Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Reginos Majauskienės, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, gynėjui advokatui Viliui Mulevičiui, nukentėjusiajai J. G. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir BK 180 str. 1 d. Pagal BK 178 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams, pagal BK 180 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. bausmės subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikotarpiai, kaltinamojo prabūti sulaikyme ir suėmime: nuo 2007-02-08 iki 2007-02-09 (dvi dienos), nuo 2007-05-07 iki 2007-05-09, nuo 2008-01-15 iki 2008-04-09, nuo 2008-04-09 iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento.

Iš Ž. G., nukentėjusiosios I. M. naudai priteista 3800 (trys tūkstančiai aštuoni šimtai), nukentėjusiosios Joanos G. B. naudai priteista 2978 (du tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt aštuoni) litai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. t.y. už tai, kad laikotarpyje nuo 2007 m. vasario 4 d. iki vasario 7 d., įsibraudamas į buto, esančio name Kaune, (duomenys neskelbtini), kuriame nuomojosi vieną kambarį, patalpas, į kurias neturėjo teisės patekti, pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiosios I. M. 500 litų vertės auksinę apyrankę, 400 litų vertės auksinį žiedą, 400 litų vertės auksinius auskarus, 300 litų vertės sidabrinį kaklaraiščio segtuką, 500 litų vertės aukso laužą, septynis 200 litų vertės rožinius, penkias 500 litų vertės sidabrines monetas, taip pat nukentėjusiosios Joanos G. B. 500 litų vertės auksinį žiedą su gintarine akute, 400 litų vertės auksinį žiedą su rožine akute, 350 litų auksines sages, 150 litų auksinę grandinėlę su kryželiu, 450 litų vertės auksinius auskarus, 100 litų vertės sidabrinį žiedą, 200 litų vertės varinį puodą, 150 litų vertės varinį virdulį, 320 litų vertės varinę plokštę, 200 litų vertės varinį gaidį ir 428 litus.

Be to, Ž. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., t.y. už tai, kad 2007 m. gegužės 7 d., apie 10 val. 30 min. Kaune, Vytauto pr. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą, ranka nustūmė nukentėjusįjį J. G. nuo bankomato aparato ir pagrobė nukentėjusiojo 100 litų, paimamus iš bankomato su banko kortele.

Nuteistasis Ž. G. apeliaciniu skundu prašė Kauno m. apylinkės teismo 2008-04-09 nuosprendį pakeisti, veiką pagal BK 180 str. 1 d. perkvalifikuoti į 178 str. 1 d. bausmę sušvelninti. Nuosprendžio dalį, kuria priteista neturtinė žala nukentėjusiosioms I. M., J.G. B., panaikinti. Skunde nurodė, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi ne smurtiniuose nusikaltimuose negali būti priteisiama neturtinė žala. O epizode, kuriame nukentėjusysis J. G. nurodo, kad jo nestūmė, todėl nuteistojo nuomone, įvykdė vagystę.

Kauno apygardos teisme į šį nuteistojo apeliacinį skundą buvo gauti nukentėjusiosios I. M. bei analogiški J.G. B. atsikirtimai. Klausimą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir švelnesnės bausmės skyrimo nukentėjusiosios palieka spręsti teismo nuožiūra. Nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kuriais prašoma panaikinti nuosprendžio dalį, kuria patenkinti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo. Nukentėjusiosios atsikirtimuose nurodo, jog Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numatyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese įtariamajam ar kaltinamajam pareikšti civilinį ieškinį, nepriklausomai nuo to ar tai yra smurtinio ar nesmurtinio pobūdžio nusikalstama veika. Nusikaltimu sukeltos nematerialaus pobūdžio neigiamos pasekmės – stresas, neigiami išgyvenimai ir kt. – pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažintos neturtine žala.

Nukentėjusioji J.G. B. taip pat prašo priteisti išlaidas, už advokato paslaugas, surašant atsikirtimus į apeliacinį skundą, t.y. 200 litų.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, nukentėjusiąją prašiusias apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis Ž. G. neginčija kaltės klausimo dėl pačių nusikalstamų veiksmų padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su jam priteista atlyginti neturtine žala, epizode, kuriame nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. ir aplinkybe dėl nukentėjusiojo J. G. pastūmimo, pagrobiant pinigus, kas nuteistojo nuomone, turėjo būti įvertinta pagal BK 178 str. 1 d., kaip vagystė, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Teismo nustatyta, kad Ž. G. nukentėjusiojo J. G. atžvilgu padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), už kurio padarymą numatytos bausmės - areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmos instancijos teismas įsigilino į bylos aplinkybes, Ž. G. atžvilgiu tinkamai pritaikė nusikalstamą veiką atitinkantį baudžiamojo kodekso straipsnį.

Teismas, pripažindamas Ž. G. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir nurodydamas, kad jo veika tinkamai kvalifikuota, vadovavosi, nukentėjusiojo, liudytojo, kaltinamojo parodymais.

Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios Ž. G. teigė, jog skubiai priėjęs, piniginį banknotą iš bankomato ištraukė, nes pastebėjo, kad vyriškis, kuris atlikinėjo piniginę operaciją, buvo neblaivus, kaip ir nusisukinėjo nuo bankomato, vyriškio nestūmęs. Tačiau įtarime bei kaltinime ši suformuluota aplinkybė dėl buvusio pastūmimo, nukentėjusiojo nuosekliais parodymais, o iš dalies ir liudytojų parodymais patvirtinama. Nors liudytojų, betarpiškai mačiusių plėšimo faktą, nėra, liudytojas, stoties apsaugos darbuotojas M. P., sulaikęs Ž. G. po nusikaltimo, parodė, kad prie bankomato įvyko susistumdymas, bet kas ką pastūmė, tiksliau nurodyti negalėjo. Sulaikė vaikiną, į kurį nurodė nukentėjusysis, jau nubėgantį nuo bankomato.

Nukentėjusysis savo parodymuose, nurodydamas įvykio aplinkybes, nuosekliai teigė, kad jis buvo pastumtas, o kitus parodymuose buvusius netikslumus (dėl pagrobtos pinigų sumos ir kt.), paaiškino įvykio dieną buvusiu girtumu (b.l.19, 20). Šią aplinkybę dėl nukentėjusiojo girtumo, ikiteisminiame tyrime nurodė ir Ž. G., teigdamas, kad vyriškis, imantis pinigus iš bankomato, buvo neblaivus ir svyravo, neišlaikydamas pusiausvyros.

Nuteistasis Ž. G. nukentėjusiojo girtumą patvirtino visuose savo parodymuose, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė turėjo įtakos Ž. G. nusikalstamai veikai. Neblaivus asmuo yra nepakankamai koordinuotas, nuo didesnio girtumo laipsnio tiesiogiai priklauso ir asmens sugebėjimas orientuotis tam tikrose situacijose. Šis nukentėjusiojo girtumas, kaip sudarantis galimybę Ž. G. nedidelėms fizinėms pastangoms panaudoti ir mažesniam tikėtinam nukentėjusiojo pasipriešinimui iššaukti, Ž. G. buvo akimirksniu įvertintas, todėl pagrįstai galima teigti, kad netikėtumo situacija neblaiviam nukentėjusiajam bei jo pastūmimas, kuomet siekiama užvaldyti jo pinigus, kolegijos nuomone, pakankama, kad nuteistojo Ž. G. veika galėtų būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. , t.y. kaip plėšimas. Fizinio poveikio nuteistasis neneigia, tačiau tai įvardija prilaikymu, nes nukentėjusysis susvirduliavo, tačiau ši prilaikymo sąvoka prieštarauja loginiams pinigus grobiančio asmens veiksmais bei įvykių sekai, kuomet siekiama kuo greičiau užvaldyti nukentėjusiojo pinigus ir pabėgti. Lietuvos Respublikos BK 180 str. dispozicijoje numatyta plėšimo sudėtis. Plėšimas yra svetimo turto užvaldymas, pavartojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį pavartoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo atveju smurto vartojimu, grasinimais tuoj pat pavartoti smurtą arba kitais būdais atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, siekiama užvaldyti svetimą turtą. Šiuo atveju, kaltininkas suvokė, kad jis užvaldo svetimą turtą, pavartodamas fizinį poveikį, t.y. smurtą.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo Ž. G. veika kvalifikuota teisingai bei tinkamai paskirta mažesnė, nei sankcijos vidurkyje už nurodyto nusikaltimo padarymą numatyta griežčiausia (t.y. laisvės atėmimo) bausmė. Šio dydžio laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti Ž. G. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Kitas nuteistojo apeliacinio skundo motyvas, jog ne smurtiniuose nusikaltimuose negali būti priteisiama neturtinė žala, atmetamas, kaip visiškai nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, t.y. visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Civiliniame kodekse nėra numatyti atvejai ar nusikalstamų veikų rūšys, pagal kurias būtų diferencijuojama žalos atlyginimo galimybė.

Nuteistasis dėl nusikalstamų veikų, padarytų I. M. ir J.G. B. atžvilgiu, nuteistas pagrįstai, savo kaltę pripažino, teismas nukentėjusiųjų naudai priteisė patirtą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kuri yra visiškai įrodyta baudžiamosios bylos medžiaga ir nėra per didelė, todėl šioje dalyje keisti nuosprendį nėra jokio teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš Ž. G. charakterizuojančių duomenų, iki priimant nuosprendį šioje byloje, jis buvo vieną kartą teistas - skirta bauda, bausmę atlikęs.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo Ž. G. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo Ž. G. priteisti nukentėjusiosios J.G. B. naudai 200 (du šimtus) litų už advokato paslaugas, surašant atsikirtimus į apeliacinį skundą.