Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-04-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-185-716/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-13
Bylos Nr.
II-185-716/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02701-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kategorijos
  • 3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. II-185-716/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02701-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant vertėjai Katerinai Chvatovai, atstovui advokato padėjėjui H. R., K. M. E., g. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, teismo posėdyje išnagrinėjęs skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio nutarimo skirti nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-01-30 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio nutarimu K. M. E. nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str., ir jam kaip administracinė nuobauda paskirta 28 eurų dydžio bauda.

2016-02-25 teisme gautas K. M. E. vardu pasirašytas atstovo advokato padėjėjo H. R. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2016-01-30 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio viršininko nutarimą administracinėje byloje Nr. 14N-49936704-16. Skunde nurodoma, jog pareiškėjas numatytos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. veikos nepadarė, viešosios tvarkos nepažeidė, todėl 2016-01-30 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 14N-49936704-16 yra priimtas neteisėtai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio atstovas prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas (toliau - Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. trečiasis PK) susipažinęs su K. M. E. skundu pareiškia, jog su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka. Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. trečiojo PK 2016-01-30 nutarimas Nr. 14N-49936704-16 administracinio teisės pažeidimo byloje ir paskirta K. M. E. 28 eurų bauda yra pagrįstas, objektyvus ir teisingas, įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, o K. M. E. skunde nurodytus teiginius ir aplinkybes reikėtų vertinti kritiškai, kaip mėginimą išvengti atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, ištyrė ir patikrino byloje esančius įrodymus.

Skundžiamu 2016-01-30 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio nutarimu K. M. E. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą kodekso 174 str., dėl to, kad 2016-01-29 apie 6 val.58 val. viešoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie restorano "M.", o vėliau ir restorane "M." aplinkinių žmonių akivaizdoje elgėsi agresyviai, restorano "M." darbuotojų atžvilgiu keikėsi necenzūriniais žodžiais („fuck you"), į raginimus neįžeidinėti, netriukšmauti, netrukdyti dirbti nereagavo, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

K. M. E. teisme parodė, kad buvo „M.“ restorane. Iš pradžių buvo lauke ir laukė, kol atsidarys restoranas. Tai užtruko, todėl jis norėjo su kuo nors pasikalbėti. Pradėjo kalbėtis su ten buvusia moterimi. Ši nesuprato, apie ką jis kalbėjo. Moteris atnešė keletą tuščių popieriaus lapų, kad jis galėtų ką nors parašyti. Jis atsisakė tai daryti. Jis norėjo pasiskųsti dėl paslaugų. Nebuvo agresyvus. Jis pasakė, kad paprastai ant tuščio lapo nerašys, norėjo skundo formos. Jis tuščiu lapu nepasitikėjo, nes tai nėra oficialios formos dokumentas. Jis norėjo pasikalbėti su kuo nors asmeniškai. Moteris pasakė, kad yra galimybė pasikalbėti su vyr. vadybininke vėliau ir pasakė, kad jis gali palaukti. Tada moteris paprašė apsaugos darbuotojų jį išvesti į lauką. Apsaugos darbuotojai atsisakė. Tada moteris iškvietė policiją. Apsaugos darbuotojai nurodė, kad jis nieko blogo nepadarė, kad negali jo išvesti. Moteris prarado kantrybę. Po to jis teikė skundą, nes aptarnavimas nebuvo geras. Moteris rėkė ant klientų. Tuomet jis paklausė, ar galėtų pasikalbėti su vadovu. Jis nebuvo girtas, tačiau atsisakė tikrintis blaivumą, nes manė, kad turi būti apie tai informuotas. Jį sulaikė, dėl ko jis buvo nustebęs. Jam nebuvo aišku, kas vyksta. Jis nėra susipažinęs su Lietuvos įstatymais. Moteris „M.“ restorane jo kalbos didžiąja dalimi nesuprato. Jam nebuvo pateikta skundų knyga. Paleidus iš policijos jo atstovas pateikė skundą „M.“ restorano juristui. Gavo atsakymą, kad restoranas atsisako ką nors daryti. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad moteris dirbo neprofesionaliai. Moteris išplėtojo konfliktą, ne jis konfliktą pradėjo. Moteris rėkė rusų kalba ant jo, nenorėjo kalbėtis dėl nusiskundimo. „M.“ vėlavo atsidaryti, ir jis norėjau pasikalbėti dėl to su atsakingu asmeniu. Prieš tai visą naktį jis buvo susitikęs su draugais.

Liudytoja K. K. teisme parodė, kad norėjo pavalgyti restorane „M.“. Laukė, kada šis bus atidarytas. Restoraną atidarė penkios minutės po septynių. Įėjus į vidų K. paklausė vyriškio, kodėl restoranas atsidarė vėliau. Šis atsakė, kad šiandien taip gavosi. K. pasakė, kad nori kalbėtis su atsakingu asmeniu. Tą išgirdo šalia buvusi moteris, vardu I., ir priėjo pasikalbėti. K. paklausė, ar jis galėtų pasikalbėti su atsakingu asmeniu, kodėl restoranas buvo atidarytas ne laiku. Moteris pasakė, kad ji yra vyriausioji vadybininkė. K. paklausė, ar gali parašyti pareiškimą arba pakalbėti su direktoriumi. Moteris atsakė, kad direktorius atvyks apie 10 valandą. K. paklausė, ar galėtų palaukti restorane iki dešimtos valandos. Moteris pradėjo nervintis, pasakė, kad laukti negalima, pasakė rašyti pareiškimą, kuris bus perduotas. Moteris atnešė direktoriaus elektroninio pašto adresą, pasakė rašyti elektroniniu paštu. K. pasakė, kad nori pakalbėti gyvai. Moteris pradėjo šaukti. Tada priėjo apsauginiai ir paklausė, kas nutiko. I. paklausė, ar šie galėtų K. išmesti. Apsauginis pasakė, kad to padaryti negali, kadangi K. nieko blogo nedarė. Moteris pasakė, kad kvies policiją. Atvyko policija. Išsiaiškinus situaciją pareigūnai pasakė, kad viskas gerai, kad ji ir K. eitų namo. Jie nutarė nuvykti į policijos komisariatą supildyti dokumentus. Nuvažiavome į policijos komisariatą. Ji parašė paaiškinimą. Pareigūnai pakvietė K. Ji grįžo namo ir po to, kas vyko, nebematė.

Liudytoja I. V. parodė teisme parodė, kad 2016 m. sausio 29 d. ryte restoranas buvo atidarytas 7.00 val. Ji 6.48-6.49 val. buvo pakviesta prie langelio. K. M. E. įkišęs ranką į vidų rodė, kiek yra valandų, ir klausė, kodėl jie neatsidaro. Ji atsakė, kad gali šį įleisti, nes jau gali atidaryti restoraną. Atidarius restoraną buvo grupė užsieniečių, apie 10-15 žmonių, kurie kalbėjo ne lietuvių kalba. Ji iškart priėmė keletą užsakymų. Po kurio laiko pamatė, kad užėjo K. M. E., kuris priėjęs pasakė jai pasiaiškinti, kodėl laiku neatidarė restorano. Ji pasakė, kad atsidarė laiku. Parodė čekį, kad yra 7.01 val., o ji jau buvo aptarnavusi vieną svečią. K. M. E. kišo laikrodį ir reikalavo pasiaiškinti. Jis buvo su moterimi, kuri bandė paaiškinti, ko šis nori. Ji ne viską suprato anglų kalba. K. M. E. pareikalavo skundų knygos. Ji ją padavė. K. M. E. numetė knygą atgal ir pasakė, kad čia ne skundų knyga, nes nėra oficialių inicialų. Sakė, kad nieko nerašys, nes niekas neskaitys. Tada ji ant lapelio užrašė tinklalapio duomenis, elektroninį adresą ir nurodė, kad K. M. E. gali parašyti skundą nurodytais duomenimis. K. M. E. pasakė, kad nerašys, nes nori skundų knygos su „M.“ inicialais. Tada ji nuėjo surasti telefoną, kuriuo galima paskambinti ir pateikti skundą. Ji pasakė, kad K. M. E. gali kreiptis į direktorių. Šis pasakė, kad nori palaukti direktoriaus. Ji paprašė netrukdyti, nes turi svečių, klausė, ar šis gali palaukti kur nors šone. K. M. E. vis kišdavo savo ranką jai po nosimi, nuo jo sklido nemalonus alkoholio kvapas, šnekėjo triukšmingai. Ji paprašė merginos pasakyti, jog K. M. E. pabandytų nusiraminti, nes kitu atveju ji turės iškviesti apsaugą. Žmonės skundėsi, jog yra triukšminga, yra alkoholio kvapas, kad nenori su vaikais užsisakinėti maisto. Vienu metu K. M. E. buvo apsiraminęs, bet po to vėl pradėjo tą patį, todėl ji iškvietė apsaugą, nes negalėjo tinkamai atlikti savo darbo. Ji kvietė apsaugą, nes jautėsi nesaugiai. K. M. E. buvo agresyviai nusiteikęs, buvo neblaivus. Ji kvietė apsaugą dėl K. M. E. agresyvumo, nes šis staugė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Sakė kažką panašaus į žodį „fuck“. K. M. E. keikėsi kažkur 10 min. viso pokalbio metu, kol atvažiavo apsauga.

Liudytojas Č. S. teisme parodė, kad buvo gautas pavojaus iškvietimas iš restorano. Pilietis konfliktavo su „M.“ darbuotojais. Asmens buvo paprašyta apsiraminti arba palikti restorano patalpas. Šis atsisakė tai padaryti ir toliau konfliktavo. Jie iškvietė policiją, kadangi K. M. E. atsisakė paklusti jų reikalavimams ramiai apsipirkti arba palikti restoraną. Su K. M. E. buvo draugė, kuriai visa tai jie pasakė. Ši išvertė į anglų kalbą, kurios jis nemoka. Jie pasakė, kad iškvies policiją. K. M. E. atsakė kviesti. Jie prievartos nenaudojo. K. M. E. kalbėjo pakeltu tonu, agresyviai, gestikuliavo rankomis, nesileido į jokį kompromisą su darbuotoja.

Liudytojas V. G. teisme parodė, kad atvykę pagal iškvietimą pamatė pilietį K. M. E., konfliktuojantį su „M.“ darbuotoja. Jautėsi alkoholio kvapas. K. M. E. visą laiką kažką rodė į savo laikrodį. Jie paprašė, kad šis apsipirktų ir išeitų, arba jie kvies policiją. K. M. E. nepakluso, todėl jie iškvietė policiją. K. M. E. buvo su mergina, kuri vertėjavo. Jis anglų kalbą supranta minimaliai. Jie iškvietė policiją, nes K. M. E. konfliktavo ir nenorėjo šalintis.

Liudytojas M. K. teisme parodė, kad dirbant ryte gavo iškvietimą apie „M.“ restorane sulaikytą agresyvų asmenį. Atvažiavus įvykio vietoje buvo du apsaugos darbuotojai ir pardavėja, kurie perdavė sulaikytą poną. Darbuotoja parašė pareiškimą dėl K. M. E. veiksmų, todėl jie šį sulaikė ir pristatė į komisariatą. Jie pasakė, kad K. M. E.‘ui yra surašytas pareiškimas ir už tai šį sulaiko. K. M. E. buvo neblaivus, sklido aiškus alkoholio kvapas.

Liudytojas G. L. teisme parodė, kad gavo iškvietimą, jos „M.“, (duomenys neskelbtini), agresyvus klientas trukdo dirbti. Atvykus pamatė apsaugos darbuotojų sulaikytą poną K.M. E., šio draugė stovėjo šalia. Paklausus, kas nutiko, paaiškėjo, kad konfliktas kilo dėl laikrodžių rodomo laiko nesutapimo. „M.“ laikrodis vėlavo K. M. E. laikrodžio atžvilgiu, ir šis supyko, kad jį aptarnavo minutę ar dvi vėliau. Pagal „M.“ laikrodį restoranas atsidarė laiku. K. M. E. norėjo rašyti skundą dėl „M.“ darbuotojos veiksmų ar paties restorano. Jam buvo pateikta skundų knyga, tačiau K. M. E. būtinai norėjo rašyti ant lapo, kuriame būtų visi restorano rekvizitai. Tada „M.“ darbuotoja užrašė ant lapuko atsakingo asmens elektroninį paštą, kuriuo galima parašyti skundą. K. M. E. su tuo nesutiko, dėl to buvo iškviesti apsaugos darbuotojai, kurie iškvietė policiją. Atvykus darbuotoja parašė pareiškimą, todėl jie asmenį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Asmenį sulaikė, nes dėl K. M. E. buvo parašytas pareiškimas, jog šis trukdo dirbti, šūkauja, elgiasi agresyviai. Aiškiai matėsi, kad K. M. E. buvo neblaivus. Šį sulaikė dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Jis bandė kalbėti anglų kalba, K. M. E. draugė vertė. Asmeniui buvo paaiškinta, kad yra sulaikomas ir privalo vykti. K. M. E. draugė vyko kartu savo noru, nes galėjo kalbėti anglų kalba, kad pačiam K. M. E. būtų ramiau.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnis numato administracinę atsakomybę už nedidelį chuliganizmą, t. y. necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, kurie pažeidžia viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato nutarimu ir išvada, kad K. M. E. padarė administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje numatytą pažeidimą. K. M. E. neteisėtus veiksmus ir kaltę patvirtina byloje teisėtai surinkti duomenys, kuriuos teismas ištyrė ir patikrino žodinio bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu.

K. M. E. neigė kaltę teigdamas, kad konflikto nesukėlė, norėjo parašyti skundą ir buvo nepatenkintas restorano darbuotoja, kuri rėkė ant klientų, šaukė ant jo ir sukėlė konfliktą. Tokius K. M. E. parodymus paneigia visuma kitų duomenų, kurie matyti iš teisme apklaustų asmenų parodymų. Liudytoja I. V. parodė, kad dar iki durų atidarymo prie langelio K. M. E. reiškė pretenzijas dėl neatidaromo restorano. Vėliau priėjęs prie liudytojos pasakė šiai pasiaiškinti, kodėl restoranas nebuvo atidarytas laiku. Pasiūlius pretenzijas rašyti skundų knygoje, ar nurodytu elektroniniu paštu, K. M. E. tai daryti atsisakė. K. M. E. trukdė jai aptarnauti klientus, kišdavo ranką jai po nosimi, šnekėjo triukšmingai, buvo agresyviai nusiteikęs ir neblaivus, todėl ji iškvietė apsaugą. K. M. E. keikėsi viso pokalbio metu, kol atvažiavo apsauga. Liudytojai Č. S. ir V. G. teisme parodė, kad atvykę dėl gauto pavojaus signalo restorane rado K. M. E., kuris konfliktavo su restorano darbuotojais. Asmens buvo paprašyta apsiraminti, pirkti maistą arba palikti restorano patalpas. K. M. E. atsisakė tai padaryti ir toliau konfliktavo, todėl jie iškvietė policiją. K. M. E. kalbėjo pakeltu tonu, agresyviai, gestikuliavo rankomis, nesileido į jokį kompromisą su darbuotoja. Liudytojai M. K. ir G. L. parodė, kad gavę iškvietimą dėl agresyvaus kliento, kuris trukdo dirbti restorane, atvykę sulaikė K. M. E., kurį pristatė į policijos komisariatą. Šį asmenį sulaikė todėl, kad K. M. E. trukdė dirbti, elgėsi agresyviai, dėl ko buvo parašytas pareiškimas apie viešosios tvarkos pažeidimą. Asmeniui buvo paaiškinta, kad šis yra sulaikomas ir privalo vykti su jais. Visi minėti liudytojai nurodė, kad K. M. E. buvo neblaivus. Net ir K. M. E. draugė liudytoja K. K. teisme patvirtino, kad tarp restorano darbuotojos vardu I. ir K. M. E. kilo konfliktas, dėl ko prie jų priėjo apsaugos darbuotojai, buvo atvykusi policija. Tiesa, šios liudytojos parodymuose buvo priešingai nei teismas nustatė aiškinamos konflikto turinio, vykimo į komisariatą aplinkybės. Tokius parodymų prieštaravimus tiesai teismas vertina kaip šios liudytojos suinteresuotumą, siekį ir norą padėti draugui išvengti atsakomybės. Dėl šios priežastis teismas K. K. parodymais remiasi tiek, kiek šie neprieštarauja faktinėms aplinkybėms ir nustatytai tiesai byloje.

Tokiu būdu teismas logiškai ir nuosekliai vienus duomenis jungdamas su kitais, iš įrodymų visumos nustatė, kad K. M. E. aiškiai ir nedviprasmiškai įvykio metu elgėsi konfliktiškai, restorano darbuotojams ir kitiems asmenims girdint išsakė necenzūrinius žodžius anglų kalba, trukdė dirbti I. V., geranoriškai siūlant ne vienam asmeniui savo netinkamo ir teisės reikalavimams prieštaraujančio elgesio nekeitė, tokiu būdu savo valios ir proto pastangomis pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimti, ką patvirtina priverstinis tiek apsaugos darbuotojų, o vėliau net ir policijos pareigūnų iškvietimas. K. M. E. elgesio nepateisinama nei jo būdas ir įpročiai gestikuliuoti dėl kultūros įpročių, nei noras sulaukti restorano oficialaus atstovo, nei kalbos barjeras. Lietuvos Respublikoje esantys bet kurie asmenys privalo vienodai gerbti šalies įstatymus, jos dorovines ir moralines vertybes, čia esančius kultūros papročius, būtent čia įprastas ir pripažįstamas elgesio taisykles. Klaidingas ir subjektyvus situacijos vertinimas, nepaisant visuomenės bendros nuomonės ir atskirų jos narių teisėtų lūkesčių nėra asmens atsakomybę šalinanti aplinkybė. Šiuo atveju įstatymo draudžiamos pasekmės kilo būtent dėl K. M. E. veiksmų, nenoro keisti savo elgesio ir reikšti pretenzijas ar teikti skundą jam pasiūlytu bet kuriuo tinkamu būdu, kurių pažeidėjas atsisakė savarankišku apsisprendimu. Reikšminga ir tai, kad K. M. E. įvykio metu remiantis liudytojų parodymais akivaizdžiai buvo neblaivus, dėl ko greičiausiai neadekvačiai vertino savo veiksmus ir galimybes. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad K. M. E. neabejotinai padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Nutarime konstatuojama, kad K. M. E. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidėjas pažeidimą padarė iš chuliganiškų paskatų. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 3 d. numato, kad sunkinančios aplinkybės netaikomos tais atvejais, kai straipsnio dispozicijoje jos nurodomos kaip nusižengimą kvalifikuojanti aplinkybė. Įvertinus tai, kad K. M. E. nubaustas dėl chuliganizmo, jam chuliganiški veiksmai kaip atsakomybė sunkinanti aplinkybė konstatuota nepagrįstai. Dėl šios priežasties teismas tikslina nutarimą ir šalina K. M. E. pripažintą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str. 1 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Teismas, įvertinęs tai, kad nebuvo nustatyta K. M. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pripažįsta, kad pažeidėjui paskirta minimali bauda nėra per giežta ir neprieštarauja administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio nuostatoms.

Įvertinus visą tai, teismas 2016-01-30 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio nutarimą palieka galioti, ir pateikto skundą netenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 d. 1 p. teismas

nutarė:

K. M. E. per atstovą advokato padėjėją H. R. pateiktą skundą atmesti.

Pašalinti 2016-01-30 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio nutarimu pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas