Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.6.2; 2.3.2.2; 2.3.6.4.5.; 1.1.7.2.7; 1.1.8.7.1; 1.1.8.6.2;

2013 m. birželio 6 d.

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Biržuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) , Biržai, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas: 1) 2005-09-27 Biržų rajono apylinkė teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. 2 metų laisvės atėmimu bausmės vykdymą atidedant 2 m.; 2) 2005-11-22 Biržų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m., paskirta bausmė subendrinta su 2005-09-27 Biržų r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 2 m.. 2007-02-28 bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, E. B. pasiųstas atlikti 2005-11-22 Biržų r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, kaltinamas pagal LR BK 147 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. B. organizuotos grupės, kuriai priklausė ir G. P., užverbuotą ir į Jungtinę Karalystę atgabentą D. K. (dėl D. K. verbavimo ir gabenimo į Jungtinę Karalystę E. B. nėra kaltas) 2011 m. sausio 29 d. apie 01.31 val. kartu su G. P. pasitiko Jungtinėje Karalystėje ir vertėjaudamas G. P. padėjo jam, pasinaudojant D. K. pažeidžiamumu, tai yra jos sunkia materialine padėtimi, socializuoto elgesio sutrikimu, lengvu protiniu atsilikimu, mišriu elgesio ir emocijų sutrikimu, ribotu intelektu, adaptacijos sutrikimu, perleisti D. K. nenustatytiems asmenims, turint tikslą išnaudoti D. K. prostitucijai bei pelnytis iš jos prostitucijos. Po to, nukentėjusiajai D. K. atsisakius verstis prostitucija ir minimiems nenustatytiems asmenims gražinus D. K. G. P., E. B., veikdamas bendrininkų grupėje su G. P., ją nenustatytomis sąlygomis perdavė nenustatytiems asmenims, taip pat turint tikslą išnaudoti D. K. prostitucijai bei pelnytis iš jos prostitucijos.

Kaltinamasis E. B. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad merginų įdarbinimu prostitutėmis neužsiiminėjo. Gyvenant Anglijoje pažįstamo G. P. prašymu, vyko į oro uostą jo pasitikti. Nuvykus pamatė laukiančius du Albanijos piliečius. Po to, G. P. nurodymu, visi vyko į vieną iš rajonų, kur pasitiko mikroautobusu atvykusią D. Kas ją atvežė, nematė. Važiuojant albanai kalbėjo, kad pabandys, ar mergina gerai dirba, todėl suprato, kad kalba eina apie prostitutės darbą. Po to jį parvežė namo, o D su G. P. ir albanais išvažiavo. Kitą dieną P pasiprašė pas jį pernakvoti. Atvykęs sakė, kad D paliko pas albanus. Vėliau, po G. P. telefoninio pokalbio su albanais suprato, kad atsirado problemų, jie liepė pasiimti D. Nuvykę rado ją girtą, albanai pasakė, kad jiems tokios darbininkės nereikia, todėl ją pasiėmė ir parsivežė namo. Kad ji būtų sumušta, nematė. G. P. siūlė jam pirkti D už 1500 svarų, tačiau jis nesutiko. Taip pat G. P. D siūlė rasti prostitutės darbą, tačiau tokio darbo tuo metu jai nerado. Vėliau, po poros dienų, G. P. prašymu ir jo duotu telefono numeriu skambino kitiems albanams, pasakė, kur reikia atvažiuoti. Atvyko du nematyti albanai, jie bendravo su G. P. rusiškai, todėl jų pokalbyje nedalyvavo. Kitą dieną jie atvykę D išsivežė, o G. P. išskrido į Lietuvą. Dar G. P. būnant Anglijoje, girdėjo jį skambinant J. V., jie kalbėjo apie pinigus -1000 Lt, bei ginčijosi dėl kelionės išlaidų. Kol G. P. buvo pas jį, jokie jo draugai užėję nebuvo.

Praėjus kuriam laikui, D paskambino, sakė, kad yra policijoje, vyko pas ją. Ji sakė, kad albanai ją mušė, nedavė pinigų, atėmė iš jos pasą, todėl ji pabėgo. Su savimi ji turėjo tik telefoną. Jis skambino albanams, nes buvo išsaugojęs jų numerį telefone, liepė grąžinti D dokumentus. Vienas albanas atvežė jos pasą, po to D parsivežė pas save į namus, siūlė jai grįžti į Lietuvą, tačiau ji nenorėjo, prašė rasti jai darbą. Rado jai prostitutės darbą viešnamyje, ten ji dirbo ir gyveno savaitę, vėliau skambino, sakė, kad rado draugą. Tuo metu į Angliją buvo atvykęs J. V., kuris žinojo apie D pabėgimą iš albanų. J klausė, ar reikia pinigų už D, nes norėjo patikrinti kas jis per žmogus, J atsakė, kad nereikia.

Po kurio laiko D vėl paskambino, prašė jo pagalbos, tačiau padėti jis atsisakė, kada ji grįžo į Lietuvą nežino, daugiau jos nematė. D buvo prisistatęs R, nes tuo metu buvo paieškomas. A. D. suprato, kad turės dirbti prostitute. Be to, kol gyveno pas jį, ji galėjo nevaržoma eiti kur nori. Jo (kaltinamojo) kartu gyvenanti draugė dėl to pyko, todėl D rado prostitutės darbą, kad ji nebegyventų jų namuose. Atlygio už tai iš jos negavo. Kaltę pripažįsta tik todėl, kad norėjo padėti D, bei vertėjavo G. P. ir albanų pokalbiuose dėl D. Jokio atlygio nei už vertėjavimą nei už D jis negavo. Š, K nepažįsta, J. V. pirmą kartą pamatė Anglijoje, kai jis atvyko D pabėgus iš albanų.

Nukentėjusioji D. K. parodė, kad Lietuvoje susipažino su R. Š.. Jis pasiūlė važiuoti į Angliją tvarkyti kambarių, ji sutiko. R. Š. dar klausė, ar ji nenorėtų dirbti prostitute, tačiau ji nesutiko. Į Angliją vyko mikroautobusu, žinojo, kad ją ten turi pasitikti G. P., kurį Lietuvoje iki kelionės matė prieš kelias dienas. Atvykus sėdo į automobilį. Jame sėdėjo du albanai, E. B., kurių iki tol nepažinojo ir G. P.. Žinojo, kad turės dirbti prostitute. Apie tai pakeliui į Angliją pasakė R. Š.. Sakė, kad turės atidirbti už kelionę, nes kitaip bus blogai jos šeimai. Nenorėjo dirbti, sakė apie tai G. P., tačiau jis irgi sakė, kad reikės atidirbti už kelionę. Važiuojant pakeliui E. B. kažkur išlipo, o jie nuvažiavo. Iki jam išlipant apie darbą nekalbėjo. Nuvykus pas albanus, ten buvo lietuvė N. Ji vertėjavo G. P. ir albanams, albanai sakė, kad G. P. sumokės tik tada, kai patikrins, kaip ji dirba, apie pinigų sumą kalbos nebuvo. Vakare N ją išdažė, perrengė, parodė albanams. Kitą dieną ją nuvežė į fliatą. Ją išsirinko klientas, tačiau ji atsisakė dirbti, todėl ją parvežė atgal, pasakė G. P., kad ji netinkama, todėl jos nepirks. Tą pačią ar sekančią dieną albanai ją ir G. P. nuvežė pas E. B.. Jie abu kažkam skambino, todėl po kelių dienų atvyko kiti albanai, kalbėjosi su G. P., o E. B. vertėjavo. Albanai ją išsivežė. Kol buvo pas E. B., pinigų neturėjo, viską pirko jis. E. B. G. P. siūlymu ją norėjo nusipirkti, tačiau pasakė, kad pinigus pralošė. Pas antruosius albanus ji dirbo, buvo vežiojama po viešbučius, fliatus. Jei nedirbo, buvo mušama, gaudavo alkoholio, narkotikų, kad daugiau dirbtų. Gaudavo telefoną, tačiau su artimaisiais galėjo kalbėti tik prižiūrima ir sakyti, kad viskas gerai. Kartą pavyko slapta paskambinti artimiesiems, gavo sesers patarimą klausyti albanų, įgauti jų pasitikėjimą, kad ją išleistų ir ji galėtų pabėgti. Kartą, kai kartu gyvenę albanai apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų paliko nerakintas duris, ji pabėgo, kreipėsi į policiją, po to apsistojo pas Londone gyvenančią giminaitę. Po kelių dienų paskambino E. B., liepė paimti jos daiktus ir pasą iš albanų, kitaip pagrasino pranešti apie jį policijai. E. B. pasą jai atvežė, ją parsivežė į namus, pasiūlė dirbti prostitute. Ar sutiko, nepamena, bet išėjo ir jo namų, pas giminaitę negrįžo, nes ji nenorėjo jos priimti. E. B. žadėjo, kad jos niekas nemuš, bus sumokėti pinigai pagal darbą, gaus dalį pinigų. Jis jos neįtikinėjo kad dirbtų, tik siūlė užsidirbti pinigų grįžimui namo. Vėliau susipažino su musulmonu, gyveno pas jį. Jis pasiūlė grįžti į Lietuvą, nupirko bilietą. Grįžus sutiko R. Š., kuris reikalavo grąžinti 18000 Lt arba rasti kitą merginą, kuri dirbtų prostitute vietoj jos, todėl kreipėsi į policiją. Pati iš prostitucijos nieko neuždirbo, kiek iš jos uždirbo kiti, nežino. Anglijoje buvo nuo sausio 20 d. iki kovo 11 d., per tą laiką pajamų neturėjo. E. B. prie jos darbo prostitute prisidėjo vertėjaudamas G. P. ir albanams. G. P. iš antrųjų albanų gavo pinigus, nes jie ant lapelio buvo parašę jai sumą - 4500, kurią sumokėjo už ją. Ar G. P. sumokėjo už ją G. B., nežino. Mano, kad E. B. pažinojo antruosius albanus, kuriems ji buvo parduota, o G. P. pirmuosius. Jaučiasi nukentėjusi, nes negali miegoti naktimis, buvo užkrėsta lytiškai plintančiomis ligomis. Dėl E. B. kaltės nenukentėjo. Ikiteisminio tyrimo metu ji pareiškė 20 000 Lt civilinį ieškinį moralinės žalos atlyginimui.

Iš esmės tokius pat parodymus D. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu 2011-03-24 ir 2011-09-27 apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (1 t. b.l. 14-19; 58-59,60)

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad iki nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiajai D. K. buvo šie psichikos sutrikimai: socializuotas elgesio sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas, mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, ribotas intelektas, adaptacijos sutrikimas. Šiuo metu D. K. yra psichikos sutrikimai, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Asocialaus tipo asmenybės sutrikimas.

Atsižvelgiant į individualias psichologines savybes, intelektą bei mąstymą – D. K. galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę.

Atsižvelgiant į individualias psichologines savybes, intelektą bei mąstymą – D. K. galėjo aktyviai priešintis įtariamiesiems, išreikšti nesutikimą, galėjo šauktis kieno nors pagalbos.

D. K. neturi atminties sutrikimų, tyrimo metu nenustatyta savybių, kurios galėtų turėti įtakos informacijos įkalbėjimui, nenustatytas padidintas polinkis meluoti, fantazuoti. ( 1 t. b. l. 71-73)

Nuteistasis G. P. parodė, kad su E. B. susipažino būdamas Anglijoje, tikslių aplinkybių nepamena. Vienu metu ruošėsi vykti į Angliją pas draugą, atsiimti skolos, tuomet sužinojo, kad D irgi nori važiuoti dirbti, todėl nutarė ją įdarbinti. Pasiprašė pas E. B. nakvynės, nes nuvykęs sužinojo, kad draugas išvykęs, pasitikti į oro uostą atvyko jo draugas. Pats į Angliją nuskrido lėktuvu už skolintus pinigus, po to su E. B. ir jį sutikti atvykusiu draugo pažįstamu, važiavo pasiimti mikroautobusu atvykusios D. Žinojo, kad ji atvyko dirbti prostitute, ji visiems tai sakė. E. B. irgi žinojo, nes vertėjavo jam ir kartu važiavusiems asmenims. Už vertėjavimą atlyginimo jis negavo. Tikėjosi įdarbinti D, bet ji niekam nebuvo reikalinga. Jei ji būtų dirbusi, būtų gavęs iš to pajamų. Siūlė ją ir E. B., bet jam jos irgi nereikėjo. Anglijoje prabuvo 3-4 dienas. Pirmą naktį nakvojo pas nepažįstamus žmones, pasitikusius jį oro uoste, kitą dieną iš ten D išsivežė, o jis nuvažiavo pas E. B.. Sekančią dieną D atvežė, ji buvo girta, žmonės sakė, kad jiems tokios nereikia. Už ją pinigų negavo. Būnant pas E. B. sužinojo, kad jo draugė dirba prostitute, todėl paprašė, kad ji paieškotų darbo ir D. Kad D dirbtų pas E. B., tokios kalbos nebuvo. Po kelių dienų atvyko kažkokie albanai ir išsivežė D, o jis išvyko į Lietuvą. Bilietui pinigų turėjo iš draugo grąžintos skolos. Iš kur atsirado antrieji albanai, nepamena. Jie turėjo sumokėti už jo kelionę 500 svarų, tačiau nesumokėjo, nes D iš tų albanų pabėgo. Dėl darbo pas juos, tarėsi pati D. Jokių reikalavimų už jos pabėgimą albanai jam nepareiškė. Pinigų už D negavo. Anksčiau sakė, kad pinigus gavo, nes taip norėjo prokurorė. Atidavė J. V. pinigus už D kelionę į Angliją, kad nebūtų pykčių su juo. Yra gavęs piniginių perlaidų iš Anglijos, tačiau ne už D, o iš skolingų žmonių. Tokio asmens kaip B nežino. D dokumentus visada turėjo su savimi, jos dokumentų nematė.

Nuteistasis J. V. parodė, kad žino nukentėjusiąją, jos kelionei į Angliją sumokėjo pinigus. Pats rado vairuotoją, kuris D nuvežė į Angliją, sumokėjo jam. Dėl D į Angliją vyko ir G. P., bet jis nusprendė skristi lėktuvu. Jis turėjo pasirūpinti D įdarbinimu, dabar mano, kad ji buvo ne pirma tokia išvykusi ir jo įdarbinta mergina. Pas ką ji turėjo dirbti, nežino. D kelionės metu bendravo su ja telefonu, vėliau bendravo ir su į Angliją nuvykusiu G. P.. Nežino, ar P surado D darbą. Gal ir buvo kalba apie procentus. Tokio E. B. nebuvo matęs, sužinojo tik iš bylos duomenų. Vėliau, iš į Lietuvą grįžusio G. P. sužinojo, kad D dirba pas musulmonus ar arabus. Vėliau pats buvo Anglijoje, nes ten vyksta dažnai, tačiau apie jokį D darbą su niekuo nekalbėjo, pas kaltinamąjį nesilankė. Grįžusi D sakė, kad buvo pas albanus, po to pabėgo, nes buvo sumušta. G. P. jam atidavė pinigus, kuriuos jis sumokėjo už D kelionę į Angliją.

Nuteistasis A. K. parodė, kad pažįsta D. Išgertuvių metu ji sakė, kad nori važiuoti į užsienį. Dėl to skambino R. K., kuriam pasakė, kad pažįsta laisvo elgesio merginą, norinčią nuotykių. R. K. pasakė, kad jam tai neįdomu. Vėliau buvo atvykęs J. V. su D, sakė, kad ji nori vykti į užsienį dirbti. Pats už nieką pinigų nėra gavęs. Kiek žino, D į Angliją išvyko iš K namų, su ja daugiau nebebendravo.

Nuteistasis R. Š. parodė, kad nukentėjusią pažįsta ir su ja bendravo seniai. Ji pati prašinėdavo vaikinų numerių bendravimui. Vienu metu jam skambino pažįstamas G, klausė, ar nepažįstantis merginų pasilinksminimui, jam nurodė D numerį, žino, kad jie po to bendravo. Apie jos išvykimą į Angliją, sužinojo tik jai grįžus. Girdėjo gandus, kad ji ten dirbo prostitute. Jokio atlygio už tai pats negavo. Ji skambino jam, siūlė susitikti ir grasino „pasodinti“, kai jis atsisakė. Vykstant jai į Angliją su ja nebendravo, nesakė, kad ji turės dirbti prostitute.

Liudytojas R. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusiąją vežė į Angliją. Ji vyko iš Panevėžio, kur ją nuo Biržų pusės atvežė jo kolega. Važiavo ir daugiau žmonių. Londone nebuvo kas ją pasiima, todėl nuo 9 ryto iki 18-19 val. ji važinėjosi kartu, kol ją pasiėmė kažkoks lietuvis, sumokėjęs už merginą 70 svarų. Kelionės metu maisto jai nepirko, galėjo pavaišinti nebent kava.

Liudytojas A. K. parodė, kad nukentėjusioji yra jo žmona. Prieš 2-3 metus jie kartu negyveno. Tuomet ji paskambinusi pasakė, kad važiuoja dirbti į Angliją, sakė, kad tvarkys kambarius. Skambino ir iš užsienio, prašė vaikų nuotraukų, apie kitką nekalbėjo. Po kelionės grįžusi sakė, kad buvo parduota, dirbo prostitute, minėjo pavardes, tačiau jų nepamena. Sakė, kad vėliau pabėgo. Jai būnat jo namuose, kažkas paskambino jai telefonu, grasino, liepė gražinti pinigus, todėl D kreipėsi į policiją.

Iš Western Union Processing Lithuania, UAB matyti, kad G. P., naudojantis Western Union sistema, gavo piniginę perlaidą- 778,72 LTL, siųstą iš Jungtinės Karalystės, siuntėjas R F B, išmokėta 2011-02-14. ( 3 t. b. l. 57)

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. K. pateikė mobilaus ryšio telefoną Samsung GT-S 5230 su Sim kortele. ( 2 t. b. l. 19-20)

Iš daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas D. K. pateiktas telefonas Samsung ir Sim kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Skyriuje „ adresų knyga“ yra įrašas: “„E (duomenys neskelbtini)“( 2 t. b. l. 21-28)

Iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo ir pokalbių suvestinės matyti, kad vykdant J. V. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę buvo gauti duomenys apie J. V. ir G. P., kaip organizatorių- tuo pačiu vykdytojų vykdomus nusikalstamus veiksmus D. K. atžvilgiu, kuriuos jie atliko padedant E. K., A. K., S. K., bei G. K.. Techninėmis priemonėmis užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, kurių metu šie asmenys bendrauja apie D. K. išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir pasitikimo Anglijoje aplinkybes.

Be to, įraše Nr. 1220 užfiksuota, kad 2011-02-17 14:59 val. J. V. skambina Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojasi G. P. ) Pokalbio metu, G. P. pasako J. V., kad jam skambino iš „anglų“ ir pranešė, kad D. K. pabėgo. Nurodė, kad jam skambino E ir kad D. K. išėjo ir neaišku ar pareis. ( 2t. b. l. 140-144,145-162)

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo padaryta mobilaus ryšio telefonų, kurių numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , kuriais naudojosi iki išvykimo į Angliją ir po grįžimo iš Anglijos nukentėjusioji D. K., išklotinių analizė, iš kurių matyti, kad ji, laikotarpiu nuo 2011-01-20 iki 2011-04-02 intensyviai bendravo su R. Š.; I. K., J. V.. ( 3 t. b. l. 18)

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo išklotinių analizės matyti, kad buvo gautos mobiliojo ryšio telefonų išklotinės, o būtent: J. V. numerio (duomenys neskelbtini), G. P. numerių: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), R. Š. – (duomenys neskelbtini), E. K. – (duomenys neskelbtini), I. K. – (duomenys neskelbtini) numerių nuo 2011-01-01 iki 2011-04-01, iš kurių matyti šių asmenų tarpusavio ryšio palaikymas, bei kontaktavimas su D. K..

Be to matyti, kad D. K. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-01-24 veikė Biržuose (bazinė stotis (duomenys neskelbtini)), 2011-01-25 16:01 val. prisijungia Šiauliuose veikiančioje bazinėje stotyje ((duomenys neskelbtini)), kur veikė iki 2011-01-25 18:47 val., 20:49 val. D. K. numeris pradėjo veikti Biržuose veikiančioje bazinėje stotyje, kur veikė iki 2011-01-27 01:59 val., po to 2011-01-27 03:47 val. prisijungia bazinėje stotyje (duomenys neskelbtini) (Biržų raj. (duomenys neskelbtini)), 05:06 val. – (duomenys neskelbtini) (Kupiškis), 06:24 val. - 370 (Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini)), 06:39 val. – (duomenys neskelbtini) (Kėdainių raj)., 07:51 val. – (duomenys neskelbtini) (Kaunas), 08:11 val. – 261 (Marijampolės raj.,), 09:48 val. – (duomenys neskelbtini) (Marijampolės raj. Trakėnai – Pasienis su Lenkija), 15:15 val. užfiksuotas kontaktas su numeriu (duomenys neskelbtini), telefonas jau veikė užsienio šalies bazinėse stotyse. ( 3 t. b. l. 29-31)

Ši byla perduota teismui ir nagrinėjama tik E. B. atžvilgiu.

Aukščiau nurodytų įrodymų visetu byloje neginčijamai nustatyta, kad E. B., sužinojęs apie G. P. vizitą į Londoną ir pastarojo paprašytas pasitiko G. P. Londono oro uoste. Tuo metu oro uoste taip pat buvo ir kitų G. P. pažįstančių ir jį pasitikusių ne lietuvių tautybės asmenų, kurių asmenybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos. Duomenų, kad šiuos asmenis pažinojo E. B., byloje nėra. Atvykus G. P., E. B. kartu su G. P. bei kitais G. P. pažinojusiais asmenimis, pastarųjų automobiliu nuvyko į G. P. žinomą vietą Londone, kur mikroautobusu, vairuojamu R. K., buvo atvežta D. K.. E. B. vertėjavo G. P. jo pokalbyje su kartu buvusiais asmenimis ir suprato, kad G. P. D. K. perduoda šiems asmenims tam, kad pastarieji ją įdarbintų prostitute. Po to E. B. iš automobilio išlipo ir grįžo į savo namus, o G. P. ir D. K. liko su kitais asmenimis. Sekančią dieną G. P. atvyko pas E. B. ir ten gyveno iki išvykdamas į Lietuvą. G. P. būnant pas E. B., D. K. turėję asmenys grąžino ją G. P. dėl to, kad ši atsisakė dirbti ar blogai dirbo prostitutės darbą ir pastarasis kartu su E. B. atsivežė ją į E. B. namus. Po to, E. B. telefonu susiskambino su kitais nenustatytais asmenimis. Šiems atvykus, E. B. kartu su G. P. tiksliai nenustatytomis sąlygomis jiems perleido D. K. tam, kad pastaroji būtų įdarbinta prostitute.

Taikant baudžiamąjį įstatymą padarytai veikai, organizuotos grupės požymiai konstatuojami vadovaujantis BK 25 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad E. B. žinojo apie Lietuvos Respublikoje kitų asmenų sumanytą ar pradėtą daryti nusikalstamą veiką – prekybą D. K. jos verbavimo ir gabenimo į Jungtinę Karalystę stadijoje, ar, juo labiau kaip nors tame dalyvavo, taip pat nėra įrodymų, kad su kitais šios nusikalstamos veikos daryme D. K. verbavimo bei gabenimo į Jungtinę Karalystę stadijoje dalyvavusiais asmenimis E. B. buvo susitaręs ir pažadėjęs prie šios nusikalstamos veikos prisijungti vėliau ir taip tęsti jų pradėtą nusikalstamą veiką iki D. K. atvykimo į Jungtinę Karalystę. Nepaneigti E. B. parodymai, kad apie Londone esančią D. K. jis sužinojo iš G. P., kai su pastaruoju susitiko Londono oro uoste.

Esant šioms aplinkybėms iš E. B. kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad jis nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuotoje grupėje su G. P., R. Š., A. K., J. V. (jų atžvilgiu dėl šios nusikalstamos veikos yra priimtas, bet neįsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis).

Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą, t.y. į tai, kad nėra pagrindo abejoti, jog prie D. K. atvykimo į Jungtinę Karalystę aktyviai prisidėjo tik G. P., kuris žinojo ir jos buvimo, atvykus į Londoną, vietą, taip pat į tai, kad nepaneigti E. B. parodymai (o juos iš esmės patvirtino ir G. P.), jog kartu su juo Londono oro uoste atvykusį G. P. pastarojo iniciatyva pasitiko ir asmenys, kuriems po to D. K. pirmą kartą buvo perleista akivaizdu, jog būtent G. P. žinioje buvo D. K. ir kad būtent šis asmuo buvo pagrindinis nusikaltimo vykdytojas aptariamoje jo stadijoje.

Vertinant E. B. vaidmenį nagrinėjamos veikos daryme atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo atveju E. B. įsijungė į jau kitų asmenų pradėtą ir daromą nusikalstamą veiką susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, nepriklausančioms nuo jo valios, t.y. atsižvelgiant į aplinkybę, kad E. B. Londono oro uoste su G. P. susitiko nežinodamas, jog pastarasis atvyko turėdamas tikslą taip pat į Londoną atgabentą D. K. už atlygį perleisti kitiems asmenims, kad D. K. būtų išnaudojama prostitucijai, tačiau, tai sužinojęs, jis, turėdamas realią galimybę atsisakyti, įsitraukė į nusikalstamą veiką. E. B. vaidmuo D. K. atvykimo į Londoną dieną pasireiškė tuo, kad jis vertėjaudamas padėjo G. P. susikalbėti su ketinusiais įgyti D. K. asmenimis ir tokiu būdu padėjo G. P. realizuoti jo išankstinį sumanymą. Šioje veikos stadijoje pats E. B. savarankiškai neatliko jokių veiksmų, nurodytų BK 147 straipsnio dispozicijoje, o tik padėjo tokius veiksmus atlikti G. P.. Tačiau vėliau, t.y. po to, kai iš G. P. D. K. įgiję asmenys ją grąžino tuo metu su E. B. buvusiam G. P., pastarasis tiesiogiai kontaktavo ir tarėsi su asmenimis, kurie to pasekoje D. K. įgijo E. B. žinomai turėdami tikslą išnaudoti ją prostitucijai. Šiuos veiksmus, t.y. asmenų, turinčių tikslą įgyti D. K. jos įtraukimui į prostituciją suradimą bei vėliau sekusį D. K. perleidimą jiems E. B. atliko veikdamas bendrininkių grupėje su G. P., taip abu realizuodami bendrą nusikalstamą sumanymą.

Kadangi G. P. ir E. B. D. K. antrą kartą perleido nenustatytiems asmenims dėl to, kad pirmi ją įgiję asmenys liko D. K. nepatenkinti, laikytina, kad antrą kartą D. K., jau kitiems asmenims buvo perleista realizuojant tą patį sumanymą – pasipelnyti iš D. K. prostitucijos, t.y. abu D. K. perleidimo nenustatytiems asmenims atvejai apimti vieninga tyčia, todėl ši visa veika kvalifikuotina kaip viena tęstinė veika. Tokiu būdu, nagrinėjama E. B. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 147 str. 1 d. sudėtį.

Taip pat kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad G. P. ir E. B. D. K. pardavė nenustatytiems asmenims už 500 svarų sterlingų (ne mažiau kaip už 2500 litų), bei buvo susitarę, kad įgiję D. K. asmenys mokės jiems 10 procentų nuo D. K. uždirbtų pinigų. Pastaroji aplinkybė nėra pagrįsta jokiais bylos duomenimis, kuriuos būtų galima laikyti įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, todėl iš kaltinimo šalinami, tačiau tai E. B. veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi.

Nors visus šioje byloje nagrinėjamus veiksmus E. B. padarė būdamas ne Lietuvos Respublikoje, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, bei į tai, kad už jo padarytą veiką atsakomybė numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu, jis pagal BK 147 str. 1 d. baustinas (BK 5 str., 7 str. 2 p.).

Kaip minėta, E. B. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 1 p.) E. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.

Skiriant E. B. bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t.y. atsižvelgiama į tai, kad E. B. bendrininkų grupėje padarė vieną sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, taip pat į tai, kad nors jis ir buvo šio nusikaltimo vykdytojas, tačiau jo vaidmuo nusikaltimo padaryme iš esmės nebuvo pagrindinis. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimą E. B. padarė slapstymosi nuo ankstesniu nuosprendžiu už tyčinio nusikaltimo padarymą paskirtos bausmės atlikimo laikotarpiu, t.y. būdamas recidyvistu.

Dėl to, kaltinamajam už nagrinėjamą nusikaltimą skiriama vienintelė įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatomas mažesnis nei sankcijos vidurkis. Be to, skiriant galutinę bausmę, skiriamoji bausmė bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu E. B. buvo nuteistas už veikas, kurios savo pobūdžiu iš esmės skirtingos nuo veikos, dėl kurios nagrinėjama ši byla, nustatant subendrintą bausmę taikomas kaltinamajam palankiausias galimas – dalinis bausmių bendrinimo būdas.

Kadangi E. B. skiriama laisvės atėmimo bausmė, o šioje byloje jam jokia kardomoji priemonė neparinkta, iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. B. taikytina kardomoji priemonė - suėmimas

Civilinio ieškinio, teismo išlaidų ir daiktinių įrodymų byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d. teismas,-

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 147 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. prie šios bausmės pridėti dalį bausmės, neatliktos pagal 2005 m. lapkričio 22 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti E. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. B. skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.