Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovei L. G., jos atstovui advokatui G. B., atsakovui V. G., jo atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Elenai Kontenienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui V. G., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2014 06 12 buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui V. G., institucija, teikianti išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 2-3). Ieškovė prašė jos ir atsakovo V. G. santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų B. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kiekvienam vaikui, priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą 5000,00Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies (b.l. 14-16). Atsakovas manė, kad šeima dar galima būtų pabandyti išsaugoti, be to jis nurodė, kad norėtų dalyvauti vaikų auklėjime, daugiau su jais bendrauti, taip pat nurodė, kad galėtų teikti išlaikymą vaikams po 200,00 Lt.

Teismo 2014 07 31 nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priteistas laikinas išlaikymas vaikams (b.l. 22-23).

Į bylos nagrinėjimą institucija išvadai teikti įtrauktas Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (b.l. 24).

Teisme 2014 10 29 buvo priimtas atsakovas prašymas nustatyti bendravimo su vaikais tvarką (b.l. 45).

Teismo posėdyje ieškovė L. G. palaikė savo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, patikslino, kad prašo priteisti išlaikymą po 115,00 eurų nuo 2014 balandžio 6 d. Ieškovė taip pat pareiškė, kad atsisako reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, jos atsisakymas buvo įrašytas į bylą ir pasirašytas.

Atsakovas V. G. teismo posėdyje pripažino, kad smurtaudavo prieš sutuoktinę, jis iš esmės sutinka, kad vaikai gyventų su ieškove, tačiau norėtų dažniau su jais bendrauti, susitikti Lietuvoje per vaikų atostogas, sutinka apmokėti dalį vaikų kelionės į Lietuvą išlaidų, atsakovas paaiškino, kad šiuo metu niekur nedirba, padeda ūkininkauti tėvams, kurių ūkis apie 10 hektarų žemės, pats jis turi įgijęs automechaniko specialybę, neginčija išlaikymo dydžio, tačiau norėtų pinigus pervesti į vaikų sąskaitą.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E.Kontenienė nurodė, kad iki 2014 pavasario apie šią šeimą skyriuje nebuvo žinoma, L. G. vaikais rūpinasi tinkamai, todėl skyrius palaiko ieškinio reikalavimus, tačiau turėtų būti nustatyta bendravimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad V. G. ir L. G. santuoką buvo įregistruota 2008 05 23 (b.l. 6), vaikai B. G. gimė (duomenys neskelbtini) D. G. – (duomenys neskelbtini) (b.l. 7), ieškovė dar turi sūnų R., gim. (duomenys neskelbtini) b.l. 8), ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini) kur jai buvo mokamas minimalus darbo užmokestis (b.l. 9), atsakovas registruotas darbo biržoje (b.l. 18), iki 2014 birželio mėnesio jis dirbo (duomenys neskelbtini) (b.l. 20), atsakovas naudojosi vartojimo kreditu, kurio grąžinimo terminas pagal sutartį baigėsi 2015 vasario mėnesį (b.l. 21), šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, vaikais rūpinamasi tinkamai, tačiau pasitaiko smurto atvejų iš V. G. prieš L. G. (b.l 25-26), B. G. nori gyventi su mama (b.l. 27), gyvenimo sąlygos L. G. jos tėvų padovanotame bute tinkamos gyventi vaikams (b.l. 28-29), Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 07 30 nuosprendžiu byloje Nr.1 149-384/2014 V. G. pripažintas kaltu dėl to, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013m.balandžio 27d.apie 00 val.30 min. (duomenys neskelbtini) savo namuose tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė žmonai L. G. vieną smūgį į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, be to V. G. 2014m. balandžio 6d. apie 22val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių priežasčių tyčia sudavė galva smūgį žmonai L. G. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas nosyje-akių vokuose, muštinę žaizdą nosyje, nosies kaulų lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką dėl L. G. sveikatos sutrikdymo, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138str.2d.3p., jam paskirta bausmė -(1) vienerius metus (3) tris mėnesius laisvės atėmimo, taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką dėl L. G. fizinio skausmo sukėlimo ją mušant, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140str.1d.( 2003-07-04 įstatymo redakcija) ir paskirta bausmė -(3) tris mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63str.1d.,3d.,9d., galutinę subendrintą bausmę paskirta-visiškai jas sudedant-(1) vienerius metus (6) šešis mėnesius laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75str.1d.,2d.8p., paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas (2) dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (b.l. 37-39), Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis atsakovas gyvena pas tėvus bute su daliniais patogumais, niekur nedirba, vyras su ieškinio sąlygomis sutinka, tik prieštarauja dėl vaikų išvežimo į užsienį, skyriaus nuomone ieškinys tenkintinas (b.l. 40-41), B. G. nuo 2014 11 06 lanko Elm Road mokyklos šeštų metų klasę (b.l. 61), B. G. dirba parduotuvėje „Raminta“, ji ir vaikai yra socialiai apdrausti užsienio valstybėje (b.l. 63-77). Prie bylos pridėta baudžiamoji byla Nr. 1-149-714/2015.

Dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos CK 3.27 ir 3.28 straipsniuose (Lietuvos Respublikos CK 3.60str. 2d.), preziumuojama, kad sutuoktinis kaltas dėl santuokos iširimo, jeigu jis yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais (Lietuvos Respublikos CK 3.60str. 3d.). Iš šalių paaiškinimų, baudžiamosios bylos medžiagos darytina išvada, kad dėl šeimos iširimo kaltas atsakovas, kuris smurtavo prieš sutuoktinę ir buvo dėl to nuteistas (Lietuvos Respublikos CK 3.60str. 3d.).

Po santuokos nutraukimo atsakovei lieka jos santuokinė pavardė G. (Lietuvos Respublikos CK 3.69str. 1d.).

Šalys nereiškė reikalavimų dėl turto padalijimo, vienas kito išlaikymo nereiškė.

Ieškovė teismo posėdyje atsisakė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nutraukiant santuoką sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kito sutuoktinio, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos nutraukimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos CK 3.70str. 2d.). Ieškovė taip pat turi teisę atsisakyti ieškinio reikalavimo (Lietuvos Respublikos CPK 42str. 1d., 140str. 1d.). Ieškovei buvo išaiškintos atsisakymo nuo ieškinio priėmimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės (Lietuvos Respublikos CPK 294str.), ieškovę byloje atstovavo advokatas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priimtinas, byla toje dalyje nutrauktina (Lietuvos Respublikos CPK 293str. 4p.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Esminio ginčo dėl nepilnamečių vaikų B. G. ir D. G. gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Atsakovas sutinka, kad vaikai gyventų su ieškove, su motina vaikai gyvena jau nuo 2014 balandžio mėnesio, B. G. yra išreiškusi savo norą gyventi su mama raštu. Tėvai turi teisę susitarti, su kuriuo iš jų gyvens nepilnamečiai vaikai (Lietuvos Respublikos CK 3.169str. 1d.). Byloje nėra duomenų, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove kenktų jų interesams, dėl to neprieštarauja Vaiko teisių apsaugos institucija. Ieškovė neatmeta galimybės grįžti gyventi į Lietuvą, kur ji turi nuosavą būstą, į kitą šalį ji išvyko dėl geresnio uždarbio, kad galėtų išlaikyti vaikus, nes atsakovas jai nepadėjo. Be to ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad užsienio valstybėje per trumpą laiką sugebėjo susirasti darbą, pasirūpinti vaikų gyvenamąja vieta, išleisti juos į ugdymo įstaigas, pasirūpinti savo ir vaikų socialiniu ir sveikatos draudimu, - visa tai rodo ją esant rūpestinga mama, sugebančia tinkamai pasirūpinti vaikais. Atsižvelgiant į tai B. G. ir D. G. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina L. G. (Lietuvos Respublikos CK 3.174str. 2d.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Nustačius vaikų gyvenamąją gyvenamąją vietą, taip pat atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, kitas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes nustatytina šalių ir jų vaikų bendravimo tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.170str., 3.175str., CPK 376str.).

Kiekvienam vaikui, kaip besivystančiam žmogui, svarbiausia turėti pastovias, saugias ir geras vystymosi sąlygas, todėl vaiko interesus visų pirma nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymąsi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius, materialinius ir kitokius poreikius. O bet kokie tėvų ginčai dėl bendravimo su vaikais vis tiek sukelia neigiamą psichologinę aplinką, kuri prieštarauja jų interesams. Tėvų, negyvenančių kartu su vaikais, teisė bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tačiau ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaikų interesais. Abiejų tėvų dalyvavimas vaikų auklėjime yra būtinas, kad vaikai pilnaverčiai vystytųsi. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, neprasdamas ryšio nei su vienu iš jų. Todėl tėvams turėtų būti sudarytos maksimalios sąlygos bendrauti su visais vaikas ir dalyvauti jų auklėjime, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, taip pat abiejų tėvų ryšį su vaikais. Pabrėžtina, kad šiame procese vaikai taip pat turi teisę išreikšti savo poreikius ir poziciją, ypač atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenų, jog atsakovas smurtavo prieš sutuoktinę vaikų akivaizdoje. Ir nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovas prieš vaikus smurto nenaudojo, ji pasitiki atsakovu ir sutinka išleisti vaikus pas tėvą atostogauti, atsakovo elgesys su vaikų motina pripažintinas kaip turintis neigiamą įtaką vaikų interesams, todėl bendravimas turi vykti itin atsižvelgiant į pačių vaikų norus, poreikius ir interesus.

Atsakovas šioje byloje buvo pareiškęs reikalavimo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, tačiau teismo posėdžio metu šalys, duodamos paaiškinimus, šiek tiek pakoregavo savo nuostatas dėl bendravimo su vaikais. Ieškovė patvirtino, kad netrukdys atsakovui bendrauti su vaikais bet kokiomis ryšio priemonėmis, taip pat sutiko, kad vaikai dalį atostogų leistų Lietuvoje pas tėvą, jei šis apmokės dalį vaikų kelionės išlaidų. Atsakovas neprieštaravo.

Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisingą raidą, siekiant išsaugoti ryšius su abiem tėvais, nustatytina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 2 d.).

Dėl vaikų išlaikymo.

Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnamečiai vaikai, jų išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, kai tėvai nesusitaria dėl vaikų išlaikymo, jo dydis ir forma nustatoma teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CK 3.192str., 3.194str., 3.196str.).

Atsižvelgiant į šalių vaikų amžių (sparčiai augantys vaikai, jiems yra reikalingas pagerintas maistas, bent kartą per metus keisti sezoninius rūbus, avalynę, dukra mokosi), vaikų poreikius (žaislai, gydymas, priežiūra, lavinimas, lavinimo priemonės ir kt.), pagal vaikų ir jų tėvų gyvenimo lygį, taip pat atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį, ankstesnį teismo sprendimą, 115,00 eurų piniginė išmoka yra visiškai pagrįsta ir optimali, kokią teismas galėtų priteisti iš tėvo ar motinos vaiko išlaikymui, atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrina abiejų tėvų turtinių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, taip pat atsižvelgiant į šalių turtinę, šeimynine padėtį ir jų galimybes teikti tokį išlaikymą. Išlaikymas priteistinas nuo 2014 04 06, tai yra nuo tos dienos kada atsakovas nebeteikia pastovaus išlaikymo vaikams (Lietuvos Respublikos CK 3.200str., 3.185str., 3.190str., 3.203 str. 1d.). Ieškovės teigimu atsakovas ir pritaikius laikinąsias apaugos priemones, neteikė išlaikymo. Šalys iš esmės net nesiginčijo dėl išlaikymo dydžio, ieškovė jau metai laiko viena išlaiko vaikus, aprūpina juos būtiniausiais dalykais, įskaitant būsto išlaikymą, mokslą, gydymą, lavinimą, jai tenka visos kasdienio vaikų išlaikymo išlaidos, kurių kartais iš anksto neįmanoma numatyti.

Nepilnamečiams B. G. ir D. G. priteistų piniginių išmokų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.185str., 3.190str. 1d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis vaikams priteisiamas vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, vaikams priteistų piniginių išmokų tvarkytojas, savo nuožiūra sprendžia, kaip tos lėšos turi būti panaudotos, kad labiausiai atitiktų vaikų interesus.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo, pasikeitus situacijai, vaikų gyvenamosios vietos, vaiko išlaikymo formos ir dydžio, bendravimo su vaiku klausimai gali būti peržiūrimi teisme pagal vieno iš tėvų ieškinį (Lietuvos Respublikos CK 3.169str., 3.170str., 3.201str.).

Teismo 2014 07 31 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, laikino išlaikymo priteisimas naikintinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos CPK 150str.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Šalys šioje byloje buvo atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 83str. 1d., 14p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (pavardė iki santuokos U.), nutraukti dėl atsakovo V. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims tas pačias pavardes: G. ir G..

Nepilnamečių B. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina L. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams B. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis išmokomis po 115,00 (vieną šimtą penkiolika) eurų kiekvienam vaikui nuo 2014 04 06 iki jiems sueis pilnametystė.

Nepilnamečiams B. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) priteistų piniginių išmokų tvarkytoju paskirti jų motiną L. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais B. G. ir D. G. tvarką:

Vaikams B. G. ir D. G. būnant užsienyje, V. G. gali bendrauti su vaikais įvairiomis ryšių priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir interesus;L. G. su vaikais atvykus į Lietuvą, V. G. gali susitikti su vaikais B. G. ir D. G. ir bendrauti su jais vaikų buvimo vietoje, savo namuose ar kitoje šalių sutartoje vietoje sutartu laiku, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir interesus, vaikai gali apsistoti pas V. G., jeigu tai neprieštarautų jų interesams;Atostogų metu, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir interesus, ne daugiau kaip ½ tų atostogų dalį vaikai B. G. ir D. G. gali praleisti su tėvu V. G. jo gyvenamoje vietoje ar kitoje šalių sutartoje vietoje;Šalys susitaria, kad vaikų kelionės pas tėvą išlaidas atlygins lygiomis dalimis, tai yra L. G. apmokės vaikų kelionės pas tėvą išlaidas, V. G. – vaikų kelionės pas motiną išlaidas;Vaikų tėvai L. G. ir V. G., vykdydami savo kaip tėvų pareigas, privalo vienas kitą apie vaikų buvimo vietą ir tos vietos pasikeitimus;Šalys gali susitarti dėl vaikų bendravimo su tėvu tvarkos sąlygų, neaptartų šiame sprendime, atsižvelgdami į vaikų poreikius ir interesus.

Priimti ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir civilinę bylą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Teismo 2014 07 31 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus jo nuorašą per tris dienas išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimui įsiteisėjus bylą Nr. 1-149-384/2015 grąžinti į teismo archyvą.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.