- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- e2YT-934-887/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03110-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VMI prie LR Finansų ministerijos
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius
- Kategorijos
- 2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. paveldėjimo teisės tikslu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis ir M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)., yra pusbrolis ir pusseserė.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini). mirė M. J.. M. J. yra pareiškėjo pusseserė. Pareiškėjo tėvas A. S. ir velionės M. J. (S.) motina S. S. – Ch. buvo brolis ir sesuo. Pusseserė M. J. mirė našlė, vaikų neturėjo. M. J. surašė testamentą, kuriuo pareiškėjui paliko žemės sklypą, tačiau ji turėjo indėlį banke, kurį pareiškėjas turi teisę paveldėti. Pareiškėjas priėmė palikimą pagal testamentą, tačiau negali priimti pagal įstatymą, nes neturi giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų.
Pareiškėjas A. S. teismo posėdyje pareiškimą palaikė, papildomai paaiškino, kad S. S. mirė (duomenys neskelbtini), kai dukrai M. C. (J.) buvo 9 mėnesiai. Ją užaugino seneliai, todėl dokumentai ir neišsaugoti. M. C. ištekėjo už J., vaikų neturėjo. M. J. mirė (duomenys neskelbtini)., jos sutuoktinis A. J. mirė (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo atstovas advokatas Vytautas Kucevičius teismo posėdyje paaiškino, kad palikėja M. J. testamentu dalį turto paliko pareiškėjui, tačiau dalis turto liko nepaveldėta. Palikėjos sutuoktinis miręs, vaikų neturėjo. Pareiškėjas yra palikėjos pusbrolis, tačiau neišlikę giminystę patvirtinantys dokumentai. M. J. gyveno Jiezno rajone, kurio archyvas sudegė ir dokumentai neišliko, todėl prašo pareiškimą tenkinti visiškai.
Liudytojai I. V., E. B. patvirtino pareiškime ir pareiškėjo teismo posėdyje nurodytas aplinkybes. Liudytojos yra pareiškėjo giminaitės. Paaiškino, jog pareiškėjas rūpinosi M. J., ją laidojo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė byloje atsiliepimą, prašydamas pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes. Suinteresuotas asmuo prašė civilinę bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų, nes būtent tokios sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnyje. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius.
Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 punktas). Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai net nereikėtų kreiptis į teismą. Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Pareiškėjas prašo nustatyti giminystės faktą, kad jis ir palikėja M. J. yra pusbrolis ir pusseserė. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas A. S., gimęs (duomenys neskelbtini)d., yra E. M.-S. ir A. S. sūnus. Palikėja M. C., gimusi (duomenys neskelbtini)., yra S. S. ir A. C. duktė. Palikėja M. C. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. J..
Atsižvelgdamas į pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, pareiškėjo atstovo ir liudytojų nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu, į byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad galima daryti pagrįstą išvadą, jog A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., pusbrolis. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad A. S. galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5,00 Eur, todėl nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs1951 m. birželio 4 d., ir palikėja M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)., yra pusbrolis ir pusseserė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.