Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-05-03 · Civilinė byla Nr. 2A-154-340/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-03
Bylos Nr.
2A-154-340/2011
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-13846-2009-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
S. U.
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Civilinė byla Nr. 2A-154-340/11Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-13846-2009-0Procesinio sprendimo kategorija: ; 121.15; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,kolegijos teisėjų R. Gudžiūnienės, H. Jaglinskio,sekretoriaujant L. Versekienei,dalyvaujant ieškovo (apelianto) atstovei A. Gaurytei,atsakovui S. U.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui S. U. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti socialinio būsto gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą tarp VšĮ „Vilniaus butai“ ir S. U.; iškeldinti atsakovą S. U. su visu jam priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Tarp UAB „Naujoji Pilaitė“ ir atsakovo 2006-12-01 buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis; vadovaujantis 2007-02-14 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1536 dėl turto perdavimo patikėjimo teise VšĮ „Vilniaus butai“, 2007-04-19 tarp VšĮ „Vilniaus butai“ ir S. U. 2007-04-19 buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Nuomininkas pažeidė sutartyje įtvirtintą pareigą mokėti buto nuomos mokesčius ir mokesčius už komunalines bei kitas paslaugas. Ginčo patalpų nuomininkas turėjo ir iki šiol turi didelių įsiskolinimų už buto nuomą ir komunalines paslaugas. 2009-05-07 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ siuntė įspėjimą apie įsiskolinimą atsakovui, tačiau atsakovas į įspėjimą nereagavo ir toliau piktybiškai nemokėjo už nuomą. Vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 2002-03-14 sprendimu Nr. 533V „Dėl nuomininkų, įsiskolinusių už buto nuomą ir komunalines paslaugas, iškeldinimo iš savivaldybės nuomojamų butų“ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komitetas 2009-10-06 pritarė S. U. iškeldinimui, su visu jam priklausančiu turtu.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad yra bedarbis, jokių pajamų neturi. Yra registruotas Vilniaus darbo biržoje nuo 2009-03-19. Darbo birža šiuo metu jokių darbo pasiūlymų neturi. Jokios kitos gyvenamosios patalpos neturi, yra našlaitis.

Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad skola SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra 1621,59 Lt, buto nuomos mokestis nemokamas 28 mėnesius.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-05-24 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006-11-28 priėmė įsakymą Nr. 30-2245 „Dėl socialinio būsto išnuomojimo (duomenys neskelbtini) A. D. ir kitiems“. Vadovaujantis šiuo įsakymu 2006-12-01 ir 2007-04-19 su atsakovu buvo sudaryta neterminuota socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Atsakovas turėjo ir iki šiol turi didelių įsiskolinimų už buto nuomą ir komunalines paslaugas. Ieškovas CK 6.611 str. pagrindu prašo nutraukti su atsakovu sudarytą nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovą iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas konstatavo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad valdžios pareigūnai gali apriboti asmens teisę į būstą tik įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka bei tik tada, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje (Stankova v. Slovakia, judgement of 9 October 2007, ap. no. 7205/02, § 58; Prokopovich v. Russia, jugdement of 18 February 2005, ap. no. 58255/00 §§ 43–45). Nors įstatyme numatyta galimybė iškeldinti asmenį, jei jis nemoka nuomos bei kitų mokesčių, tačiau teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, privalo atsižvelgti į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kieno interesai yra svarbesni - savivaldybės, ar individo, viešasis, bendrasis interesas ar piliečio interesas. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas reglamentuotas CK 6.611 str. ir jame nustatytos nuomos sutarties nutraukimo sąlygos. Šiame įstatymo straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Įvertinus tai, kad ši įstatymo norma nėra imperatyvi, jos taikymas nagrinėjamoje byloje neatsiejamai susijęs ir turi būti aiškinamas kartu su Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatomis, atsižvelgiant į šio Įstatymo paskirtį ir tikslus. Sistemiškai aiškindamas šių įstatymų (CK 6.611 str. ir Įstatymo 11 str. 3 ir 4 d.) nuostatas teismas padarė išvadą, kad socialinio būsto nuomos sutartis gali būti nutraukiama, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos tais atvejais, kai jie negyvena socialiniame būste ir socialinio būsto nuomininko turtas ar pajamoms viršija dydžius, nustatytus pagal šio Įstatymo 8 str. 1 d. sąlygas. Todėl norint nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį ir iškeldinti iš jo nuomininką ir jo šeimos narius tuo pagrindu, kad nuomininkas nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, būtina nustatyti, ar toks pažeidimas yra esminis, kokio yra tokio pažeidimo konkrečios aplinkybės ir priežastys. Teismas nustatė, kad atsakovas yra našlaitis, neturi jokių giminių. Nuo 2009-03-19 yra registruotas Vilniaus darbo biržoje, tą pačią dieną jam suteiktas bedarbio statusas; gauna socialinę pašalpą, kuri yra net kelis kartus mažesnė, negu minimali mėnesinė alga. Be to, ši socialinė pašalpa pervedama į Socialinės paramos centro išduotą socialinę kortelę ir šią pašalpą atsakovas gali naudoti tik maisto produktams įsigyti. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad gyvena vienas, giminių neturi, jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas negyvena išsinuomotame socialiniame būste, arba yra perleidęs būstą naudotis pašaliniams asmenims. Iš aukščiau išdėstyto, atsižvelgiant į labai sunkią atsakovo materialinę padėti, į tai, jog nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų įsigijęs nuosavą būstą, teismas konstatavo, jog nepagerėjus atsakovo materialinei padėčiai, jam ir toliau turi būti teikiama valstybės parama būstui išnuomoti, todėl nuomos sutartis negali būti nutraukta, jis negali būti iškeldintas iš gyvenamosios patalpos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-05-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti. Apelianto nuomone, sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, kadangi priimtas pažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normas; teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius socialinio būsto nuomos santykius, nesilaikė CPK 176, 185 str. numatytos pareigos visapusiškai, objektyviai ir teisingai nustatyti reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Nurodo, jog byloje pateikta pakankamai įrodymų, kad nuomininkas nevykdė savo įsipareigojimų pagal nuomos sutartį bei įstatymą – nemokėjo nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas; pažeidė sutarties vykdymo privalomumo, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principus šalių sutartiniuose teisiniuose santykiuose, todėl buvo įstatyme numatytas pagrindas nutraukti sutartį CK 6.217, 6.611 str. pagrindu bei iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų. Atkreipia dėmesį, kad savivaldybė kaip būsto savininkas atsakinga už būsto nuomininkų įsiskolinimus, todėl paslaugų tiekėjų reikalavimai gali būti pareikšti savivaldybei, o tai pažeistų Vilniaus miesto savivaldybės teise ir teisėtus interesus, kadangi negaunant paslaugų tektų padengti susidariusius įsiskolinimus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo prašo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-05-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti. Palaiko Vilniaus m. savivaldybės nuomonę ir sutinka su pateiktu skundu.

Nustatytu terminu atsakovas atsiliepimo į nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Ieškovas reikalaudamas nutraukti socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovą nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, pasirėmė bendrais gyvenamosios patalpos sutarties nutraukimo pagrindais (CK 6.217, 6.611 str.), neatsižvelgdamas į specialius socialinio būsto nuomos sutarties tikslus ir paskirtį bei tokių sutarčių nutraukimo specifiką.

Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 1 str. nustato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims ir šeimoms, turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti (rekonstruoti) (įsigyti) ar išsinuomoti sąlygas ir tvarką, savivaldybės socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką; be to, šis Įstatymas nustato valstybės paramos teikimo butų ir kitų patalpų savininkams, savivaldybėms ir bendrojo naudojimo objektų valdytojams (administratoriams) daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) sąlygas ir tvarką. Socialinio būsto nuomos sutartis gali būti sudaryta tik su fiziniais asmenimis ar šeimomis, atitinkančiomis šio įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų reikalavimų; įstatymo 11 str. numato socialinio būsto nuomos tvarką ir sąlygas. Nuo 2010-12-01 įsigaliojusioje šio įstatymo 11 str. 4 dalyje numatyta, jog socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininkas kas treji metai privalo deklaruoti turtą ir gautas pajamas už vienus metus; kad nuomos sutartyje taip pat turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) deklaruotam turimam turtui ar gautoms pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal šio Įstatymo 8 str. 1 d. sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka bei 5 d. nuostata, draudžiančia nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį, jeigu socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) gautos pajamos ne daugiau kaip 5 procentais viršija Vyriausybės pagal šio įstatymo 8 str. 1 d. sąlygas nustatytus turto ir pajamų dydžius ir jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis arba nuomininkas ar jo šeimos narys Neįgaliųjų socialinės integracijos nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu; įstatymo 10 str. nuostatai numato galimybę taikyti socialinio būsto nuomos mokestį mažinantį koeficientą, sumažinti nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti, atsižvelgiant į socialiai remtino asmens deklaruotas pajamas, darbingumo apribojimo lygį ir pan. Tokiu būdu įstatymo leidėjas sieja socialinio būsto nuomos sutarties galiojimą ir galimybę ją nutraukti su socialinio būsto nuomininko atitikimu socialiai remtino asmens statusui.

Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog CK 6.611 str. straipsnio nuostatos, reglamentuojančias gyvenamosios nuomos sutarties nutraukimo pagrindus, turi būti aiškinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 3 ir 4 dalies nuostatomis, t. y. norint nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį ir iškeldinti nuomininką tuo pagrindu, kad nuomininkas nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, būtina nustatyti, ar toks sutarties pažeidimas yra esminis, kokios yra tokio pažeidimo konkrečios aplinkybės ir priežastys. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra vienišas asmuo, butas jam buvo suteiktas kaip našlaičiui, nuo 2009-03-19 jam yra suteiktas bedarbio statusas, gyvena tik iš socialinės pašalpos, kuri yra kelis kartus mažesnė, nei minimali mėnesinė alga, atsakovas negali būti iškeldintas iš socialinio būsto.

Apelianto argumentas, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika savivaldybė kaip būsto savininkė yra atsakinga už socialinio būsto nuomininkų įsiskolinimus už šilumos energiją, todėl atsakovo įsiskolinimą – 3 185,11 Lt – už šilumos energiją UAB „Vilniaus energija“ bandys prisiteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės; tikėtina, kad ir kiti paslaugų tiekėjai reikš reikalavimus ne atsakovui, bet buto savininkui, o tai pažeistų Vilniaus miesto savivaldybės teises bei teisėtus interesus, atmetamas, kaip pagrįstas netinkamu Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos aiškinimu. Teismų praktikoje bylose dėl skolų už suvartotą šilumos energiją priteisimo CK 6.584 str. normos, Šilumos ūkio įstatymo normos, Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos, kitos specialiosios teisės normos, aiškinamos taip, kad nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi; tačiau jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas. Taigi teismų praktika neatleidžia socialinio būsto nuomininkų nuo atsakomybės už skolas, bet įpareigoja socialinio būsto savininkus atsakingai įvertinti socialinio būsto nuomos bei šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo reikšmę ir užtikrinti, kad šilumos tiekėjo, patalpų savininko ir nuomininko susitarimai būtų konkretūs ir apibrėžti, aiškiai nurodant, kad po sutarties sudarymo socialinio būsto nuomininkas taps šilumos energijos tiekimo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi (pirkėju).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas konstatavęs, kad yra padarytas socialinio būsto nuomos sutarties pažeidimas (atsakovas nemoka buto nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas) tačiau jo neiškeldinęs, formuoja ydingą praktiką, kai socialinio būsto nuomininkams suteikiama galimybė nesilaikyti sutarties nuostatų – nemokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių; kad teismo sprendimu pažeidžiamos ne tik Vilniaus miesto savivaldybės teisės, bet taip pat ir kitų asmenų, siekiančių nuomoti socialinį būstą, interesai. Teisėjų kolegija pažymi, kad iškeldinus iš socialinio būsto socialiai remtiną asmenį dėl to, kad jis neišgali mokėti socialinio būsto nuomos bei komunalinių mokesčių, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, vardan kitų socialiai remtinų asmenų, išgalinčių tokius mokesčius mokėti, interesų, būtų įtvirtinama socialiai remtinų asmenų nelygybė priklausomai nuo jų pajamų lygio, o iškeldintas socialiai remtinas asmuo vėl pretenduotų į socialinį būstą įstatymo nustatyta tvarka. Apelianto nurodytos aplinkybės galėtų būti vertinamos, kaip pagrindas socialinio būsto sutarties pakeitimui, iškeldinant nuomininką į mažesnio ploto butą arba butą be patogumų (CK 6.228 str. 3 d.); savivaldybė, reikšdama reikalavimą nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti iš patalpų nuomininkus, kurie negali vykdyti įsipareigojimų, prisiimtų pagal socialinio buto nuomos sutarties sąlygas, turėtų byloje pateikti įrodymus, kad neturi galimybės pakeisti sutartį, t. y. perkelti nuomininkus, nemokančius mokesčių.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais ir sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš apelianto – Vilniaus m. savivaldybės nepriteisiamos (CPK 83 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai R. GudžiūnienėH. Jaglinskis