Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. B., kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės su valstybės priverstiniu gydymu, gynėjo advokato A. S. skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutarties, kuria pripažintas (duomenys neskelbtini) teismo rūmų 2017 m. birželio 26 d. nuosprendis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutarta vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. (duomenys neskelbtini) teismo rūmų 2017 m. birželio 26 d. nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjusiu 2017 m. liepos 11 d., nustatyta, kad 2016 m. vasario 3 d. traukinyje tarp (duomenys neskelbtini) tarp M. B., neturėjusio galiojančio kelionės bilieto ir konduktoriaus A. H. įvyko konfliktas, kurio metu M. B. dūrė A. H. peiliu į pilvą, padarydamas blužnies ir storosios žarnos sužalojimus. M. B. veiksmai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas nužudyti, tačiau jis pripažintas nepakaltinamu ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. M. B. dvejiems metams taikytos priverčiamosios medicinos priemonės su valstybės priverstiniu gydymu.

2. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose 2018 m. gruodžio 6 d. iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento gautas (duomenys neskelbtini) teisingumo ir saugumo ministerijos prašymas bei dokumentai dėl (duomenys neskelbtini) teismo rūmų 2017 m. birželio 26 d. nuosprendžio M. B. pripažinimo ir jam paskirtų priverčiamųjų medicinos priemonių vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Apylinkės teismas 2018 m. sausio 7 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento prašymą priėmė nutartį, kuria nutarė pripažinti (duomenys neskelbtini) teismo rūmų 2017 m. birželio 26 d. nuosprendį ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje. Suderinti M. B. (duomenys neskelbtini) teismo rūmų 2017 m. birželio 26 d. nuosprendžiu taikytas priverčiamąsias medicinos priemones su valstybės priverstiniu gydymu prilyginant jas BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytai priverčiamajai medicinos priemonei – stacionariniam stebėjimui sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

4. Skundu apygardos teismui M. B., asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės su valstybės priverstiniu gydymu, gynėjas advokatas A. S. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą – netenkinti prašymo ir nepripažinti M. B. atžvilgiu priimto (duomenys neskelbtini) teismo rūmų 2017 m. birželio 26 d. nuosprendžio bei neperduoti jo vykdymui Lietuvos Respublikos teritorijoje. Gynėjas prašymą argumentuoja tuo, kad M. B. nesutinka būti perduotas tolimesniam priverstiniam gydymui Lietuvoje, tokiu būdu būtų pažeisti jo interesai. Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) teismo rūmų 2017 m. birželio 26 d. nuosprendžiu asmeniui priverstinis gydymas taikytas dvejų metų laikotarpiui - gydymo įstaigoje jis gydomas daugiau nei pusė teismo paskirto laikotarpio. Yra pagrindo manyti, kad nustatytas dvejų metų laikotarpis nebebus pratęstas, nepaisant to, kad ši priemonė gali trukti ilgiau nei ketverius metus. Atskirais prašymais M. B. tvirtina, jog psichikos problemų neturi, tačiau tuo atveju, jei vis tik bus nuspręsta gydymą tęsti, norėtų ir toliau gydytis (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmestinas.

5.1. Išnagrinėjęs asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės su valstybės priverstiniu gydymu gynėjo advokato skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant užsienio valstybės teismo priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo klausimą, todėl pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra.

5.2. Pažymėtina, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio Kodekso VII dalyje nustatytas taisykles (BPK 365 straipsnio 1 dalis). BPK 365 straipsnio 5 dalis numato, kad užsienio valstybės teismo pritaikytą priverčiamąją medicinos priemonę su Lietuvos Respublikos įstatymais suderina šios priemonės taikymo vietos apylinkės teismas, gavęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą. BPK 365⁵ straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

5.3. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad vadovaujantis Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, (duomenys neskelbtini) ir saugumo ministerija prašė spręsti (duomenys neskelbtini) teismo rūmų 2017 m. birželio 26 d. nuosprendžio pripažinimo ir juo M. B. taikytų priverčiamųjų medicinos priemonių su valstybės priverstiniu gydymu pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimą. Toks prašymas pateiktas tuo pagrindu, kad M. B. yra suteiktas nepageidaujamo užsieniečio statusas, be to, jis yra Lietuvos Respublikos, į kurią, kaip jos pilietis, būtų deportuotas panaikinus jam skirtos bausmės vykdymą ar su laisvės atėmimu susijusias priemones (b. l. 11, 12-24), todėl jo sutikimas dėl perdavimo, remiantis Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 6(2) straipsniu, nėra būtinas.

5.4. Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ yra įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant galima atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (3 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis). Pagal šį įstatymą, teismas, nusprendęs pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

5.5. Analizuojamos bylos kontekste nenustatyta pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje, kurie leistų nepripažinti ir nevykdyti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) teismo rūmų 2017 m. birželio 26 d. nuosprendžio dėl priverčiamųjų medicinos priemonių su valstybės priverstiniu gydymu taikymo M. B. pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

5.6. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad M. B. užsienio valstybės taikomos priverčiamosios medicinos priemonės su valstybės priverstiniu gydymu atitinka BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Skundžiama nutartimi teismas tinkamai M. B. užsienio valstybėje taikomą priverčiamąją medicinos priemonę su valstybės priverstiniu gydymu suderino su BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, nustatė tęsti specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, esančioje Lietuvoje.

5.7. Apibendrindamas tai, kas aptarta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nepažeidė 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 3 straipsnio reikalavimų. Nors M. B. prašyme išreiškė nesutikimą tęsti gydymo Lietuvos specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ir nesutinka būti perduotas Lietuvai, tačiau esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jo sutikimas ar nesutikimas dėl bausmės (priverstinio gydymo) atlikimo perdavimo nėra būtina ir privaloma sąlyga nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui. Minėta, jog M. B. yra Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota jo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, be to, jo atveju, jis būtų deportuotas, todėl jo nesutikimas dėl perdavimo, remiantis Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 6(2) straipsniu, nėra būtinas. Skundo argumentas, jog tęsiant priverstinį gydymą Lietuvoje tokiu būdu būtų pažeisti M. B. interesai, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

5.8. Apylinkės teismas, suderindamas M. B. (duomenys neskelbtini) teismo rūmų 2017 m. birželio 26 d. nuosprendžiu jam paskirtų priverčiamųjų medicinos priemonių vykdymą su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių teisės aktų, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, o M. B. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti M. B., kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės su valstybės priverstiniu gydymu, gynėjo advokato A. S. skundą ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.