- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-05
- Bylos Nr.
- 1-21-610/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28496-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- A. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. Užuoganų g. 8, Marijampolė, ištekėjusi, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau LR BK) 281 str. 1d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. B. padarė kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą ko pasėkoje įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, o būtent: 2016 m. birželio 18 d., apie 12:30 val., Marijampolės mieste, Tyliosios g. nereguliuojamoje nelygiareikšmėje sankryžoje, neatsargiai vairuodama automobilį „TOYOTA AVENSIS“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 p. reikalavimus - vairuodama automobilį nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sukdama į kairę nepraleido lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai atvažiuojančio motociklo ,,HONDA“ valstybinai numeriai (duomenys neskelbtini), vairuojamo A. K., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas motociklo ,,HONDA“ valstybinai numeriai (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. K., padarant jam kairio šlaunikaulio subtrochanterinį lūžimą, daugybinius nubrozdinimus veido, abiejų plaštakų, dilbių bei abiejų kojų srityse, kairės blauzdos ir kairės pėdos plėštines žaizdas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kairio sėdmeninio nervo neuropraxia, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apklausta įrodymų tyrimo metu kaltinamoji A. B. kalta prisipažino visiškai. Paaiškino, kad 2016-06-18 apie 12val. 30 min. vairavo transporto priemonę Tyliojoje gatvėje. Pasuko į kairę norėdama sustoti priešingos juostos kelkraštyje. Pajuto smūgį į kairės pusės lempą. Kontakto metu buvo pradėjusi daryti manevrą, įvažiavusi į priešingą eismo juostą. Sustojusi pamatė motociklininką. Jis atvažiavo iš priešpriešais, tačiau jo nepastebėjo. Tiksliai įvardinti dėl kokios priežasties nepastebėjo negali, pirma mintis po įvykio buvo, kad galimai greitai atvažiavo. Pripažįsta, kad eismo įvykis įvyko dėl jos kaltės. Po įvykio atlygino nukentėjusiam 1000 eurų žalos, nupirko ir dovanojo čiužinį, bendravo su nukentėjusiu ir jo motina, vyko į ligoninę. Dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad mano, jog pakankama draudiminė apsauga. Pozicija pateikta gynėjo paruoštame atsiliepime.
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad prieš įvykį važiavo iš Skaisčiūnų į Marijampolę. Prisimena kaip išvažiavo iš namų, paties įvykio neprisimena. Kokiu greičiu važiavo negali pasakyti, tačiau tikrai neskubėjo, kadangi įvykio vietoje yra pavojinga. Po avarijos dėl patirtų traumų sunku eiti į mokyklą, negali žaisti krepšinio, dėl to pergyvena, kadangi gyvenimą siejo su krepšiniu. Turtines išlaidas nurodytas ieškinyje turėjo, kadangi tėvams perdavė savo santaupas, jog jam pirktų maistą, drabužius. Kiek tiksliai pinigų perdavė, pasakyti negali. Kuo met gulėjo Kaune ligoninėje, tėvai lankė kasdien. Šiuo metu negali bėgti, mokykloje visi tyčiojasi, vadina šlubiu. Stovint koją skauda ir šiuo metu. Vaikšto į baseiną, masažus, koją stiprina sporto klube, mano, kad sveikata gerėja. Prašomoje priteisti turtinės žalos sumoje dalis pinigų jo, dalis tėvų. Už vaistus mokėjo pats. Turtinę žalą paskaičiavo pagal gautinę visų pateiktų kvitų sumą. Pipirinius pleistrus pirko žaizdoms užklijuoti, „Prednisonol“ vaistą atpalaiduoti raumenims, paracetamolį vartojo skausmui malšinti, Tanakan vaistas kam skirtas neprisimena, Omeprazol dėl skrandžio veiklos, kadangi gėrė hormonus, gumą pirko kojai mankštinti. Tėvai aplankydavo kada gulėjo ligoninėje Kaune ir Sanatorijoje Druskininkuose. Kuo met būdavo ligoninėje ir sanatorijoje maitinimą gaudavo už jį mokėti nereikėjo, tačiau būdavo mažai. Kiek kartų tiksliai dėl gydymo važiavo į Kauną neprisimena, į Druskininkus du kartus nuvažiavo ir grįžo.
Liudytojas Ž. K. parodė, kad įvykio dieną sūnus išvažiavo nupirkti valgyti, po to sužinojo, kad prie kapinių pateko į eismo įvykį, nuvažiavus sūnus buvo išvežtas. Dėl neturtinės žalos dydžio aptarė visa šeima. Tokią suma nurodė ir dėl to, kad statosi namą, sūnus padėdavo, o dabar reikia samdyti kitus žmones. Sūnaus gyvenimas pasikeitė iš esmės, neteko draugų, vaikščiojo pas psichologą. Sūnui gulint ligoninėje Kaune, važinėjo kiekvieną dieną, kadangi pats sūnus negalėjo nueiti net į tualetą. Būnant sanatorijoje savaitgaliais parsiveždavo namo. Perka dvi poras batų, kadangi viena pėda 46 dydžio, kita 47 dydžio dėl įtvaro. Visas turtines išlaidas turėjo tėvai, iš sūnaus taip pat kažkokia dalis pinigų paimta. Nežino ar kaltinamoji perdavė 1000 eurų .
Liudytoja B. K. parodė, kad sūnus iki įvykio buvo sportininkas, po įvykio gyvenimas pasikeitė visiškai, atsirado nesutarimų. Sūnus neteko draugų, dėl įvykio labai išgyveno. Gyvenimas ir ateitis buvo siejama su krepšiniu, tokia galimybė prarasta. Kiek dėl įvykio turėjo išlaidų neskaičiavo. Patvirtino, kad kaltinamoji davė 1000 eurų.
2016-03-06 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Tylioji g., Marijampolėje. Nuotraukose fiksuota įvykio vieta ir transporto priemonių padėtys, matyti automobilio ir motociklo apgadinimai. (1t. b. l. 42 - 57).
Eismo įvykio planu nustatyta transporto priemonių judėjimo kryptis, išsidėstymas po eismo įvykio. (1t. b. l. 60).
Žemesnės instancijos teismas
2016-06-18 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, kokie sugadinimai buvo padaryti automobiliui TOYOTA AVENSIS- kairio šono bamperio variklio dangtis, išmuštas kairės pusės žibintas, kairys rūkinis žibintas. (1t. b. l. 61 - 65).
2016-06-18 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nustatyti sugadinimai padaryti mopedui HONDA - apgadintas priekinis stiklas, priekinis žibintas, priekinis sparnas, šoninis veidrodis.1t.(b. l. 68 - 72).
2016-06-18, 2016 06 22 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais nustatyti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių duomenys (1t. b. l. 80 – 87, 104-11).
Neblaivumo nustatymo duomenimis nustatyta, kad vairuotojai buvo blaivūs(1t. b.l.67, 74).
2016-08-08 specialisto išvada Nr. G 542/2016(09), nustatyta, kad A. K. klinikiniais duomenimis konstatuota kairio šlaunikaulio subtrochanterinis lūžimas, daugybiniai nubrozdinimai veide, abiejų plaštakų, dilbių bei abiejų kojų srityse, kairės blauzdos ir kairės pėdos plėštinės žaizdos, legvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kairio sėdmeninio nervo neuroptaxia. A. K. konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio ir motociklo dalimis, bei krentant ir kontaktuojant su kieta kelio danga, 2016-06-18 įvykusio eismo įvykio metu (b. l. 102 - 103).
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju yra nustatyta, kad kaltinamoji A. B. pažeidė įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 157 p. kuris nurodo, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę.
Neabejotina, kad kaltinamoji nurodytoje situacijoje turėjo ir privalėjo pastebėti kliūtį, o jos nematydama neatlikinėti manevro, tai yra turėjo objektyvią galimybę išvengti įvykio. Akivaizdu, kad jeigu A. B. būtų pastebėjusi ir davus kelią A. K. vairuojamam motociklui nebūtų įvykęs susidūrimas bei padarytas sveikatos sutrikdymas nukentėjusiam. Kaltinamosios veiksmai yra būtina kilusių padarinių sąlyga.
Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo byloje nustatytas faktines aplinkybes, A. B. kaltę, jie papildo vienas kitą, abejoti jais teismas neturi pagrindo.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, jog kaltinamoji būdama eismo dalyviu bei turėdama pareigą laikytis kelių eismo taisyklių, turėdama galimybę konkrečioje situacijoje suprasti veiksmų pavojingumą bei numatyti atsiradusius padarinius kaip veikimo pasėkmę, nenumatydama, tačiau galėdama ir turėdama numatyti padarinius, nesilaikė visų atsargumo priemonių, pažeidė Kelių eismo taisyklių 157p., ko pasėkoje transporto priemonės susidūrė, sukėlė eismo įvykį dėl kurio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas A. K..
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1d..
Kaltinamosios A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra.
Kaltinamosios padarytas nusikaltimas yra neatsargus, ji anksčiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų nėra padariusi, charakterizuojama teigiamai, dirba, savo noru atlygino dalį žalos ir stengėsi padėti šalinti pasekmes, administracine tvarka metų bėgyje nebausta, visiškai pripažino kaltę ir gailėjosi. Atsižvelgiant į asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį yra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Individualizavęs A. B. asmenybę, įvertinęs neatsargios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, kad esant apdraustai civilinei atsakomybei atlygino dalį žalos, lankė nukentėjusį, teismas sprendžia, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų, pakeisti jos elgesį bei pašalinti priežastis privedusias prie nusikalstamos veikos padarymo pakankamas teismo proceso prevencinis poveikis. Byloje yra gautas laiduotojo A. B. prašymas (2t. b.l. 85) perduoti ją pagal laidavimą. A. B. sutinka būti laiduotoju, jis neteistas, dirbantis charakterizuotinas teigiamai, todėl atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes teismas turi pagrindo manyti, kad jis darys teigiamą įtaką kaltinamajai, vertas teismo pasitikėjimo. Atsižvelgiant į nurodytą, esant BK 40 str. 1d. 2d. numatytiems pagrindams kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281 str. 1d. padarymo pagal laidavimą ir perduotina A. B. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vieneriems metams, baudžiamoji byla nutrauktina
Nukentėjęs ir civilinis ieškovas A. K. reiškė kaltinamajai A. B. ir atsakingai draudimo bendrovei civilinį ieškinį(sumažintą įrodymų tyrimo metu) , prašė priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ bei subsidiariai iš kaltinamosios 1277,21 eurų turtinę žalą ir 26000 eurų neturtinę žalą. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro turėtos išlaidos kurui, maistui, gydymui, maisto papildams. Draudimo bendrovė nepagrįstai atsisakė kompensuoti 290,47 eurus kuro išlaidų, 770,09 išlaidas maistui, 10,76 eurus maisto papildams.
Civiliniu ieškiniu nukentėjęs taip pat nurodo(2t. b.l. 107-108), kad eismo įvykio metu patyrė įvairius kūno sužalojimus, dėl to patyrė didelį fizinį skausmą, stresą bei emocinę depresiją dėl sužalojimo pasekmių, negalėjo savarankiškai savimi pasirūpinti, kojos visiškai valdyti negali ir šiuo metu. Dėl įvykio teko atsisakyti atostogų planų, laisvalaikio ir sportinės veiklos. Patirtą neturtinę žalą vertina 30000 eurų.
Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas pateiktu atsiliepimu (2t. b.l. 76-83) prašė civilinį ieškinį atmesti. Nurodė, kad Atsakovas dėl draudiminio įvykio yra išmokėjęs3000 eurų neturtinės žalos, 104,03 eurus dėl gydymo išlaidų, 141,15 eurų dėl kelionės ir parkavimo išlaidų, 95,44 eurus dėl B. K. negautų pajamų. Pagrįsta turtinė žala ir teismų praktiką atitinkanti neturtinė žala yra atlyginta. Teismo posėdžio metu atstovas patvirtino poziciją, taip pat nurodė, kad visa būsimą su eismo įvykiu susijusi ir pagrįsta turtinė žala bus atlyginta.
Civilinės atsakovės atstovas pateiktu atsiliepimu prašė civilinį ieškinį atmesti, kadangi žalai atlyginti pakankama draudiminė apsauga. Draudimo bendrovė pagrįstai įvertino ir atlygino tik už būtinas ir pagrįstas išlaidas. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad žala atlyginta. Veika yra neatsargi, teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo padarius tyčines nusikalstamas veikas, kurių metu nesunkiai sutrikdyta sveikata(BK 138 str. 1d.) svyruoja nuo 2900 iki 4340 eurų.
Dėl turtinės žalos
Remiantis CK 6.263 str. žala padaryta asmeniui visais atvejais turi būti atlyginta atsakingo asmens. Tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nesant ginčo dėl pareigos atlyginti žalą, kyla klausimas dėl žalos dydžio. Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, pateiktų medicininių dokumentų ieškovas pateikė įrodymus, kad jam buvo būtina ne kartą vykti į įvairias gydymo įstaigas, į šias gydymo įstaigas buvo būtina vykti ir jį lydintiems asmenims. Tačiau akivaizdu, kad asmeniui esant gydymo įstaigoje jisai nors ir būdamas nepilnametis yra jos priežiūroje ir globoje, A. K. amžius įvykio metu artimas pilnametystei, todėl artimų asmenų vykimas lankyti kiekvieną dieną ar itin dažnai, negali būti vertinamas kaip būtinas ir dėl to patirtos visos išlaidos yra priežastiniame ryšyje su įvykiu. Kaip matyti iš bylos įrodymų, draudimo bendrovė kaip pagrįstą pripažino 1750,35 km pravažiavimą, šioje dalyje kuro išlaidas atlygino. Teismui nėra pagrindo abejoti, kad tokia suma ir yra pagrįsta. Kaip matyti iš ieškovo ieškinio ir pateiktų mokėjimų kvitų(2t. b.l. 52-56), nepateikdamas detalaus pagrindimo, ieškovas tiesiog pateikė pirkimo čekius, reikšdamas ieškinį kaip žalą įvardijo visų pirkimo čekių galutinę sumą. Pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad gydantis stacionariai ar reabilitaciniame gydyme jam buvo suteiktas nemokamas maitinimas. Akivaizdu, kad išlaidos įvairaus pobūdžio maistui, drabužiams, žurnalams, šampūnui, loterijos bilietams ir kitoms kvituose nurodytoms prekėms yra kasdienio asmenų gyvenimo dalis, nėra jokių duomenų, kad jas A. K. turėjo patirti išskirtinai tik dėl įvykio, lygiai taip pat kaip ir dėl maisto papildų, kitų prekių įgytų vaistinėse pirkimo. Teismas įvertinęs ieškovo pateiktus medicininius dokumentus, gydymosi laikotarpį, prekių, tame tarpe ir medicininės paskirties, pirkimo kvitus, sutinka su atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atliktu pagrįstų nuostolių vertinimu(2t. b.l. 80-81) ir atlygintos žalos dydžiu. Atsižvelgiant į nurodytą teismas sprendžia, kad civilinis ieškovas neįrodė, jog prašomos priteisti išlaidos atsirado tik dėl to, kad patyrė sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu, todėl civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje turi būti atmestas(BPK 115 str.)..
Dėl neturtinės žalos
Teismas konstatuoja, kad neabejotina, jog nukentėjęs turi teisę į žalos atlyginimą 6.250 str. pagrindais. To iš esmės neginčijo ir atsakovai. Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai eismo įvykio metu automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo bendrovė patirtą neturtinę žalą atlygina 5000 eurų ribose, bei žalą asmeniui ir turtui taip pat įstatymo nustatytose ribose, pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Kaltinamajam atsakomybė kyla delikto pagrindu. Draudimo įmonės civilinė atsakomybė yra sutartinė. Jeigu draudimo bendrovė nėra atlyginusi visos nukentėjusiai padarytos žalos nėra pagrindo teigti, kad prievolę įvykdė, todėl pirmiausiai turi atsakyti įstatymo nustatytose ribose, draudimo sumos nepakankant žalai atlyginti, likusią neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. ( CK 6.254 str.).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (LR CK 6.250 str.) nenustato, todėl neturtinę žalą vertina teismas, nes tai yra fakto klausimas.
Neturtinė žala kiekvienu atveju vertintina individualizuotai, atsižvelgiant į įstatyme (CK 6.250 str.)numatytus kriterijus. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjęs dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, bei nepatogumus, skausmą. Nukentėjęs buvo gydomas ilgą laiko tarpą, dėl sužalojimų patyrė skausmą, diskomfortą, bei turėjo buitinių nepatogumų. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. Neabejotinai nustatyta, kad A. B. padarė neatsargų nusikaltimą, civiliniam ieškovui žala atsirado dėl kaltinamosios neatsargaus neteisėto elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, tokio elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalą kitam asmeniui ar asmenims, A. B. KET pažeidimą padarė būdama blaivi. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra taip pat vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau nurodomi kriterijai negali būti lemiami, kai žala padaryta sveikatos sužalojimo atveju. Esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi, sužalojus sveikatą, yra dėl to atsiradusios pasekmės ir patirti arba patiriami dvasiniai išgyvenimai. Nors nukentėjusiam padarytas sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip nesunkus, tačiau teismas konstatuoja, kad yra nustatyta, jog dėl įvykio nukentėjęs tapo neįgalus, pasekmės ilgalaikės, iki 2017 11 23 nustatytas 40 procentų darbingumas(2t. b.l. 124), patiria išgyvenimus ir stresą dėl negalėjimo užsiimti įprasta jaunam asmeniui veikla, gydymas užtruko ilgą laiką, akivaizdu, kad padarytų sužalojimų ir jų gydymo pasekoje nukentėjęs ilgą laiką turėjo kęsti skausmus ir nepatogumus, todėl teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas priteisti didesnę neturtinę žalą nei teismų praktikoje suformuota vidutinė esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, užtikrinant nukentėjusio ir atsakingų asmenų interesų pusiausvyrą, įvertinant nurodytas aplinkybes, A. K. patirtą neturtinę žalą vertina 6000 eurų (CK 6.250 str.,). Kadangi kaltinamoji nukentėjusiam atlygino geranoriškai 1000 eurų, draudimo bendrovė atlygino 3000 eurų,šioje dalyje civilinis ieškinys tenkinamas dalinai priteisiant 2000 eurų ieškovo naudai iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ .
Vadovaujantis BPK 106 str. 2d. iš kaltinamosios nukentėjusio naudai turi būti priteistos turėtos 605 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti(2t. b.l. 139), teismas įvertinęs bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį, sprendžia, kad turėtos išlaidos proporcingos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 304 str. 305 str. 307 str., teismas
nusprendžia:
A. B. dėl nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1d. padarymo vadovaujantis BK 40 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. A. B. perduoti A. B. ( a.k. (duomenys neskelbtini) gyv (duomenys neskelbtini)), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vieneriems metams.
Civilinio ieškovo A. K.(gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) pareikštą ieškinį tenkinti dalinai, priteisti jo naudai iš AB „Lietuvos draudimas“ (j.ak. 110051834, J.Basanavičiaus 12, Vilnius) 2000 eurų neturtinės žalos, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. B. 605 eurus A. K. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.