartą prašė prokuratūros išreikalauti įvairios medžiagos, įrodančios jo nekaltumą, ir leisti susipažinti su visa medžiaga bylose Nr. 01-2-00050-08 ir Nr. 38-1-0034-08 prie baudžiamosios bylos (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00050-08), kad būtų leista susipažinti su visa šia ikiteisminių tyrimų medžiaga. Ši medžiaga būtų įrodžiusi, jog A. B. meluoja ir negalima tikėti jo parodymais.
11.3. Nuteistojo nuomone, Generalinis prokuroras nepagrįstai atmetė jo 2019 m. liepos 15 d. prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą. Generalinis prokuroras nurodė, jog visi prašyme išdėstyti faktai nuteistajam jau buvo žinomi baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu arba 2015 m., kuomet pirmą kartą buvo galima susipažinti su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-2-00050-08. Nuteistasis nurodo, jog tuo metu Apeliacinis teismas buvo jį išteisinęs, o Aukščiausiasis teismas nenagrinėja naujų faktų, kuriuos nuteistasis sužinojo pirmą kartą pilnai susipažinęs su savo baudžiama byla. Nuteistasis taip pat nurodo, kad kratos protokole nepažymėtas konfiskuotų dokumentų aprašas ir konfiskuoti dokumentai, kurie įrodė, jog vekselis buvo pasirašytas, lieka neaptarti atnaujintame procese. Generalinis prokuroras susitikimo metu patvirtino, kad tokių grubių pažeidimų šiuo metu daugiau nebūna ir kad tai nėra toleruotina. Nuteistasis pažymi, kad jis buvo nuteistas pagal kratos metu neva surastus dokumentus, kurie nebuvo pažymėti kratos protokole, o tik paminėti tarnybiniame pranešime dieną po kratos kitame ikiteisminiame tyrime. Krata vyko pagal kitą nutrauktą ikiteisminį tyrimą (Nr. 10-9-059-08), su kuriuo nuteistajam irgi nebuvo leidžiama susipažinti. Prokurorė neturėjo nei vyr. prokuroro, nei teismo sankcijos naudoti dokumentus tariamai „surastus“ pradėjus kitą ikiteisminį tyrimą (Nr. 10-9-059-08) E. J. P. baudžiamuosiuose procesuose (Nr. 01-2-00050-08 perduota teismui su nauja numeracija Nr. 10-9-02-11).
11.4. Nuteistojo nuomone, esminė nauja paaiškėjusi aplinkybė yra 2019 m. balandžio 17 d. įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, jog A. B. meluoja teismams, todėl byla turi būti atnaujinta remiantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais. Nuteistasis nurodo, kad A. B. teiginiai: jog nebuvo E. J. P. skolingas; nepardavė E. J. P. nekilnojamojo turto; perleido/pardavė E. J. P. priklausiusį nekilnojamąjį turtą su jo žinia ir sutikimu sumažintomis kainomis; atidavė milijonines E. J. P. priklausiančias sumas grynais nepažįstamiesiems be raštiškų įrodymų; negavo pinigų už parduotą butą (Lietuvos apeliacinis teismas įsigaliojusioje nutartyje nustatė, jog nukentėjusysis gavo šiuos pinigus ir jo parodymai yra melagingi); pasiskolino E. J. P. naudai pinigus iš savo draugo; atidavė E. J. P. pinigus draugui; niekuomet nėra pasirašęs vekselio (Danijos teismas 2008 m. patvirtino, jog „nukentėjusysis buvo pasirašęs mažiausiai 2 vekselius ir buvo E. J. P. skolingas vekselio pasirašymo metu - Lietuvos teismai ignoravo šią įsigaliojusią nutartį, o kratos metu buvo konfiskuoti ir negrąžinti įrodantys dokumentai); niekuomet nebuvo E. J. P. skolingas, nes E. J. P. neva telefoninio pokalbio metu (išklotines teigė turintis, bet vėliau „pametęs“, o telefono numerio neprisimenantis), jo prašė atiduoti jo (E. J. P.) pinigus nepažįstamiesiems, o tai padarė maždaug po 9 mėn. po tokio prašymo ir t. t., šiuo metu (po 2019 m. balandžio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties) jau neįtikėtini, taigi jis buvo nuteistas šių nepatvirtintų parodymų pagrindu. Generalinis prokuroras ir Vilniaus apygardos teismas nenurodė ir nepaaiškino, kodėl nukentėjusiojo melagingi parodymai nesusiję su baudžiamąja byla, todėl nutarimas ir nutartis pažeidžia LR ir ES įstatymų reikalavimus, kad nutartis būtų argumentuota. Kuomet asmuo meluoja teismams, bet „tariamai“ nemeluoja kituose procesuose, nuteistas asmuo pagal tokio žmogaus nepatvirtintus parodymus privalomai turi būti išteisintas. Generalinis prokuroras nevertino, jog nauja aplinkybė yra ta, kad 2019 m. balandžio 17 d. įsigaliojo teismo nutartis, kurioje patvirtinama, jog A. B. meluoja, duodamas savo parodymus teismuose (tuos pačius parodymus A. B. pateikė ikiteisminiame tyrime, 2009 m. liepos 24 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 38-1-0034-18 kuriame teigė, jog nebuvo skolingas vekselio pasirašymo metu, o pervestas milijonines sumas atidavė grynais nepažįstamiesiems ir draugui). Vilniaus apygardos teismas taip pat nevertino šios aplinkybės, neteisingai nustatė, jog asmuo, duodantis melagingus parodymus, pirmiausia turi būti nuteistas už šį nusikaltimą. Nuteistasis nesutinka su argumentu, jog melagingi parodymai viename ikiteisminiame arba teisminiame tyrime neturi nieko bendro su kitu tyrimu. Esmė yra ta, jog asmuo yra melavęs, todėl jo parodymai yra nepatikimi, jei jie nėra patvirtinti objektyviais duomenimis. Nuteistasis tvirtina, jog jo byloje surinkti duomenys, yra gauti nelegaliai, tarp jų nėra jokių tiesioginių įrodymų, jog nusikaltimas padarytas. Nuteistojo nuomone, akivaizdu, jog jei asmuo duodantis melagingus parodymus teismuose po to, kai davė priesaiką nemeluoti, yra nepatikimas, todėl negalima tikėti A. B. nepatvirtintais teiginiais (vekselis buvo jau 2008 m. pripažintas Danijos Karalystėje kaip ir faktas, jog A. B. buvo skolingas vekselio pasirašymo metu), jog jis nepasirašė vekselio. Todėl baudžiamasis procesas turi būti atnaujintas ir E. J. P. turi būti išteisintas.
11.5. Nuteistasis tvirtina, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė - įsiteisėjusi 2019 m. balandžio 17 d. nutartis, jog A. B. meluoja teisminiuose procesuose. Nauji tariamojo nukentėjusiojo parodymai, kurie paneigė jo duotus parodymus baudžiamajame procese, buvo duoti jau po galutinio nuosprendžio priėmimo. Šie nauji parodymai nebuvo žinomi ir negalėjo būti žinomi teismams bylos nagrinėjimo metu. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo parodymai, kad vekselio jis nepasirašė, buvo vienintelis E. J. P. tariamos „kaltės“ įrodymas. Naujai nustatyta, jog A. B. meluoja. Todėl gynybos versija, kad nukentėjusysis A. B. neteisėtai disponavo J. E. P. priklausančiu turtu ir jį vėliau paslėpė fiktyviose sąskaitose Liuksemburge ir todėl iš tikro buvo pagrindas vekseliui surašyti, nėra iki galo paneigta, nes naujai nustatyta, jog A. B. meluoja. Generalinis prokuroras, ignoruodamas naują aplinkybę, padarė neteisingą išvadą, jog nepateikti nauji duomenys, turintys reikšmės teisingai išspręsti bylą. Nepanaikinus šio nutarimo, kiltų pagrįstas klausimas, ar E. J. P. buvo nuteistas teisingo teismo, ar jo teisė į nekaltumo prezumpciją nebuvo pažeista. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jo teisę į teisingą teismą ir į nekaltumo prezumpciją garantuoja ES teisė ir ES pagrindinių teisių Chartijos 47 ir 48 straipsniai. Teisę į nekaltumo prezumpciją garantuoja ir 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo. Tuo atveju, jei teismas atsisakytų panaikinti skundžiamą prokuratūros nutarimą, Vilniaus apygardos teismo nutarti, nuteistasis prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su klausimais, ar atsisakymas atnaujinti bylą nepažeidė ES teisės aktais jam garantuojamų teisių. Skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas nesiėmė spręsti iškeltų klausimų, nevertino skundo argumentų, todėl nutartis neatitinka jai keliamų reikalavimų, numatytų įstatymuose. Tuo atveju, jei Apeliacinis teismas nuspręs atsisakyti teikti nurodytus klausimus į Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, tuos pačius klausimus vertėtų pateikti Lietuvos Konstituciniam teismui.
11.6. Taip pat nuteistasis prašo, surengus žodinį šios bylos nagrinėjimą, iškviesti į teismą apklausai E. P. ir jį - J. P.. Generalinio prokuroro dalyvavimas posėdyje padėtų teismui surinkti būtinus duomenis, reikalingus teisingai išspręsti šiai bylai.
12. 2019 m. lapkričio 12 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta nuteistojo E. J. P. pateikta papildoma informacija. Nuteistasis nurodo, kad Vilniaus apylinkės prokuratūra 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu nepagrįstai atmetė jo prašymą pradėti baudžiamąjį procesą prieš A. B. dėl melagingų parodymų teismams. Prokurorė minėtame nutarime net nesprendė dėl papildomos informacijos, o nutraukdama ikiteisminį tyrimą, paneigė paties Generalinio prokuroro išsakytą poziciją, kad padėtis netoleruotina, ir kad tokie pažeidimai šiais laikais negalėtų įvykti. Nuteistasis dar kartą pakartoja savo poziciją dėl A. B. parodymų melagingumo. Taip pat nurodo argumentus dėl interesų konflikto, šališkumo nekeliant A. B. baudžiamosios bylos. Nuteistasis nurodo ir apie Vilniaus apygardos vyr. prokuroro pavaduotojo A. K. susitikimo metu išsakytus teiginius dėl prokurorės padarytų procesinių pažeidimų, apgailestavimą dėl neteisėto baudžiamojo proceso prieš E. J. P.. Nuteistasis pakartotinai prašo skirti žodinį procesą.
13. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. E. P. skundas atmetamas
14. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartis, kuria netenkintas nuteistojo J. E. P. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes. Teismas tinkamai taikė baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus. Nutartyje tinkamai įvertino nuteistojo J. E. P. skunde nurodytas aplinkybes ir skundą motyvuotai atmetė konstatavęs, kad nėra pagrindo atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
15. BPK 443 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nustatomos tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsnių nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį. Be to, šios aplinkybės turi pasižymėti ne tik naujumu, bet ir specifine įrodomąja reikšme – vertinant šias aplinkybes atskirai arba kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, turi būti pakankamas pagrindas padaryti priešingą išvadą asmens kaltės klausimu, negu padaryta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje ar nutartyje.
16. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2019 m. liepos 15 d. gauto nuteistojo J. E. P. pareiškimo nagrinėjimo medžiaga, baudžiamosios bylos Nr. 1-76-648/2012 duomenimis, konstatuoja, kad nuteistojo J. E. P. pareiškime dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, o taip pat skunduose dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties, nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio prasme.
17. Nuteistasis J. E. P. tvirtina, jog nukentėjusiojo A. B. parodymai buvo melagingi, tai nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-229-464/2019. Šie skundo teiginiai nepagrindžia esant BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindą. Kaip teisingai pastebėjo apygardos teismas, atnaujinant baudžiamąją bylą BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu asmens melagingų parodymų davimas turi būti konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos, tokio nuosprendžio nukentėjusiajam A. B. nėra.
18. Pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą, naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą yra kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, <...>, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas. Susipažinus su baudžiamosios bylos duomenimis matyti, kad nukentėjusiojo A. B. parodymai buvo vienu iš įrodymų šaltinių, nustatant faktines J. E. P. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Aplinkybė, kad nukentėjusiojo parodymai galimai buvo nepatikimi ir melagingi, buvo nurodyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Versija, kad nukentėjusysis davė melagingus parodymus buvo keliama ir nuteistojo apeliaciniame skunde. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo žinoma, kad tarp A. B. ir J. E. P. jų bendravimo laikotarpiu buvo susiklostę turtiniai santykiai, tačiau šios aplinkybės skirtingai vertintos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendyje, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi paliko galioti su pakeitimais, konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad J. E. P. padarė nusikalstamas veikas.
19. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-229-464/2019 nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog šiame teismo sprendime atskleidžiamos naujai paaiškėjusios aplinkybės, leidžiančios teigti apie J. E. P. nekaltumą. Šioje nutartyje, priimtoje civilinėje byloje, nurodytos aplinkybės nepaneigia teisiamajame posėdyje ištirtų bei įvertintų įrodymų visumos, kuria buvo grindžiama J. E. P. kaltė apkaltinamajame nuosprendyje. Generalinio prokuroro nutarime ir skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, jog nukentėjusiojo paaiškinimai civilinėje byloje, kurie paneigti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje, nėra susiję su A. B. parodymais J. E. P. baudžiamojoje byloje. Civilinėje byloje, nagrinėjant šalių ginčą dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, be kita ko buvo paneigti A. B. paaiškinimai, kad jo suklydimą įtakojo ir kitokia jo turėta nekilnojamojo turto sandorių sudarymo praktika, t. y. tik šiuo vieninteliu atveju jis buvo turto pardavėjas. Taigi akivaizdu, kad apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje paneigti A. B. paaiškinimai, nėra susiję su išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje duotais nukentėjusiojo parodymais. Taip pat aukštesnysis teismas pritaria generalinio prokuroro nutarimo bei skundžiamos nutarties argumentams, kad aplinkybes apie A. B. neteisingus parodymus, jog jis J. E. P. nėra pardavęs nekilnojamojo turto Rusijos Federacijoje, kad vertėjas A. B. neišvertė buto pirkimo pardavimo sutarties į anglų kalbą, jau buvo nurodytos nuteistojo 2017 m. vasario 27 d. pareiškime dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Dėl šio nuteistojo pareiškimo priimtas Generalinės prokuratūros 2017 m. kovo 10 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi atmestas nuteistojo skundas dėl paminėto Generalinės prokuratūros nutarimo panaikinimo. Aplinkybės dėl nukentėjusiojo A. B. parodymų nepatikimumo buvo nurodytos ir ankstesniame nuteistojo J. E. P. prašyme pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kuris Generalinėje prokuratūroje buvo gautas 2016 m. lapkričio 3 d. Generalinis prokuroras 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nuteistojo skundai dėl paminėto nutarimo buvo atmesti juos išnagrinėjus instancine tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 1S-856-318/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-13-150/2017).
20. Kaip jau minėta, J. E. P. nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti. Apkaltinamajame nuosprendyje įrodymai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisme buvo nagrinėjama J. E. P. pateikta versija, jog jis jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu J. E. P. skunde keliamas A. B. parodymų patikimumo klausimas buvo kitos bylos nagrinėjimo dalykas.
21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 4 punktą. Atnaujinant baudžiamąją bylą BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu asmens melagingų parodymų davimas turi būti konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tokio nuosprendžio dėl A. B. nėra priimta. Nors aplinkybės, nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-229-464/2019, teismams nebuvo žinomos, tačiau jos nepatvirtina esant baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindus, taip pat neįrodo, kad J. E. P. nepadarė veikos, už kurią buvo nuteistas. Baudžiamąją bylą kasacine tvarka išnagrinėjęs teismas, patikrinęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius padarė išvadą, kad nuteistasis J. E. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Teismas pažymi, kad bylos atnaujinimo procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra papildoma „ketvirta“ instancija dar kartą patikrinti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
22. Skunde nuteistasis prašo neigiamo sprendimo atveju kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su jo pateiktais prejudiciniais klausimais. Tenkinti šį prašymą nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad toks nuteistojo prašymas jau buvo išnagrinėtas ir atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartimi byloje Nr. 1S-13-150/2017, analogiškas prašymas buvo atmestas ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi byloje Nr. 1S-126-851/2017, šiuose teismų sprendimų išdėstyti išsamūs tokio pašymo netenkinimo argumentai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo J. E. P. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, 2017 m. kovo 6 d. nutartyje, byloje Nr. 2PA-13/2017, pasisakė ir dėl minėtos Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prejudiciniais klausimais.
23. Nuteistasis prašė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kiekvienu atveju tokios kategorijos skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. BPK 441 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skundas, paduotas dėl BPK 132 straipsnio 5 dalyje ir BPK 405 straipsnio 6 dalyje nurodytų teismo nutarčių arba paduotas remiantis bylos nagrinėjimo teisme dalyvių padėtį bloginančiais pagrindais privalo, o skundas, paduotas dėl kitų žemesniojo teismo nutarčių, gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, kuriame gali dalyvauti prokuroras ir skundą padavęs asmuo. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę nuspręsti, jei nėra įstatyme nurodytų pagrindų, ar būtina konkrečiu atveju skundą nagrinėti teismo posėdyje. Šiuo atveju, aukštesnysis teismas, įvertinęs skundą bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių paduotas skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo J. E. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.