Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-328-462/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-09-20Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-29Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
1A-328-462/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39607-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
G. Š.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius
Baudžiamoji byla Nr. 1A-328-462/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39607-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.10.3; 2.4.6.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui,nuteistajam G. Š.,gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-09-20 nuosprendžio, kuriuo G. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Iš G. Š. M. Š. priteistas 1 000 (vienas tūkstantis) Eur turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. Š. nuteistas už tai, kad 2017-08-03, nuo 4.00 val. iki 13.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas M. Š. namuose, pagrobė M. Š. priklausantį nešiojamąjį 600 Eur vertės kompiuterį ASUS K53JS, 50 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GALAXY YOUNG 2 ir 400 Eur, tokiu būdu nukentėjusiajam M. Š. padarė 1 050 eurų turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. Š. iš dalies nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-09-20 nuosprendžiu jam paskirta bausme, prašo paskirti švelnesnę bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis pripažįsta paėmęs M. Š. nešiojamąjį kompiuterį bei telefoną, tačiau nurodo, jog 400 Eur nepaėmė. Teigia, jog jei būtų paėmęs pinigus, dėl to ikiteisminio tyrimo metu taip pat būtų prisipažinęs. Nurodo, jog labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, norėtų atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, tačiau šiuo metu neturi galimybės, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę. Norėtų kuo greičiau išeiti į laisvę, pradėti dirbti ir atlyginti padarytą žalą. Pažymi, jog jo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme būtinas.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Dėl G. Š. nuteisimo už 400 Eur vagystę iš M. Š..

7. G. Š. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis nepagrįstai nuteistas už 400 Eur vagystę iš M. Š., nes jis pinigų neėmė. Pažymi, jog jeigu būtų paėmęs, būtų prisipažinęs, o aplinkybė, kad neprisipažįsta, pagrindžia jo versiją, jog jis pinigų neėmė. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip neįrodytus bei nepagrįstus. Nėra abejonių, jog G. Š. pagrįstai nuteistas taip pat ir už 400 Eur vagystę iš M. Š.. Šią teisėjų kolegijos išvadą pagrindžia toliau dėstomi argumentai.

8. G. Š. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjat pirmosios instancijos teisme buvo labai prieštaringi. Pirmiausia pažymėtina tai, jog iš baudžiamojoje byloje esančio Tauragės AVPK Veiklos skyriaus 2018-07-23 Įtariamojo apklausos protokolo (b. t. 1, b. l. 128–130) nustatyta, jog G. Š. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis parodė, kad jis 2017 metų rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, galėjo būti rugpjūčio 1 d., atvyko į M. Š. namus (duomenys neskelbtini). Lyg tai dieną iki atvykimo į M. Š. namus G. Š. susiskambino su I. L., su kuriuo susipažino atlikdamas bausmę pataisos namuose. G. Š. I. L. sakė, kad jis gyvena pas M. Š. (duomenys neskelbtini), sakė, kad ir G. Š. galės pagyventi M. Š. namuose, yra Tauragėje darbo, G. Š. galės įsidarbinti. G. Š. tuo metu neturėjo gyvenamosios vietos. G. Š. iš Klaipėdos, kur laikinai gyveno pas draugą, atvyko į (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nors iš minėtų G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų yra aišku, kad G. Š. vyko į (duomenys neskelbtini) su tikslu, jog Tauragėje įsidarbins, tačiau po M. Š. turto vagystės G. Š. tą pačią dieną išvyko atgal į Klaipėdą teigdamas, jog turėjo grįžti į Klaipėda pirkti lėktuvo bilietų, nes planavo skristi į Londoną. Vėliau G. Š. nurodo, jog supyko ant I. L., nes pamatė, kad jis melavo dėl darbo Tauragėje, pats niekur nedirbo ir dėl to neva nutarė važiuoti į Klaipėdą ir skristi į Londoną dirbti. G. Š. buvo piktas ant I. L., nes nebūtų vykęs į Tauragę. Be to, G. Š. vėliau parodė, jog jis kambaryje, kuriame miegojo M. Š., matė ant stalo padėtą nešiojamąjį kompiuterį, ir mobiliojo ryšio telefoną, juos pavogė, nes neturėjo pinigų grįžti į Klaipėdą.

9. Teisėjų kolegijai abejotina G. Š. versija, jog jis neva planavo vykti į Londoną dirbti pirmiausia dėl to, jog G. Š. I. L. pakviestas atvyko į Tauragę su tikslu įsidarbinti, antra, G. Š., kaip pats nurodė, neturėjo pinigų grįžti į Klaipėdą, todėl darytina išvada, jog jis nebūtų turėjęs galimybės apmokėti kelionės į Londoną išlaidas, kurios yra žymiai didesnės, negu kelionės į Klaipėdą išlaidos. G. Š., turėdamas tikslą išvykti į Londoną, šiam tikslui pasiekti turėjo prasimanyti pinigų.

10. Be to, G. Š. nurodo, jog pavogęs M. Š. daiktus, pėsčiomis nuėjo iki Kryžkalnio ir stabdė pakeleivingus automobilius, važiuojančius link Klaipėdos. Būtų važiavęs maršrutiniu autobusu, tačiau neturėjo grynųjų pinigų. Tačiau iš baudžiamojoje byloje esančio Tauragės AVPK Veiklos skyriaus 2018-02-06 Tarnybinio pranešimo (b. t. 1, b. l. 97) nustatyta, jog vagystės metu, t. y. 2017-08-03 nuo 00.20 val. iki 01.37 val. G. Š. naudojamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) telefonas veikė per (duomenys neskelbtini) Tauragės g. celes. Laikotarpiu nuo 07.46 val. iki 07.49 val. telefonas veikė per celes Paverkalnio k., Kryžkalnyje, laikotarpiu nuo 08.54 val. iki 09.16 val. veikė atitinkamai per Klaipėdos celes. Šie duomenys paneigia G. Š. versiją, jog jis, pavogęs M. Š. priklausančius daiktus bei pinigus, neva pėsčiomis ėjo iki Kryžkalnio, o Kryžkalnyje stabdė pakeleivingus automobilius. Nuo Kryžkalnio pėsčiomis dar nuėjo apie 10 km. Pagal telefono numerio prisijungimo prie skirtingų vietovių veikimo celių darytina išvada, jog pirmiausia laiko tarpai neatitinka G. Š. nurodytos informacijos, neva jis ėjo pėsčias, nes, pvz., per Paverkalnio k., Kryžkalnio celes jo telefonas veikė tik 3 minutes, t. y. nuo 07.46 val. iki 07.49 val., o jau nuo 08.54 val. iki 09.16 val. minėtas telefonas veikė atitinkamai per Klaipėdos celes. Ši aplinkybė paneigia G. Š. versiją, kad jis pėsčias ėjo iš (duomenys neskelbtini) iki Kryžkalnio, kur stabdydamas pakeleivingus automobilius, pėsčiomis nuėjo dar apie 10 km. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog G. Š. nuo M. Š. namų važiavo, o atsižvelgiant į tai, kad jis nurodė, jog jau atvykęs į M. Š. namus (duomenys neskelbtini) neturėjo pinigų, tai kelionės išlaidas apmokėjo būtent iš M. Š. pavogtais pinigais. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog nekyla absoliučiai jokių abejonių, kad G. Š. pavogė M. Š. priklausančius 400 Eur, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino G. Š. kaltu taip pat ir dėl 400 Eur iš M. Š. vagystės. O G. Š. teiginiai, neva jis būtų prisipažinęs, jeigu būtų paėmęs 400 Eur, o tai, kad neprisipažino, neva įrodo, jog jis pinigų nepaėmė, vertintina tik kaip G. Š. siekis sušvelninti gresiančią baudžiamąją atsakomybę.

11. Dėl bausmės.

12. BK 178 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmeniui už svetimo turto pagrobimą. Asmuo už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

13. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

14. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

15. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad G. Š. padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas, yra nustatyta G. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į tai, kad G. Š. yra teistas 10 kartų, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. Š. parinko būtent terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšį. Pažymėtina, jog parinkus nuteistajam kitos rūšies bausmę, t. y. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, akivaizdu, kad bus pažeistas teisingumo principas bei nebus pasiekti bausmės tikslai.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo paskirtos bausmės švelninimui, t. y. laisvės atėmimo bausmės trumpinimui. Nuteistajam pirmosios instancijos teismas paskyrė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. vidurkį laisvės atėmimo bausmės, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Vadovaujantis BK VIII skyriaus nuostatomis, atsižvelgiant į nuteistąjį G. Š. charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog G. Š. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta ar neprotinga, nepažeidžia teisingumo principo, todėl apeliacinio skundo prašymas sušvelninti paskirtąją bausmę atmestinas kaip nepagrįstas.

18. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį: sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, konstatuotina, kad apylinkės teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistajam G. Š. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrė tinkamą bausmės rūšį ir teisingą bausmės dydį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-09-20 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo G. Š. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Edita LapinskienėLinas PauliukėnasRemigijus Preikšaitis