- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-02-19
- Bylos Nr.
- 1-93-805/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00056-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- V. T.
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Povilansko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:
V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „Baltic Logistic Solutions“ prekių atrinkėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. T. 2014 m. vasario 4 d. apie 1 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, koridoriuje dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su sutuoktine K. T. metu, tyčia kumščiu smogė vieną kartą K. T. į galvą, taip K. T. parbloškė ant grindų bei rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau devynis smūgius į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais V. T. nukentėjusiajai K. T. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir viršutinio voko išoriniame krašte, dešinės akies abiejuose vokuose, dešinio skruosto srityje, viršutinės lūpos dešinėje, kairio žasto viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, dešinės šlaunies apatiniame trečdalyje šoniniame paviršiuje, sprando vidurinėje dalyje, muštine žaizdele viršutinės lūpos gleivinėje dešinėje pusėje.
Šiais veiksmais V. T. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 140 str. 2 d.
Iš kaltinamojo V. T. apklausos protokolo matyti, kad dėl jam pareikšto įtarimo sutinka visiškai, pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. Paaiškino, kad 2014 m. vasario 3 d. apie 19 val. pas jį atėjo jo tėvas P. T. ir brolis E. T.. Vakare jis, jo žmona ir svečiai kepė šašlykus, gėrė alkoholį. Jis gėrė tik alų, o tėvas su broliu ir jo žmona gėrė degtinę. Vakare dukros nuėjo į miegoti, o suaugusieji toliau gėrė alkoholį. Apie 24 val. miegoti nuėjo jo tėvas. Jo žmona K. ir brolis E. dviese nuėjo į rūsį parūkyti, jis nuėjo pažiūrėti ką veikia mergaitės. Įeinant į rūsį jam pasirodė, kad jo žmona K. yra apsikabinusi brolį E.. Jis supyko, todėl pradėjo priekaištauti žmonai. Brolis E. tuo metu nuėjo į viršų, o jis su K. aiškinosi tarpusavio santykius. Paskui abu atėjo į namo koridorių, kuriame K. vieną kartą kumščių smogė į veido sritį. Po suduoto smūgio K. nukrito ant grindų. Tuo metu jis, gulinčiai K. du - tris kartus spyrė į nugarą, pilvą, į kojas, rankomis sudavė į veido sritį. K. pradėjo šaukti, tada jis nuėjo į rūsį parūkyti, o per tą laiką K. paskambino į policiją. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Po konflikto su žmona, jis matė ant sutuoktinės veido patinimus ties akimis, iš lūpos bėgo kraujas. (b.l. 29-30, 34-35).
Iš nukentėjusiosios K. T. apklausos protokolo matyti, kad 2014-02-03 apie 19.00 val. į svečius atėjo sutuoktinio V. brolis E. ir tėvas. Jie visi kartu kepė šašlykus, gėrė alkoholį. 2014-02-04 apie 01 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įvyko šeimyninis konfliktas tarp jos ir sutuoktinio V. T. dėl to, kad ji su V. broliu E. T. per ilgai dviese rūkė ir kalbėjosi gyvenamojo namo rūsyje. V. atėjus į rūsį, jo brolis E. nuėjo į kambarį. Ji ir sutuoktinis apsižodžiavo, o kai abu iš rūsio atėjo į gyvenamojo namo koridorių, V. T. kumščiu smogė vieną kartą jai į veidą. Po šio smūgio ji nukrito koridoriuje ant grindų ir tada sutuoktinis pradėjo gulinčią ją spardyti, suduodamas eilę spyrių į įvairiais kūno vietas, rankomis sudavė kelis smūgius į galvos ir veido sritis. Jai pradėjus šaukti V. nuo jos atsitraukė ir nuėjo į rūsį, o ji tuo metu paskambino į policiją ir pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje. Kai ją V. T. mušė niekas nematė, nes tuo metu V. T. tėvas ir brolis E. jau miegojo. Dukros buvo savo kambaryje. Dėl įvykusio konflikto jai nežymiai sužalota veidas, lūpa, kaklas, ausis, kojos, rankos. Konflikto metu dėl V. fizinių veiksmų jai iš lūpos bėgo kraujas. Dėl sužalojimų ji niekur nesigydė, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia (b.l. 12-14).
Liudytojas P. T. parodė, kad 2014-02-03 apie 19.00 val. jis kartu su sūnumi E. T. atvažiavo į svečius pas sūnų V. T., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Visi kartu šventė, kepė šašlykus. Jis alkoholio nevartojo, sūnus V. gėrė tik alų, o sūnus E. su jo marčia, V. žmona K., gėrė degtinę. Bešvenčiant jokių konfliktų nebuvo. Po 23.00 valandos jis nuėjo miegoti. Kitą dieną, kai prabudo, sužinojo, kad naktį jo sūnus V. T. sužalojo savo žmoną K. T. ir kad tarp jų buvo įvykęs koks tai konfliktas. Dėl to buvo iškviesta policija. Jis šio konflikto nematė ir nieko apie tai nežino. Dėl ko tarp sūnaus ir marčios įvyko konfliktas jis nieko nežino (b.l. 19-20).
Liudytojas E. T. parodė, kad 2014-02-03 apie 19.00 val. kartu su tėvu P. T. atvažiavo į svečius pas brolį V. T., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Namuose buvo V. su savo šeima, tai yra su savo žmona K. mažametėmis dukromi. Jie visi kartu šventė, kepė šašlykus. Jis su brolio žmona K. gėrė degtinę, V. gėrė tik alų, o jo tėvas išvis alkoholio nevartojo. Bešvenčiant jokių konfliktų nebuvo. Po 23 valandos tėtis nuėjo miegoti. Brolio vaikai tuo metu buvo savo kambaryje. Jis, brolis V., brolio žmona K. eidavo į rūsį parūkyti. Apie 1 val. jis su brolio žmona K. dviese nuėjo į rūsį parūkyti ir užsikalbėjo. Apie 1 val. 20 min. į rūsį atėjo V., kuris prie jo jokių pavydo scenų nekėlė. Jis vienas užlipo į viršų ir nuėjo miegoti ir užmigo. Ryte atsikėlė ir iš K. sužinojo, kad naktį buvo atvykusi policija ir V. išsivežė į policiją. K. pasakė, kad V. ją sumušė. Matė, kad ant K. veido kairės pusės buvo sumušimai, patinimai. Dėl ko tarp brolio V. ir K. įvyko konfliktas nieko nežino, nes jis to konflikto nematė. Rūsyje, kai rūkė, K. jo apsikabinusi nebuvo (b.l. 21-22).
Be kaltinamojo V. T. prisipažinimo, nukentėjusiosios K. T., liudytojų P. T. ir E. T. parodymų, V. T. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat patvirtina K. T. protokolas - pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvada.
Šalies argumentai
2014-02-04 protokolu pareiškimu K. T. nurodė, jog 2014-02-04 apie 1 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ją sumušė sutuoktinis V. T., kuris jai sudavė smūgius rankomis ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas (b.1. 2).
2014-02-14 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Patalpos tvarkingos, grumtynių ar kitų smurtui būdingų pėdsakų neaptikta (b.l. 4-5).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 126/14 (06) nurodyta, kad K. T. poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke ir viršutinio voko išoriniame krašte, dešinės akies abiejuose vokuose, dešinio skruosto srityje, viršutinės lūpos dešinėje, kairio žasto viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, dešinės šlaunies apatiniame trečdalyje šoniniame paviršiuje, sprando vidurinėje dalyje, muštinė žaizdelė viršutinės lūpos gleivinėje dešinėje pusėje galėjo būti padaryta dėl kieto, buko daikto poveikio, galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau devynių trauminių poveikių. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 17-18).
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., t.y. smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį, sutuoktinę K. T., su kuria kartu gyvena tuose pačiuose namuose, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už V. T. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis V. T. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 68).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. V. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Bylos duomenimis nustatyta, kad V. T. dirba, praeityje neteistas, nusikaltimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, psichiatrinio bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas, sutinka su prokuroro pasiūlyta bausme (b.l. 68).
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes V. T., siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei charakterizuojančius kaltinamąjį duomenis, yra tinkama bausmė kaltinamajam. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad V. T. nusikalto prieš artimą asmenį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.
Pagal 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojusį BK 64¹ str., kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str., ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam V. T. į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinasis sulaikymas 2014-02-04, t.y. 1 dieną prilyginant ją 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str., 65 str. 1 d. b p.).
V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. pagrindu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Lietuvos Respublikos BK 66 str. pagrindais, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme 2014-02-04 įskaitytinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² str. paskirti kaltinamajam V. T. baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigoti V. T. tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones – įpareigojimus V. T. laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusios K. T., nebendrauti, neieškoti ryšio su ja – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti V. T., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.