Tauragės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, E. E.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. P. ieškinį atsakovui E. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei atsakovo E. M. priešieškinį ieškovei Ž. P. dėl tėvystės nuginčijimo, Institucija teikianti byloje išvadą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovu kartu negyveno, tačiau susitikinėjo, palaikė artimus santykius ir jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra E.. Atsakovas tėvystę pripažino ir buvo įrašytas vaiko tėvu dukters gimimo akto įraše. Kadangi atsakovas nuo pat vaiko gimimo visiškai neprisidėjo ir neprisideda prie dukters išlaikymo, todėl prašo priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus.

Ieškovas E. M. pareiškė ieškinį atsakovei Ž. P. dėl tėvystės nuginčijimo, kuris sujungus civilines bylas laikytinas atsakovo E. M. priešieškiniu.

Dukters E. P. biologiniu tėvu yra atsakovas, su kuriuo vieninteliu bendravo vaiko pradėjimo laiku, todėl ji jam ir pranešė apie tai, kad jis yra mergaitės tėvas. Atsakovas pripažino savo tėvystę dukrai E. P., su kuria ne kartą bendravo, nors negyveno kartu kaip šeima ir atsakovas dukters auginime nedalyvavo. E. M. reguliaraus išlaikymo dukrai nemokėjo, tik keletą kartų pravedė vaikui skirtus pinigus.

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi, kadangi ieškovės prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma užtikrins tik būtiniausius vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Priešieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas E. M. yra E. P., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis). Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 ir joje nurodyta teismų praktika).

Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nuo 2023 m. sausio 1 d. nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis (toliau – MMA), atskaičius mokesčius, siekia 633 Eur.

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, ieškovė, priešingai nei teigia atsakovas, teismo posėdyje, neturėjo įrodymais pagrįsti prašomos priteisti sumos vaiko poreikių patenkinimui. Teismas neturi pagrindo abejoti, jog šalių nepilnamečiam vaikui yra būtinas maistas, apranga, higienos priemonės, taip pat patiriamos papildomos išlaidos vaiko laisvalaikiui, periodiškai pasikartojančioms ligoms (sloga, peršalimas ir pan.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 ir joje nurodyta teismų praktika).

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovės prašoma priteisti 250 Eur suma iš atsakovo atitinka būtiniausius vaiko poreikius ir yra proporcinga abiejų šalių turtinei padėčiai. Taip pat atsakovas neįrodinėja, jog nėra finansiškai pajėgus teikti 250 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Atsakovas teigia, jog išlaikymo vaikui suma turėtų būti mažinama vaiko pinigų suma, kuri šiuo metu yra – 85,75 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Kadangi šioje byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, jog šalys dėl savo turtinės padėties negali teikti nustatyto dydžio išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nėra teisinio pagrindo mažinti vaiko poreikiams patenkinti reikalingą sumą 85,75 Eur suma. Be to, kaip paminėta anksčiau, remiantis teismų praktika, minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, todėl vaiko pinigai padės užtikrinti papildomus vaiko poreikius.

Ieškovės nuomone, šiuo metu vaiko išlaikymui yra pakankama mažesnė suma nei šalies minimalus darbo užmokestis.

Spręsdamas dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė dirba, gauna vidutiniškai 923 Eur atlyginimą, augina ir išlaiko dar du nepilnamečius vaikus. Kaip nurodo atsakovas jis šiuo metu nedirba, tačiau yra jaunas, sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi, todėl iš jo priteistina 250 Eur kas mėnesį dukros išlaikymui suma nėra per didelė.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus iki ieškinio pateikimo, kadangi atsakovas neteikė ir neteikia lėšų dukrai išlaikyti. Atsakovas pripažįsta, kad išlaikymo dukrai neteikė, nurodo, kad tėvystę jis pripažino tik 2023 metais, sutinka mokėti per mėnesį po 100 Eur nuo tėvystės pripažinimo momento.

Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Taigi išlaikymą turi teisę gauti visi nepilnamečiai vaikai. Pareiga jį teikti atsiranda asmenims, registruotiems kaip vaiko tėvams. Jei vaikas gimė santuokoje, kaip tėvai registruojami sutuoktiniai, o jei vaikas gimė nesusituokusiems asmenims, tėvystė nustatoma bendru pareiškimu arba teismo sprendimu (CK 3.140 straipsnis). Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, kol nėra pripažinta, kad vaiko gimimo įraše nurodyti neteisingi tėvų duomenys, asmenys, nurodyti vaiko gimimo įraše kaip tėvai, jais ir laikomi nuo pat vaiko gimimo. Vaikas teisę į išlaikymą turi nuo gimimo momento, todėl tėvai jį privalo teikti nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o ne nuo registravimo kaip tėvo (motinos) momento, tačiau tais atvejais, kai tėvystė (motinystė) vaikui nustatoma vėliau, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei byloje nustatytas aplinkybes ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo E. M. priteistinas 9000 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas (nuo 2020-09-12 iki 2023-09-12, t.y. 36 mėn. x 250 Eur = 9000 Eur).

Ieškovė teismo posėdžio metu prašė išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimą išdėstyti per trejus metus, kas mėnesį sumokant po 250 Eur. Šis ieškovės prašymas tenkintinas.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-10-12 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - iš atsakovo E. M. priteistą laikiną išlaikymą dukrai E. P. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant nuo 2023-09-12 iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo dienos. Pagal minėtą 2023-10-12 nutartį išieškotas iš atsakovo išlaikymas įskaitytinas į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.

Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti, kad jis nėra E. P. biologinis tėvas, o ji nėra jo dukra.

Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti (nuginčyti) yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 str. 1d.).

Teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. ES 97/2023(01) nustatyta, kad E. M. yra vaiko E. P. tėvas su 99,999999996% tikimybe. Šalys šių išvadų neginčija, todėl teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog atsakovas E. M. yra E. P., gimusios (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o ji jo dukra.

Esant šioms aplinkybės atsakovo priešieškinys atmestinas.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 270,50 žyminis mokestis valstybei (CPK 93 str. 1 d., 96 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą mokant nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma, priteista periodinėmis išmokomis, indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai E. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 9 000 Eur (devynis tūkstančius eurų) už pastarųjų trijų metų laikotarpį. Išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą išdėstant per tris metus, kas mėnesį sumokant po 250 Eur.

Paskirti ieškovę Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters E. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui skirtas lėšas atsakovas E. M. privalo mokėti į vaiko motinos Ž. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-10-12 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - iš atsakovo E. M. priteistą laikiną išlaikymą E. P. panaikinti nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pagal minėtą nutartį išieškotą iš atsakovo išlaikymą įskaityti į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 270,50 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų 50 ct) žyminio mokesčio, kuris turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.