- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-31
- Bylos Nr.
- M1-60-420/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34149-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Nukentėjusysis
- N. T.
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro nutarimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo
M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravusiam, nedirbančiam, Užimtumo tarnyboje neregistruotam, vidurinio išsilavinimo, išsituokusiam, administracine tvarka baustam, neteistam, įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent: 2024 m. rugsėjo 1 d., apie 16.10 val., nukentėjusiajai N. T. važiuojant su jai priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), šalimais namo Visagino g. 16A, Visagine, tyčia metė tyrimo metu nenustatytą daiktą į nukentėjusiajai priklausančio automobilio priekines kairės pusės vairuotojo dureles bei vieną kartą spyrė į kairės pusės keleivio dureles, taip apgadindamas priekines kairės pusės vairuotojo ir galines keleivio dureles bei keleivio durelėse esantį stiklą, dėl to padarė N. T. 1318,60 Eur turtinę žalą, tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Tai, kad M. S. padarė BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą ir uždraustą veiką, įrodyta byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji N. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024-09-01 su S. P. važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini) Visagino m. ir susitiko einantį M. S., kuris pribėgo prie jos automobilio ir spyrė į galines automobilio dureles. Prieš tai dar kažką metė į automobilį. Dėl spyrio buvo įlenktos durelės, sudužo durelių stiklas, jai padaryta 1318,60 Eur turtinė žala. Ji buvo ir yra stipriai išsigandusi dėl tokio M. S. elgesio, nori, kad jam būtų uždrausta prie jos prisiartinti. Nukentėjusioji patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 8-9, 45-46), kuomet parodė, kad 2024-09-01, apie 16.10 val. ji važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini), kartu važiavo S. P. Jiems važiuojant kiemais ties gyvenamuoju namu Visagino g. 16A, Visagine, pastebėjo, kad pėsčiųjų taku eina jai iš matymo pažįstamas M. S. su draugu. Kai ji važiavo greta M. S., jis kažką metė į jos automobilio vairuotojo priekines dureles, o po to vieną kartą trenkė koja į jos automobilio kairės pusės galines dureles. Po suduoto smūgio ji šiek tiek pavažiavo į priekį, sustojo ir išlipo iš automobilio. M. S. padarė porą žingsnių link jos ir kažką jai šūkavo rusų kalba. Tuomet iš automobilio išlipo S., pasakė S. „ką tu darai“ ir liepė jai kviesti policiją. M. S. kažką atsakė S., po ko kartu su savo draugu pasišalino. Ji M. S. asmeniškai nepažįsta, su juo jokių konfliktų neturėjo. Mano, kad jis galėjo taip pasielgti dėl to, kad ji yra liudytoja kitoje jo byloje. Nuo M. S. veiksmų įlinko priekinės ir galinės durelės, taip pat sudužo galinių durelių stiklas.
Liudytojas S. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jis kartu su N. T. važiavo iš sodų jos automobiliu (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo N. Jiems važiuojant, N. pasakė, kad eina tas vyriškis, apie kurį jie neseniai kalbėjo, tas vyriškis buvo M. S. M. S. ėjo su kitu vyriškiu. Kai tie vyriškiai susilygino su N. vairuojamu automobiliu, jis išgirdo stiprų smūgį į N. automobilį, kažkur į šonines galinės kairės pusės keleivio dureles. Suaižėjo automobilio durelių galinis stiklas. N. sustabdė automobilį ir išlipo, jis taip pat išlipo, rusiškai pasakė M. S. ką jis daro. M. S. pradėjo ir jam grasinti, keikėsi. Jis N. pasakė, kad kviestų policijos pareigūnus. Tuo metu M. S. pasišalino. Matė, kad sulankstytos automobilio kairės pusės durelės, sutrūkinėjęs galinių durelių stiklas. Kodėl M. S. taip pasielgė tiksliai nežino, N. minėjo, kad galėjo būti dėl kažkokio incidento, susijusio su visai kitais žmonėmis.
Iš 2024-09-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji N. T. pateikė automobilio (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą, kuriame nurodoma, kad šis automobilis priklauso jai nuosavybės teise. Taip pat UAB „Tikoautomobiliai“ automobilio priėmimo aktą, kuriame nurodoma, kad automobilio remonto išlaidos sudaro 1318,90 Eur (b. l. 49-53).
Iš 2024-09-01 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), ukrainietiškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Automobilis juodos spalvos, 4/5 durų. Ant galinės kairės pusės keleivio durelės matomas įlenkimas, įlenkimas – žemiausia dalis apie 54 cm aukštyje nuo žemės, aukščiausia 115 cm. aukštyje nuo žemės, įlenkimo plotis 35 cm. Ant įlenkimo matomas sportbačio pėdsakas. Galinės kairės pusės keleivio durelių stiklas sudaužytas, sutrupėjęs (b. l. 8-24).
Iš 2024-09-03 automobilio (duomenys neskelbtini), papildomos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad ant automobilio priekinių kairės pusės durelių 25 cm nuo apatinės durelių dalies yra 17 cm ilgio horizontalus dryžis su įlenkimu į durelių vidų. Taip pat įlenktos galinės kairės pusės keleivio durelės, įlenkimas į vidų, įlenkimo skersmuo apie 100 cm. Įlenkime matosi neryškus, su slydimo pėdsakais, bato pėdsakas. Taip pat virš jų yra stiklas, kuris visas suaižėjęs ir laikosi tik ant tamsinimo plėvelės. Kitų automobilio pažeidimų nenustatyta (b. l. 25-32).
Teismas laiko, jog byloje surinktais ir teismo patikrintais, aukščiau nurodytais įrodymais, kurie yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, papildo vieni kitus ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo, įrodyta, kad M. S. tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent: 2024 m. rugsėjo 1 d., apie 16.10 val., nukentėjusiajai N. T. važiuojant su jai priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), šalimais namo Visagino g. 16A, Visagine, tyčia metė tyrimo metu nenustatytą daiktą į nukentėjusiajai priklausančio automobilio priekines kairės pusės vairuotojo dureles bei vieną kartą spyrė į kairės pusės keleivio dureles, taip apgadindamas priekines kairės pusės vairuotojo ir galines keleivio dureles bei keleivio durelėse esantį stiklą, dėl to padarė N. T. 1318,60 Eur turtinę žalą, tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Ambulatorinio poskyrio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2024-10-15 – 2024-11-05 ekspertizės akte Nr. 75U-A-110/2024 konstatuota, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu M. S. sirgo lėtine psichikos liga (duomenys neskelbtini). M. S. tiriamos veikos metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Atsižvelgiant į psichikos būsenos ypatumus tiriamos veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. M. S. šiuo metu serga (duomenys neskelbtini), jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, negali būti apklausiamas. M. S. dėl savo psichikos būklės yra pavojingas visuomenei, jam būtina taikyti priverčiamąsias medicinos poveikio priemones – stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specialioje ligoninėje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kur šiuo metu ir yra gydomas (b. l. 89-91).
Teisiamajame posėdyje teismo psichiatras ekspertas K. M. patvirtino ekspertizės išvadas ir paaiškino, kad ir veiklos padarymo metu, ir ekspertizės darymo metu, ir šiuo metu, M. S. negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl psichikos sutrikimo. Minėtas psichikos sutrikimas yra lėtinis, nepagydomas, reikia gydytis visą gyvenimą. Jis nekritiškas tiek sau, tiek situacijos atžvilgiu. Bandant atlikti psichologinį įvertinimą tiriamojo psichinė būsena buvo bloga, (duomenys neskelbtini). M. S. šiuo metu yra gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo skyriuje, priverstinai, jo būklė yra bloga ir nestabili. jis tokioje būklėje negali dalyvauti teismo posėdyje. Jam yra reikalingas būtent stacionarinis gydymas, dabar rekomenduojama jam gydytis bendro stebėjimo sąlygomis.
Pagal BK 17 straipsnio 1 dalį asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Nesant subjektyvaus nusikalstamos veikos požymio – pakaltinamumo, nėra galimybės spręsti žmogaus baudžiamosios atsakomybės klausimo. Toks asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, jam teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, numatytas BK 98 straipsnyje.
Byloje įrodžius, jog M. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą visuomenei veiką būdamas nepakaltinamas, jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės. Parenkant priverčiamąsias medicinines priemones teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, tačiau serga nepagydomu, lėtiniu, progresuojančiu psichikos sveikatos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negali suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, gydytas psichiatrijos ligoninėse, nėra kritiškas savo elgesio ir būsenos atžvilgiu. Taip pat turi būti atsižvelgta į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą bei ekspertų, kaip šios medicinos srities specialistų, nuomonę, kad yra reikalingas jo stacionarinis stebėjimas ir gydymas. Dėl nurodyto M. S. taikytinas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Nukentėjusioji N. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 1318,90 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 54). Šis civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, nes negali būti išspręstas. BPK 115 straipsnis nenumato, kaip turi būti išspręstas civilinis ieškinys, kuomet asmeniui taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės. Pagal BPK 109 straipsnį, nagrinėjant baudžiamąją bylą, atlyginama tik ta žala, kuri padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių, toks asmuo nėra kaltinamasis. Dėl to šio asmens baudžiamojoje byloje negalima spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Be to, BPK 113 straipsnyje yra nustatyta, jog tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nenumato, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, neprieštaraujančios BPK normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.268 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. CK 6.268 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Byloje nėra duomenų apie tokių asmenų buvimą, šios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos. Todėl šiuo atveju, vadovaujantis ir CK 6.268 straipsnio nuostatomis, žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Dėl šių motyvų civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
M. S. paskira kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 145-148), įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, panaikintina kaip nereikalinga ir perteklinė, nes jam kitoje byloje paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ir jis gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pripažinti, kad M. S. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamumo būsenoje.
Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi, taikyti M. S. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, tai yra VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Panaikinti M. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.