- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-31
- Bylos Nr.
- 2A-125-109/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič, Eduardas Monkevičius, Birutė Bobrel (pran.)
- Ieškovas
- P. A.
- Atsakovas
- D. Š.
- Advokatai
- Evaldas Rapolas, Dominykas Varnas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Eduardo Monkevičiaus, sekretoriaujant Arildai Šuliokaitei, dalyvaujant ieškovo P. A. atstovui advokatui Evaldui Rapolui, atsakovo D. Š. atstovui advokatui Dominykui Varnui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. Š. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovui D. Š. dėl skolos priteisimo bei atsakovo D. Š. priešieškinį ieškovui P. A. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas P. A. prašė teismo priteisti iš atsakovo D. Š. 9063,60 Lt skolos pagal 2005 m. sausio 5 d. paskolos sutartį bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas nėra įvykdęs piniginės prievolės pagal 2005 m. sausio 5 d. paskolos sutartį, todėl susidariusi skola priteistina iš atsakovo (T.I, 30-31 b.l.).
Byloje atsakovas D. Š. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo pripažinti negaliojančia tarp jo ir ieškovo 2005 m. sausio 5 d. sudarytą paskolos sutartį. Atsakovas nurodė, kad sutartį sudarė negalėdamas suprasti savo veiksmų reikšmės, nes sandorio sudarymo metu ir kelios dienos iki to dideliais kiekiais vartojo alkoholį ir buvo nuo jo apsvaigęs, t.y. buvo tokios būsenos, kad negalėjo suvokti savo veiksmų. Be to, pagal paskolos sutartį pinigų negavo (T.I, 109-110 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnai, o priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovo 9063,60 Lt skolos ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat priteisė 271,91 Lt žyminio mokesčio ir 6139,48 Lt už advokato paslaugas. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad bylos šalys buvo susitarę užsiimti komercine veikla, tam atidarė jungtinę sąskaitą, į kurią ieškovas įnešė 2500,- eurų. Iš šalių paaiškinimų teismas taip pat nustatė, kad bendros komercinės veiklos ieškovas ir atsakovas vykdyti nepradėjo, o į bendrą sąskaitą ieškovo įneštas lėšas iš sąskaitos paėmė atsakovas. Teismas sprendime pažymėjo, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovo įneštus į jungtinę sąskaitą pinigus, atsakovas panaudojo ieškovo buvimo Lietuvoje išlaidoms padengti. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas, 2005 m. sausio 5 d. pasirašydamas paskolos raštelį, iš esmės pripažino, jog ieškovui yra skolingas 2500,- eurų ir dar 125,- eurus. Teismas pripažino, kad atsakovui parašius paskolos raštelį, kuriam ieškovas pritarė, šalys vieną prievolę pakeitė kita, t.y. įvykdė novaciją – pradinę prievolę grąžinti ieškovui iš jungtinės sąskaitos paimtus ir ne pagal paskirtį panaudotus pinigus pakeitė nauja prievole - paskolos sutartimi. Be to, teismas nustatė, kad atsakovas, 2005 m. sausio 5 d. pasirašydamas paskolos raštelį, nebuvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, todėl konstatavo, kad 2005 m. sausio 5 d. paskolos sutarties pripažinti negaliojančia nėra pagrindo (T.II, 40-42 b.l.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovo D. Š. atstovas advokatas D.Varnas prašo pirmosios instancijos teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (T.II, 47-50 b.l.).
1. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu net neneigė, kad pinigų pagal 2005 m. sausio 5 d. paskolos sutartį atsakovas negavo. Ši aplinkybė patvirtina, kad paskolos sutartis sudaryta nebuvo, nes pagal CK 6.870 str. 2 d. paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento.
2. Fakto, jog atsakovas disponavo jungtinėje sąskaitoje esančiomis lėšomis, negalima tapatinti su paskolos gavimu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tarp šalių formavosi paskoliniai santykiai.
3. Teismas, konstatavęs, kad paskolos sutartis sudaryta, turėjo nurodyti kokių mokėjimų pagal paskolos sutartį atsakovas neatliko ir privalo atlikti.
4. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 9063,60 Lt, nors ieškinyje nurodė, kad atsakovas neteisėtai iš sąskaitos išėmė 10000,- Lt. Teismas nevertino koks yra ir ar yra ieškinio argumentų ir ieškinio dalyko tarpusavio ryšys. Esant neaiškiam reikalavimo faktiniam pagrindui, ieškinys negalėjo būti tenkinamas.
5. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas ir atsakovas 2005 m. sausio 3 d. sudarė komercinės veiklos sutartį. Tokios sutarties atsakovas nepasirašė, o jungtinė banko sąskaitos sutartis 2004 m. gruodžio 3 d buvo atidaryta tik tam, kad šalys galėtų ja naudotis bendroms išlaidoms padengti - atsakovo ir ieškovo bendroms pramogoms, maistui, kelionėms ir ieškovo buto nuomai Lietuvoje. Kad 2005 m. sausio 3 d. komercinės veiklos sutartis yra suklastota patvirtina ir tai, jog joje vartojamas būsimasis ir esamasis laikas: „šalys atidaro bendrą sąskaitą, kuri bus naudojama šios komercinės veiklos tikslais..., sąskaita bus atidaryta abiejų šalių vardu..., kiekviena šalis įneš po 2500,- eurų indėlį. Nei 2005 m. sausio 3 d., nei vėliau šalys numatytų veiksmų neatliko. Sutartyje taip pat nenumatyta, kad sutartis būtų taikoma iki sutarties sudarymo atsiradusiems santykiams.
6. 2005 m. sausio 3 d. komercinės veiklos sutartis yra jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. CK 6.969 str. 4 d. numato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Jeigu teismas pripažino, kad komercinės veiklos sutartis buvo sudaryta 2005 m. sausio 3 d., tai turėjo konstatuoti, jog jokios bendros veiklos nebuvo, todėl negalėjo taikyti novacijos instituto. Jeigu teismas pripažino, kad komercinės veiklos sutartis buvo sudaryta 2004 m. gruodžio 3 d. pervedant pinigus į bendrąją sąskaitą, tai turėjo konstatuoti, kad nebuvo laikomasi sandorio formos.
7. Novacija nėra preziumuojama, todėl visais atvejais turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta (CK 6.141 str. 2 d.). 2005 m. sausio 5 d. paskolos sutartyje nieko nėra kalbama, kad šia sutartimi yra keičiama kokia nors kita prievolė.
8. Teismas nevertino atsakovo ir ieškovo tarpusavio santykių, atsakovo būsenos sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinio, todėl nepagrįstai atmetė priešieškinį dėl 2005 m. sausio 3 d. paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo P. A. atstovas advokatas E.Rapolas prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo ieškovo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas 3666,87 Lt. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
1. Atsakovas pats teismo posėdžio metu pripažino, kad paėmė iš jungtinės sąskaitos ieškovo įneštus pinigus. Šią aplinkybę patvirtina banko sąskaitos išrašas (T.I, 16 b.l.) bei banko kasos išlaidų orderis (T.I, 61 b.l.).
2. Paties atsakovo ranka surašytoje 2005 m. sausio 5 d. paskolos sutartyje yra aiškiai nurodytos sumos, kurias turi sumokėti atsakovas. Duomenų, kad atsakovas pagal 2005 m. sausio 5 d. paskolos sutartį būtų atlikęs kokius nors mokėjimus byloje nėra. Todėl teismas sprendime neturėjo papildomai argumentuoti kokių mokėjimų nėra atlikęs atsakovas. Nesant duomenų apie paskolos grąžinimą, teismas pagrįstai visą skolą priteisė iš atsakovo.
3. Ieškovas niekada neteigė, kad atsakovas iš jungtinės banko sąskaitos neteisėtai yra paėmęs 10000,- Lt. Ieškovas yra tik nurodęs, kad iš bendros banko sąskaitos 10000,- Lt yra paimta grynaisiais, o kita dalis negrynaisiais. Tokį skirstymą ieškovas atliko tik todėl, kad jo turimame banko sąskaitos išraše neužtiko duomenų apie pinigus paėmusio asmens tapatybę. Bankui pateikus duomenis, kad visą sumą iš bendros banko sąskaitos yra paėmęs atsakovas, išnyko poreikis skirstyti kuri sumos dalis buvo paimta grynaisiais, o kuri negrynaisiais.
4. Atsakovas nepagrįstai abejoja 2005 m. sausio 3 d. komercinės veiklos sutarties autentiškumu, nes jo prašymu paskirta ekspertizė patvirtino, kad jį pasirašė atsakovas. Šios sutarties kartu su ieškiniu ieškovas nepateikė todėl, kad tam nebuvo poreikio. Tik atsakovui užginčijus 2005 m. sausio 5 d. paskolos sutartį, iškilo poreikis pateikti 2005 m. sausio 3 d. komercinės veiklos sutartį.
5. Teismas pagrįstai pripažino, kad šalys, sudarydamos 2005 m. sausio 5 d. paskolos sutartį, tarp jų susiklosčiusius teisnius santykius pakeitė į paskolinius, net jei tai ir nebuvo raštu užfiksuota sutartyje. CK 6.141 str. nereikalauja, kad prievolių pakeitimas būtų įvardytas šalių sudarytoje paskolos sutartyje. Pažymėtina, kad šalys teisinio išprusimo neturėjo, sutartį sudarė neformalioje aplinkoje, o ieškovas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis su ribotomis žiniomis apie Lietuvos teisę. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad teismas pagrįstai pripažino, kad novacija buvo atlikta konkliudentiniais veiksmais.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, o ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas koks turėtų būti tarp jų susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimas.
Sutartinių teisinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ prieš UAB „Vaidluvė“, AB „Linas“, UAB „Didysis Arkanas“, bylos Nr. 3K-3-406/2000, ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutartis sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 straipsnis). Kaip matyti iš ieškinio (T.I, 30-31 b.l.) ir ieškovo atstovo paaiškinimų pirmosios instancijos teisme (T.II, 32 - 33 b.l. antra pusė), ieškovas reikalavimą priteisti skolą kildina iš tarp jo ir atsakovo susiklosčiusių sutartinių prievolių netinkamo vykdymo. Abi bylos šalys pripažįsta, kad jos ketino užsiimti bendru verslu Lietuvoje. Atsakovas šią aplinkybę pripažino atsiliepime į ieškinį (T.I, 49 b.l.). Apie šalių ketinimų užsiimti bendru verslu Lietuvoje realumą galima spręsti iš atsakovo D. Š. 2004 m. lapkričio 10 d. elektroninio laiško, rašyto ieškovui P. A. , turinio (T.I, 124-126 b.l.). 2004 m. lapkričio 10 d. elektroniniame laiške, be kita ko, atsakovas D. Š. nurodo, kad bendro verslo pradžioje tarp šalių bus sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovas bus atsakingas už ieškovo 2500,- eurų. Be to, laiške aiškiai nurodoma, kad atsakovas šiuos pinigus grąžins, o jeigu negrąžins, ieškovas galės juos išsiieškoti priverstine tvarka. Šios aplinkybės, kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad šalys iki jungtinės banko sąskaitos atidarymo vedė derybas apie konkrečias pinigų sumas, kurios reikalingos bendro verslo pradžiai. 2004 m. gruodžio 3 d. jungtinės banko sąskaitos sutartis (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas ir atsakovas joje esančias lėšas turi teisę valdyti, naudoti ir disponuoti abu kartu arba kiekvienas atskirai, patvirtina, kad šalys iš esmės pradėjo įgyvendinti savo sumanymą pradėti bendrą verslą Lietuvoje (T.I, 56 b.l.). Kaip matyti iš jungtinės banko sąskaitos išrašo ieškovas tą pačią dieną, kai buvo atidaryta sąskaita, pervedė į ją 8610,50 Lt, t.y. 2500,- eurų pagal kursą 3,4442 Lt, o atsakovas pervedė panašią sumą, t.y. 8700,- Lt (T.I, 16 b.l.). Kad šią sumą ieškovas pervedė bendrai veiklai vykdyti, o ne kokiams nors kitiems tikslams, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina ta aplinkybė, jog būtent apie tokią sumą buvo kalbama atsakovo 2004 m. lapkričio 10 d. elektroniniame laiške. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo teiginiai, jog jungtinė sąskaita atidaryta bendriems šalių poreikiams tenkinti (bendroms pramogoms ir ieškovo pragyvenimo išlaidoms padengti), o ne bendrai veiklai, vertintini kritiškai. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokį šalių susitarimą, bei įrodymų, patvirtinančių atsakovo mokėjimus už šalių bendras pramogas ar ieškovo pragyvenimo išlaidas Lietuvoje. Be to, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas iki 2004 m. gruodžio 3 d. būtų reiškęs kokias nors finansines pretenzijas ieškovui, o ieškovas ar jo atstovai viso proceso metu nuosekliai neigė, jog už jo pramogas ar pragyvenimą Lietuvoje mokėjo atsakovas. Atsakovo kviesti liudytojai pirmosios instancijos teisme taip pat negalėjo konkrečiai patvirtinti kiek ir kada atsakovas mokėjo už ieškovą.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent 2004 m. gruodžio 3 d., kai šalys sudarė jungtinės banko sąskaitos sutartį ir į sąskaitą pervedė po 2500,- eurų ekvivalentą litais, laikytina šalių bendro verslo Lietuvoje pradžia. Nors atskira rašytinė jungtinės veiklos sutartis 2004 m. gruodžio 3 d. sudaryta nebuvo, tačiau tai nereiškia, kad šalys nesilaikė jungtinės veiklos sutarčiai keliamos rašytinės formos reikalavimų (CK 6.969 str. 4 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaip numato 6.969 straipsnio 1 dalis jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Kaip matyti iš 2004 m. gruodžio 3 d. jungtinės banko sąskaitos sutarties, ieškovas ir atsakovas susitarė kooperuoti savo pinigines lėšas, t.y. plačiąja prasme turtą, ir veikti bendrai. Taigi, akivaizdu, kad banko jungtinės sąskaitos sutartis tuo pačiu yra ir jungtinės veiklos sutartis, todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad 2004 m. gruodžio 3 d. jungtinės veiklos sutartis sudaryta nesilaikant jai keliamų formos reikalavimų.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių nuo 2004 m. gruodžio 3 d. susiklostę sutartiniai jungtinės veiklos santykiai 2005 m. sausio 5 d. transformavosi į paskolinius, t.y. įvyko novacija. Kaip galima spręsti iš ieškovo pateikto jungtinės banko sąskaitos 2005 m. sausio 3 d. išrašo, ieškovas būtent tą dieną sužinojo, kad iš jungtinės banko sąskaitos 2004 m. gruodžio 6 d. – 2004 m. gruodžio 10 d. laikotarpiu yra išimta visa, t.y. tiek ieškovo, tiek atsakovo įnešta suma (T.I, 16 b.l.). Suprasdamas, kad lėšas iš sąskaitos išėmė atsakovas, kuris neinformavo apie jų panaudojimą bendrai veiklai, ieškovas 2005 m. sausio 5 d. pareikalavo, kad atsakovas parašytų paskolos raštelį, kuriuo įsipareigotų ieškovo į sąskaitą įneštus pinigus grąžinti ieškovui per dešimt mėnesių, kiekvieną mėnesį mokant po 250,- eurų, o vienuoliktą mėnesį sumokant papildomai 125,- eurus. Kad atsakovas pripažino savo prievolę gražinti iš sąskaitos paimtus ieškovo įneštus pinigus patvirtina atsakovo ranka parašytas 2005 m. sausio 5 d. paskolos raštelis (T.I, 142 b.l.). Nors paskolos raštelyje nėra nurodyta, kad tarp šalių buvusi pradinė prievolė keičiama nauja, tačiau iš šalis siejusių teisinių santykių ir jų raidos nuo 2004 m. gruodžio 3 d. iki 2005 m. sausio 5 d. akivaizdu, kad buvo būtent taip. Kolegija sprendžia, kad atsakovui išėmus iš sąskaitos pinigus ir juos išleidus nenustatytiems tikslams, kilo atsakovo sutartinė civilinė atsakomybė atlyginti netinkamu jungtinės veiklos sutarties vykdymu ieškovui padarytus nuostolius. Taigi šios prievolės dalykas atlyginti ieškovo nuostolius. Kaip matyti iš tolesnių šalių veiksmų, atsakovas 2005 m. sausio 5 d. surašė paskolos raštelį, kuriuo įsipareigojo per tam tikrą laiką ieškovui grąžinti paskolą, ieškovas šiam pradinės prievolės atlyginti nuostolius pakeitimui nauja prievole, kurios dalykas grąžinti paskolą, neprieštaravo. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp pradinės prievolės šalių įvykusi novacija buvo aiškiai ir neabejotinai pareikšta, todėl apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo novacijos pareiškimo atmeta.
Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių įvykus prievolių novacijai, laikytina, jog pinigus pagal 2005 m. sausio 5 d. paskolos raštelį atsakovas gavo, kai juos nuėmė iš jungtinės banko sąskaitos. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas pinigų pagal paskolos raštelį negavo taip pat atmestinas.
Kartu teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad paskolos raštelyje nurodyta 125,- eurų, kurią atsakovas turi sumokėti vienuoliktąjį mėnesį, iš esmės yra atlygis už naudojimąsi ieškovo pinigais, t.y. sutartinės palūkanos, kurias leidžia CK 6.872 straipsnis.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas, parašydamas 2005 m. sausio 5 d. paskolos raštelį, buvo tokios būsenos (girtas), kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Iš paties atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis suvokė, jog pasirašo paskolos sutartį. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro iš paties atsakovo paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme. Nors atsakovas aiškino nesupratęs, jog pasirašo paskolos sutartį, tačiau tuo pat metu aiškino, jog pasirašydamas sutartį norėjo išvengti problemų darbe, t.y. galvojo, kad nepasirašius paskolos sutarties, ieškovas gali kreiptis į atsakovo darbovietę (T.I, 136 b.l. antra pusė). Tokie dviprasmiški atsakovo aiškinimai patvirtina, kad jis subjektyviai suvokė, kad paskolos raštelio surašymas padės jam išvengti galimų problemų darbe, o tai reiškia, jog jis suvokė paskolos raštelio turinį. Be to, pažymėtina, kad visą 2005 m. sausio 5 d. paskolos raštelio tekstą savo ranka rišliai ir sklandžiai užsienio kalba surašė bei pasirašė pats atsakovas, o tai taip pat leidžia daryti išvadą, jog jis turėjo ir galėjo suprasti paskolos raštelio turinį (T.I, 142 b.l.). Kartu teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovas 2005 m. sausio 5 d. paskolos raštelio neginčijo iki tol, kol ieškovas nepareiškė ieškinio dėl paskolos grąžinimo. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį dėl 2005 m. sausio 5 d. paskolos raštelio pripažinimo negaliojančiu, todėl ir šioje dalyje tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai, kolegijos nuomone, taip pat neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl plačiau dėl jų kolegija nepasisako.
Atmetusi apeliacinio skundo materialinius teisinius reikalavimus, teisėjų kolegija visgi mano, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovo naudai pernelyg dideles advokato pagalbos išlaidas. Sprendžiant advokato pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą būtina atsižvelgti į CPK 98 str. 2 d. išvardintus kriterijus bei į tai, jog pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį jos yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo atstovas 2005 m. rugsėjo 13 d. parengiamajame teismo posėdyje pateikė 2005 m. rugsėjo 12 d. pažymą apie ieškovo turėtas 6139,48 Lt advokato pagalbos išlaidas už teisines konsultacijas, bylos parengimą teismui bei atstovavimą teise (T.I, 71 b.l.). Įvertinusi atstovo veiksmus, atliktus pirmosios instancijos teisme ir atsižvelgdama į CPK 98 str. 2 d. nuostatas, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 punkte nurodytus rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius už advokato teikiamas teisines paslaugas, kolegija sprendžia, kad ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 6139,48 Lt advokato pagalbos išlaidos yra pernelyg didelės priteistos sumos dydžiui, bylos sudėtingumui, todėl mažintinos iki 2400,- Lt.
Kaip matyti iš ieškovo atstovo pateiktos sąskaitos, ieškovas sumokėjo atstovui 3666,87 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme atstovavusio advokato pagalbai apmokėti (T.II, 57-58 b.l). Ši suma atsižvelgiant į tai, jog atstovas apeliaciniame procese parengė tik atsiliepimą į apeliacinį skundą ir dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, trukusiame vieną valandą, taip pat yra nepagrįstai didelė. Rekomendacijų 8.11 papunktyje numatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus rekomenduotinas priteisti dydis 1,5 minimalios mėnesinės algos (MMA), o už vieną atstovavimo teisme valandą 0,15 MMA. Įvertinusi rekomendacijas ir atstovo atliktų veiksmų apimtį, iš atsakovo priteistina ieškovui 600,- Lt atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimo dalis, kuria ginčas išspręstas iš esmės, nekeistina ir šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1d. 1 p.), o sprendimo dalis dėl atstovavimo išlaidų priteisimo pakeistina, sumažinant priteistą sumą iki 2400,- Lt.
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria ginčas išspręstas iš esmės, palikti nepakeistą.
Sprendimo dalį dėl atstovavimo išlaidų priteisimo pakeisti, sumažinant iš atsakovo D. Š. a/k (duomenys neskelbtini) ieškovo P. A. a/k (duomenys neskelbtini) naudai 6139,48 Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, iki 2400,- Lt (dviejų tūkstančių keturių šimtų litų).
Priteisti iš atsakovo D. Š. a/k (duomenys neskelbtini) ieškovo P. A. a/k (duomenys neskelbtini) naudai 600,- Lt (šešių šimtų litų) advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.