Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-14 · Civilinė byla Nr. 2S-492-794/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-14
Bylos Nr.
2S-492-794/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33173-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Skolininkas
UAB „Rentol“
Kreditorius
UAB „Fasado pastoliai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-492-794/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33173-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės UAB „Rentol“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolio Daliaus Traigio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei UAB „Rentol“, išieškotojas UAB „Fasado pastoliai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolis D. Traigys kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas UAB „Rentol“ vadovui L. L. už kiekvieną antstolio Patvarkymo nevykdymo dieną skirti 150,00 EUR dydžio baudą

2. Nurodė, kad jam yra pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. e2-2742-781/2017, kuriame teismas įpareigojo skolininkę grąžinti išieškotojui pagal 2014-02-03 pastolių perdavimo aktą perduotų 9 474 vienetų fasadinių pastolių detalių ir pagal tą patį aktą perduotų 5 453 vienetų modulinių pleištinių pastolių detalių. 2018-10-19 buvo surašytas Sprendimų neįvykdymo aktas, iš kurio turinio matyti, jog išieškotojui yra grąžinta tik mažesnė dalis detalių ir todėl teismo sprendimas dar nėra pilnai įvykdytas, be to, sprendimą gali įvykdyti tik pati skolininkė, kadangi detalės yra arba disponuojamos skolininkės arba su jos žinia perduotos tretiesiems asmenims ir šias aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto apylinkės bei Vilniaus apygardos teismuose išnagrinėti skundai dėl antstolio veiksmų.

Atsiliepimas

3. Išieškotoja UAB „Fasado pastoliai“ pateikė teismui atsiliepimą į antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo, kuriuo su antstolio pareiškimu sutiko ir nurodė, kad skolininkė vykdymo proceso metu piktybiškai vengia bendradarbiauti su antstoliu, t. y. neteikia jokios su vykdymo proceso dalyku esančiu turtu susijusios informacijos arba teikiama informacija yra melaginga. Areštuoto turto saugotoju buvo paskirtas skolininkės vadovas L. L., prašydami suteikti informaciją apie išieškomą turtą, tačiau šiuos antstolių Patvarkymus skolininko vadovas nuolat ignoruodavo, todėl dėl šių savo veiksmų jis jau tris kartus yra baustas piniginėmis baudomis. Antstolis D. Traigys 2017-09-04 priėmė Patvarkymą, kuriuo areštuoto turto saugotoju iš skolininkės pakeitė į išieškotoją ir įpareigojo skolininkės vadovą per penkias kalendorines dienas nuo Patvarkymo gavimo dienos perduoti areštuotą turtą saugoti išieškotojai arba nustatyti laiką ir vietą, kada išieškotojos atstovai gali atvykti ir perimti areštuotą turtą, tačiau skolininkė ir šio antstolio Patvarkymo tinkamai neįvykdė. Skolininkės teigimu, areštuotas turtas buvo perduotas UAB „Beslita“, tačiau antstolis nebuvo apie tai informuotas, o taip pat joks teisinis pagrindas dėl ko tai buvo padaryta nebuvo nurodytas. 2018-02-21 skolininkės vadovas informavo antstolį D. Traigį, jog išieškotinas turtas yra išnuomotas AB „Panevėžio statybos trestas“, dėl ko antstolis priėmė šiai bendrovei skirtą Patvarkymą perduoti areštuotą turtą išieškotojui, tačiau ši bendrovė šio Patvarkymo taip pat neįvykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino iš dalies ir paskyrė UAB „Rentol“ vadovui L. L. 50,00 EUR baudą už kiekvieną 2018-06-19 Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2742-781/2017 neįvykdymo dieną. Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

5. Teismas konstatavo, jog skolininkės vadovas L. L. privalėjo įvykdyti 2018-06-22 vykdomąjį raštą, tačiau iš antstolio D. Traigio 2018-10-19 priimto Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto turinio matyti, kad skolininkės vadovas vykdomojo rašto iki šiol nėra pilnai įvykdęs, t. y. jį yra įvykdęs tik dalinai. Be to, teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų turinį, teismas nustatė, jog už antstolio Patvarkymų nevykdymą skolininkės vadovui L. L. teismo jau yra ne kartą skirtos piniginės baudos, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais ir atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad dalis detalių nuolatos po truputį yra grąžinama visgi išieškotojai, t. y. egzistuoja reali tikimybė, jog skolininkė sprendimą įvykdys tinkamai, teismas antstolio prašymą yra tenkino iš dalies ir skolininkės UAB „Rentol“ vadovui L. L. skyrė 50,00 EUR baudą už kiekvieną 2018-06-19 Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2742-781/2017 neįvykdymo dieną.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Rentol“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Tarp skolininkės UAB „Rentol“ ir išieškotojos UAB „Fasado pastoliai“ 2019-01-07 buvo sudaryta Taikos sutartis, kuria šalys susitaria, kad skolininkė sumoka išieškotojui 76 500 EUR dydžio kompensaciją, o išieškotoja atsisako reikalavimų tarp šių šalių vykstančiose (vykusiose) bylose ir nebeturi jokių kitų turtinių ir (arba) finansinių reikalavimų skolininkei ir (ar) skolininkės vadovui, bei išieškotoja UAB „Fasado pastoliai“ patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2742-781/2017 sprendimas yra įvykdytas ir skolininkė neturi jokių turtinių ar finansinių įsipareigojimų. Taigi antstolis D. Traigys, gavęs informaciją apie sudarytą taikos sutartį bei išieškotojos UAB „Fasado pastoliai“ pareiškimą vykdomojoje byloje, turėjo nutraukti visus vykdymo veiksmus, kaip tą numato CPK 629 str. 1 d. bei CPK 630 str. Be to, antstolis neturėjo imtis jokių veiksmų, skatinančių priverstinį teismo sprendimo vykdymą, įskaitant, baudų skyrimą.

6.2. CPK 771 str. numatyta bauda gali būti skiriama tik dėl CPK 273 str. numatytų teismo sprendimų. Kasacinis teismas taip pat aiškiai yra numatęs, kad CPK 771 str. yra specialioji norma (lex specialis), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

6.3. Paskirtos baudos dydis ir pobūdis nėra proporcingi tariamiems pažeidimams, kadangi nėra jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad išieškotoja yra patyrusi kokio nors pobūdžio nuostolius ir Vilniaus apygardos teismo nutarties nevykdymas sukelia žalą išieškotojai. Apeliantės teigimu, negalėjimas iš dalies vykdyti Vilniaus apygardos teismo sprendimo yra kilęs ne dėl nuo skolininkės priklausančių aplinkybių, todėl reikalavimas vykdyti sprendimą, jei jo įvykdymas nepriklauso nuo skolininkės, akivaizdžiai prieštarauja visuotinai priimtam principui, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas neįmanoma, t. y. skolininkės vadovui negali būti taikoma sankcija už prievolės, kurios jis objektyviai negali vykdyti, neįvykdymą. Be to, skolininkė išieškotojai yra perdavusi statybinių pastolių įrangos gerokai daugiau, nei kad Vilniaus miesto apylinkės teismui nurodė antstolis Dalius Traigys. Antstolio pareiškime yra nurodoma informacija tik apie 2018-06-15 priėmimo-perdavimo aktu ir 2018-06-22 priėmimo-perdavimo aktu perduotą įrangą, tačiau įranga buvo perduodama išieškotojai ir 2018-11-14 priėmimo-perdavimo aktu, 2018-11-26 priėmimo-perdavimo aktu, 2018-12-18 priėmimo-perdavimo aktu ir 2018-12-19 priėmimo-perdavimo aktu. Ši aplinkybė aiškiai paneigia būtinumą taikyti teismo sankciją, kadangi skolininkas realiai vykdė Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotoja UAB „Fasado pastoliai“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o skolininkės UAB „Rentol“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė tvirtinti skolininkės nurodomą taikos sutartį, kadangi ji neatitinka tikrosios taikos sutarties šalių valios, todėl apeliantės argumentai, jog antstolis nepagrįstai nesivadovavo tarp šalių sudaryta taikos sutartimi yra klaidinantys ir nepagrįsti.

7.2. Ta aplinkybė, kad antstolis prašė teismo skirti skolininkei baudą CPK 771 str. pagrindu netrukdė teismui skirti baudos, kadangi ji yra galima skirti ir CPK 585 str. pagrindu. Antstolio nurodymas į CPK 771 str. teismo nesaisto, todėl apeliantės argumentai, jog bauda jai negalėjo būti skiriama atmestini kaip nepagrįsti.

7.3. Teismo paskirtos baudos dydis ir pobūdis yra tinkamas skolininkės veiksmų atžvilgiu. Viso vykdymo proceso metu UAB „Rentol“ piktybiškai vengė bendradarbiauti su antstoliu, nurodyti kur yra areštuotas turtas, neteikė jokios su pastolių buvimo vieta susijusios informacijos, taip pat kam ir kokiu pagrindu pastoliai buvo perleisti, UAB „Rentol“ pateikus informaciją apie areštuoto turto buvimo vietą ir antstoliui šią informaciją patikrinus dalyje skolininkės nuodytų objektų, pasirodydavo, kad pateikta informacija yra netiksli. Be to, įsigaliojus teismo sprendimui perduoti pastolius išieškotojai, skolininkė nesiima jokių veiksmų dėl pastolių atgavimo iš trečiųjų asmenų valdymo. Išieškotojos teigimu, tokiais savo veiksmais apeliantė sukūrė situaciją, kai antstoliui yra itin apsunkinta situacija įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl teismas pagrįstai vertino, kad tokie skolininkės vadovo veiksmai yra piktybiški, siekiant trukdyti antstoliui įvykdyti teismo sprendimą.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis D.Traigys prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o skolininkės UAB „Rentol“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Apeliantės pateikti argumentai dėl sudarytos taikos sutarties neatitinka tikrovės, kadangi antstolis iki 2019-01-21 ginčo šalių nebuvo jokiu būdu informuotas apie taikos sutarties sudarymą. Be to, teismas 2019-02-01 nutartimi atsisakė tvirtinti taikos sutartį.

8.2. Įsiteisėjus teismo sprendimui ir teismui nustatytam įpareigojimui grąžinti išieškotojui teismo sprendime nurodytą įgijus privalomąjį pobūdį, skolininkė antstoliui nepateikė jokių duomenų apie turtą esantį trečiųjų asmenų, tame tarpe ir UAB „Beslita“ žinioje, nepateikė dokumentų, kuriais būtų prašyta grąžinti žodinės sutarties pagrindu perduotą turtą. Šios aplinkybės patvirtina apeliantės neveikimą ir abejingumą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo.

8.3. Teismo paskirtos baudos dydis ir pobūdis yra tinkamas skolininkės veiksmų atžvilgiu ir atitinka baudos tikslus, t. y. kompensuoti išieškotojos nuostolius ir paskatinti vykdyti teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis), byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties, kuria tenkinant antstolio prašymą iš dalies, apeliantės vadovui paskirta piniginė bauda už Vilniaus apygardos teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2742-781/2017 nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Apeliantė nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, savo atskirąjį skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad tarp skolininkės UAB „Rentol“ ir išieškotojos UAB „Fasado pastoliai“ 2019-01-07 buvo sudaryta Taikos sutartis, kuria šalys susitaria, kad skolininkė sumoka išieškotojai 76 500 EUR dydžio kompensaciją, o išieškotoja atsisako reikalavimų tarp šių šalių vykstančiose (vykusiose) bylose ir nebeturi jokių kitų turtinių ir (arba) finansinių reikalavimų skolininkei ir (ar) skolininkės vadovui, bei išieškotoja UAB „Fasado pastoliai“ patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2742-781/2017 sprendimas yra įvykdytas ir skolininkė neturi jokių turtinių ar finansinių įsipareigojimų. Apeliantės teigimu, antstolis D. Traigys, gavęs informaciją apie sudarytą taikos sutartį bei išieškotojos UAB „Fasado pastoliai“ pareiškimą vykdomojoje byloje neturėjo imtis jokių veiksmų, skatinančių priverstinį teismo sprendimo vykdymą, įskaitant, baudų skyrimą. Tačiau su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu, kadangi skolininkė pateikė ne visą su šiais argumentais susijusią informaciją.

13. Išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, teismas nustatė, jog išieškotoja UAB „Fasado pastoliai“ kartu atsiliepimu į atskirąjį skundą yra pateikusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-7620-820/2019, kuria teismas atsisakė tvirtinti 2019-01-07 šalių sudarytą taikos sutartį. Teismas nustatė, jog vykdomojoje byloje yra duomenys, kad viena iš taikos sutarties šalių UAB „Fasado pastoliai“ prašo netvirtinti sudarytos taikos sutarties, kadangi ji neatitinka tikrosios išieškotojos valios. Kita taikos sutarties šalis G.J. A. taip pat pateikė pranešimą dėl taikos sutarties valios pasikeitimo, iš kurio matyti, jog ji prieštarauja taikos sutarties tvirtinimui. Esant šioms aplinkybėms teismo vertino, jog šalių sudaryta taikos sutartis neatitinka tikrosios sutarties šalių valios, todėl pateiktą 2019-01-07 taikos sutartį 2019-01-01 nutartimi atsisakė tvirtinti. Šių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas skolininkės teiginius, jog antstolis nepagrįstai nesivadovavo tarp šalių sudaryta taikos sutartimi, vertina kaip klaidinančius, todėl atmeta.

14. Pažymėtina, jog antstoliui gavus tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuri nėra patvirtinta teismo, antstolis negali iš karto nutraukti vykdymo veiksmų ir pabaigti vykdomosios bylos, kadangi lieka galimybė, jog tokia taikos sutartis gali prieštarauti įstatymo nuostatomis ar neatitikti tikrosios šalių valios, kas šiuo atveju taip ir nutiko. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, nagrinėjamu atveju antstolis gavęs 2019-01-07 šalių sudarytą taikos sutartį pasielgė tinkamai nenutraukęs iš karto vykdymo proceso, todėl apeliantės argumentai, jog antstolis D. Traigys, gavęs informaciją apie sudarytą taikos sutartį neturėjo imtis jokių veiksmų, skatinančių priverstinį teismo sprendimo vykdymą, įskaitant, baudų skyrimą, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

15. Apeliantė kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį taip pat cituoja su CPK 771 straipsnio taikymu susijusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nurodančią, kad šiuo atveju skolininkei negalėjo būtį skiriama bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, kadangi CPK 771 str. straipsnio normos taikytinos tik dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, t. y. CPK 771 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su CPK 273 straipsnyje nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tokia bauda gali būti skiriama vadovaujantis CPK 585 straipsnio 2 dalimi - asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Vadovaujantis teismų praktika, teismai skiria skolininkams baudas už antstolio reikalavimo nevykdymą ar kitokį kliudymą antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, kai vykdymas susijęs su turto ar lėšų perdavimu, vadovaujantis būtent CPK 585 str. 2 dalimi. Ta aplinkybė, kad antstolis prašė teismo skirti skolininkei baudą CPK 771 straipsnio pagrindu netrukdė teismui skirti baudos, kadangi ji yra galima skirti ir CPK 585 straipsnio pagrindu. Antstolio nurodymas į CPK 771 straipsnį pareiškime ar prašyme dėl baudos skolininkui skyrimo teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-20 nutartis c.b. 3K-3- 437/2013). Todėl skolininkės argumentas, jog bauda jai negalėjo būti skiriama per se yra nepagrįstas ir atmestinas.

16. Skolininkė atskirajame skunde taip pat teigia, jog paskirtos baudos dydis ir pobūdis nėra proporcingi pažeidimams, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad išieškotoja yra patyrusi kokio nors pobūdžio nuostolius ar kad Vilniaus apygardos teismo sprendimo nevykdymas sukelia žalą išieškotojai. Be to, apeliantė vykdė Vilniaus apygardos teismo sprendimą kiek turėjo objektyvių galimybių jį įvykdyti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad neegzistuoja pagrindas sutikti ir su šiais apeliantės argumentais.

17. Teismas, įvertinęs skolininkės veiksmus vykdant teismo sprendimą nustatė, jog viso vykdymo proceso metu UAB „Rentol“ vengė bendradarbiauti su antstoliu, nurodyti kur yra areštuotas (šiuo metu išieškotinas) turtas, neteikė jokios su pastolių buvimo vieta susijusios informacijos, taip pat kam ir kokiu pagrindu pastoliai buvo perleisti, UAB „Rentol“ pateikus informaciją apie areštuoto turto buvimo vietą ir antstoliui šią informaciją patikrinus dalyje skolininkės nurodytų objektų, pasirodydavo, kad pateikta informacija yra netiksli, pakeitus areštuoto turto saugotoją į UAB „Fasado pastoliai“ skolininkė ir toliau vengė perduoti pastolius išieškotojai, o įsigaliojus teismo sprendimui perduoti turtą išieškotojai nesiėmė jokių veiksmų dėl turto atgavimo iš trečiųjų asmenų valdymo, neteikė dokumentų, kuriais buvo prašyta grąžinti žodinės sutarties pagrindu perduotą turtą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat matyti už antstolio Patvarkymų nevykdymą skolininkės vadovui L. L. teismo net tris kartus buvo skirtos piniginės baudos. Taigi akivaizdu, jog tokie skolininkės UAB „Rentol“ ir jos vadovo L. L. veiksmai trukdant antstoliui vykdyti įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2742-781/2017 sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Be to, išieškotojos UAB „Fasado pastoliai“ vykdoma veikla yra tiesiogiai susijusi su grąžintinos įrangos nuoma, todėl skolininkei negrąžinant dalies antstolio išieškomos įrangos išieškotojai, UAB „Fasado pastoliai“ negali vykdyti savo tiesioginės veiklos ir nuomoti įrangos tretiesiems asmenims, taip gaunant pajamas, todėl dėl skolininkės veiksmų kylanti žala išieškotojai yra akivaizdi ir neginčytina, kas paneigia apeliantės argumentą, jog nėra įrodymų, kurios leistų spręsti, kad išieškotoja yra patyrusi kokio nors pobūdžio nuostolius.

18. Dėl paskirtos baudos dydžio, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas skundžiama nutartimi skirdamas skolininkės vadovui 50 EUR dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017-02-28 sprendimą, kuris įsiteisėjo 2018-06-19, dieną, nurodė, kad vadovaujasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei atsižvelgia į tą aplinkybę, kad dalis detalių nuolatos po truputį yra grąžinama išieškotojai, t. y. egzistuoja reali tikimybė, jog skolininkė sprendimą įvykdys tinkamai.

19. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, t.y. teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-513/2012).

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šiuos baudos dydžio parinkimo kriterijus, į nagrinėjamu atveju reikšmingus bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo argumentus, į skolininkės UAB „Rentol“ ir jos vadovo L. L. veiksmus antstoliui vykdant teismo sprendimą, bei į tai, paskirta bauda yra gerokai mažesnė nei įstatyme įtvirtintas maksimalus baudos dydis (300,00 EUR už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną), sprendžia, kad 50 EUR dydžio bauda, paskirta už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017-02-28 sprendimą, kuris įsiteisėjo 2018-06-19, dieną, yra adekvati ir atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, sprendimo vykdymo tvarkos pažeidimo pobūdį bei faktines bylos aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo jos mažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo tinkamo įvykdymo.

21. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse padarytos rašymo apsirikimo klaidos

22. CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu gali ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Ši CPK norma pagal analogiją taikytina ir nutartims (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse teismas nurodė, kad UAB „Rentol“ vadovui L. L. skiriama 50,00 EUR bauda už kiekvieną 2018-06-19 Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2742-781/2017 neįvykdymo dieną. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minimas Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2742- 781/2017 buvo priimtas 2017 m. vasario 28 d., o 2018-06-19 įsiteisėjo (t.y. Lietuvos Apeliacinis teismo 2018-06-19 nutartis). Antstolio Daliaus Traigio pareiškime teismui dėl baudos skyrimo taip pat nurodyta, kad prašoma skirti baudą dėl 2017 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2742-781/2017 nevykdymo.

24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartyje pastebėtų ir taisytinų rašymo apsirikimų ištaisymas nekeičia teismo nutarties esmės, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartyje esantis rašymo apsirikimas ištaisytinas, motyvuojamoje ir rezoliucinėje nutarties dalyse nurodant tinkamą Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2742-781/2017 datą – 2017 m. vasario 28 d.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes spręstina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrės visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas pastebėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse esantį rašymo apsirikimą, jį ištaiso, nurodant tinkamą Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2742-781/2017 datą – 2017 m. vasario 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skolininkės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ištaisyti rašymo apsirikimą, padarytą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse, nurodant tinkamą Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2742-781/2017 datą – 2017 m. vasario 28 d.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas