- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- e2-1308-881/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00595-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Kreditorius
- S. R. S., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ ir kreditoriaus S. R. S. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartiescivilinėje byloje pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ 2022 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimų trečiuoju, septintuoju ir aštuntuoju darbotvarkės klausimais panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) ,,Narėpų metaliniai garažai“ kreditoriusValstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su skundu, kuriuo prašėpanaikinti bankrutuojančios UAB „Narėpų metaliniai garažai“ 2022 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimus trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl informacijos kreditoriams pateikimo“, septintuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo“ ir aštuntuoju darbotvarkės klausimu „Dėl ūkinės komercinės veiklos tęsimo“.
2. Kreditorius nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius balsavimo biuletenį nemokumo administratoriui pateikė 2022 m. liepos 22 d., tačiau nemokumo administratorius apie pateiktus alternatyvius nutarimų projektus kitų kreditorių neinformavo, todėl kreditoriai negalėjo susipažinti su VSDFV Kauno skyriaus prieštaravimais ir balsuoti dėl alternatyvių nutarimų projektų. Nemokumo administratorius pateiktoje kreditoriams informacijoje nurodė, kad tęsiant veiklą bankroto proceso metu, su darbuotojais buvo sudarytos 4 terminuotos darbo sutartys, tačiau nenurodė, koks darbo užmokestis yra mokamas darbuotojams, kuriam laikui sudarytos darbo sutartys. Nenurodyta, ar darbuotojai įdarbinti administruojant bankroto procesą, ar ūkinės veiklos tęsimui, iš kokių lėšų jiems mokamas darbo užmokestis: iš bendrovės komercinėje sąskaitoje esančių lėšų ar iš kreditorių sąskaitoje esančių lėšų. Nemokumo administratoriui bazinis atlygis yra išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, todėl išmokėjimo tvarka turi būti susieta su administratoriaus atliktais darbais, o ne su piniginių lėšų buvimu įmonės sąskaitoje. Nemokumo administratoriusinformacijoje, teikiamoje pirmajam kreditorių susirinkimui, nenurodė vykdant ūkinę komercinę veiklą tęsiamų ar naujai sudarytų nuomos sutarčių, gaunamų pajamų, patiriamų išlaidų, neįrodė, kad iš veiklos vykdymo gaunamos pajamos yra pakankamos paskirti administratoriui 5 MMA atlyginimą už komercinės veiklos vykdymą. Nemokumo administratorius, prašydamas patvirtinti 55 MMA administravimo išlaidų sąmatą vadovavosi negaliojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, taip pat apsiribojo tik bendru dydžiu, nepateikdamas išlaidų detalizacijos, todėl nėra aišku, kokio pobūdžio bankroto proceso administravimo išlaidos bus reikalingos, ir kuo remiantis buvo nustatyta, kad jos sudarys 55 MMA. Nepateikus informacijos dėl UAB „Narėpų metaliniai garažai“ ūkinės komercinės veiklos vykdymo, negalima spręsti, ar šios veiklos tęsimas yra naudingas kreditoriams ar, priešingai, yra pažeidžiami tiek įmonės, tiek kreditorių interesai, galimai didinant bendrovės įsipareigojimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kaunoapygardos teismas 2022 m. spalio 31 d. nutartimikreditoriausVSDFV Kauno skyriaus skundą tenkino iš dalies ir panaikino bankrutuojančiosUAB „Narėpų metaliniai garažai“ 2022 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkime septintuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo“ priimto nutarimo dalį dėl išlaidų, reikalingų bankroto procesui administruoti, dėl papildomo atlygio administratoriui nustatymo, dėl atlygio už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, o taip pat aštuntuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą „Dėl ūkinės komercinės veiklos tęsimo“. Teismas nutartyje nustatė nutarties kopiją pateikti kreditoriams VSDFV Kauno skyriui, S. R. S., nemokumo administratoriui, pavedant jam su šia nutartimi supažindinti likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorius, taip pat nutartį išsiųstiAudito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir AVNT).
4. Teismas konstatavo, kadLietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) normos nenumato kreditorių išankstinio pranešimo apie pareikštas nuomones ar alternatyvius pasiūlymus pateikimo tvarkos, todėl nagrinėjamu atveju nenustatyta 2022 m. liepos 29 d. UAB „Narėpų metaliniai garažai“ kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo procedūrinių pažeidimų. Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl tokių skundų pagrįstumo, turi atsižvelgti ir į kreditorių, kuris teikia skundą, galimą įtaką nutarimų priėmimui, t. y. ar to kreditoriaus turimų balsų būtų užtekę priimti kitokius nutarimus. Pagrindinis bankrutavusios UAB „Narėpų metaliniai garažai“ kreditorius S. R. S. turi 76,12 procentus visų kreditorinių reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkimo nutarimą skundžiantis kreditorius VSDFV Kauno skyrius turi 10,22 procentus visų kreditorinių reikalavimų sumos, t. y. jis neturi lemiamos įtakos nutarimų priėmimui, tuo labiau, kad kiti kreditoriai 2022 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų neskundė.
Atsiliepimas
5. Pasisakydamas dėl reikalavimo panaikinti kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo sprendžiama dėl informacijos kreditoriams teikimo, teismas konstatavo, kad pateikta informacija nemokumo administratoriaus atsiliepime bei kreditorių susirinkimui pateikta informacija yra pakankama kreditoriams, t. y. pateiktos informacijos turinys iš esmės atitinka JANĮ60 straipsnio 3 dalies nuostatas ir ši informacija yra skirta pirmajam kreditorių susirinkimui. Kitaip tariant, administratorius, atsiliepdamas į skundą, pateikė papildomos informacijos ir tokiu būdu ištaisė skundžiamo nutarimo trūkumus. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, šioje dalyje teismas skundą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vertindamas reikalavimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo septintuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo“, teismas konstatavo, kad remiantis kreditoriams pateikta informacija, galima daryti išvadą, jog įmonės administravimo darbų dalis jau yra atlikta – nustatytas įmonės turtas, perimti dokumentai, administratorius atliko jam perduotų sandorių, sudarytų per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, patikrinimą. Taigi, nustatyta bazinio atlygio mokėjimo tvarka nepažeidžia įmonės ir jos kreditorių teisių, taip pat nėra jokių duomenų, kad tokia išmokėjimo tvarka neteisėta, nes neskatina administratorės siekti geriausių rezultatų. Byloje nėra įrodymų, kad administratorius neatlieka savo pareigų arba atlieka jas netinkamai, arba jog taip galėtų elgtis ateityje. Vertindamas tai, kad administratorius kreditorių susirinkimui pasiūlė 5 MMA iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų skirti administratoriausatlygiui, atlygį mokant už kiekvieną komercinės veiklos vykdymo mėnesį nuo bankroto bylos iškėlimo iki veiklos nutraukimo. Be to, kaip pažymėjo administratorius, atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą būtų mokamas iš ūkinės komercinės veiklos metu surinktų lėšų, todėl kreditorių interesai nebūtų pažeisti, nes bankroto proceso metu gautos lėšos už turto pardavimą (jei nebūtų sudaryta taikos sutartis) būtų skirtos kreditorių reikalavimų tenkinimui, o ne administratoriausatlygio už veiklos vykdymą sumokėjimui.
7. Tačiau teismas panaikino kreditorių susirinkimo nutarimo septintuoju darbotvarkės klausimu dalį dėl išlaidų, reikalingų bankroto procesui administruoti, kadangi ji prieštarauja JANĮ nurodytoms imperatyvioms teisės normoms. Teismas pažymėjo, kadLietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo rėmėsi nemokumo administratorius, nuo 2020 m. sausio 1 d. negalioja. Nemokumo administratoriaus prašoma patvirtinti 55 MMA dydžio administravimo išlaidų sąmata (išskirtos atitinkamų išlaidų grupės turto išlaikymo išlaidos, turto saugojimo, buhalterinės apskaitos, teisinių ir kt.) nėra pagrįsta išlaidas pagrindžiančiais skaičiavimais, išvardintos tik planuojamų patirti administravimo išlaidų rūšys, išlaidos pagal faktą yra nepagrįstos. Nesant minėtų duomenų, kreditoriai neturi galimybės efektyviai vertinti administratoriaus nurodomų bankroto proceso administravimo išlaidų būtinumo ir pagrįstumo, dėl ko bankroto procesas gali būti neekonomiškas ir neoperatyvus.
8. Be to, teismas panaikino septintuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalįdėl papildomo atlygio. Nemokumo administratorius, prašydamas patvirtinti bankroto administravimo išlaidas, prašė nustatyti 10 proc. dydžio papildomą atlyginimą nemokumo administratoriui nuo parduoto/perduoto kilnojamojo turto kainos bei 5 proc. dydžio atlyginimą nuo parduoto/perduoto nekilnojamojo turto kainos.JANĮ nenumato papildomo atlygio administratoriui skyrimo, todėl jis negali būti skiriamas. Nemokumo administratoriui patvirtinus galutinę ataskaitą yra skiriamas kintamasis atlygis.
9. Pasisakydamas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo aštuntuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta tęsti ūkinę komercinę bankrutuojančios bendrovės veiklą iki ūkinėje komercinėje veikloje naudojamo turto perleidimo, teismas konstatavo,kadlingvistinis bei loginis JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos aiškinimas sudaro pagrindą išvadai, jog sprendimas tęsti bankrutuojančio juridinio asmens ūkinę komercinę veiklą turi būti pagrįstas tuo, kad nurodytos veiklos vykdymas šio asmens kreditoriams bus naudingesnis, nei įprastinė kreditorių finansinių reikalavimų bankroto procese tenkinimo praktika – bendrovei priklausančio turto pardavimas ar perdavimas, o tokį pagrindimą turėtų pateikti nemokumo administratorius. Šiuo atveju toks pagrindimas nei kreditoriams, nei teismui nebuvo pateiktas. Iš esmės nemokumo administratorius ūkinės komercinės veiklos vykdymo naudingumą sieja su civiline byla Nr. e2-673-584/2022, kuriąlaimėjus, įmonė gautų teisę nupirkti valstybės žemės sklypą, ir su tuo, kad vienintelis akcininkas ir kreditorius atsiskaitys su kreditoriais, dėl ko bus nutraukta bankroto byla. Tačiauieškovės patikslintas ieškinys dėl žemės sklypo net nėra priimtas, taip pat nepateikta jokių duomenų apie vienintelio akcininko ir kreditoriaus realius ketinimus inicijuoti taikos sutarties bankroto procese sudarymą.
10. Teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes,padarė išvadą, kad nemokumo administratorius kreditoriams nepateikė informacijos apie esamas ir įmonės prognozuojamas pajamas bei išlaidas, kurios pagrįstų akivaizdų įmonės vykdomos ūkinės komercinės veiklos pelningumą. Nesant pateiktų duomenų, kad ūkinės veiklos vykdymas yra ekonomiškai naudingas kreditoriams, teismas sprendė, kad priimtas kreditorių nutarimas dėl komercinės veiklos tesimo gali pažeisti kreditorių teises ir įstatymų saugomus interesus
II. Atskirųjų skundų argumentai
11. Pareiškėja bankrutavusi UAB „Narėpų metaliniai garažai“atskiruoju skundu prašo panaikinti Kaunoapygardos teismo 2022 m. spalio 31 d.nutarties dalį, kuria numatyta, kad nutarties patvirtinta kopija ne vėliau kaip kitą darbodieną nuo jos įsiteisėjimo dienos pateikiama AVNT. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismo nutartyje nėra nurodyti jokie motyvai, kodėl nutarties kopija turėtų būti teikiama AVNT. Vien dėl šios priežasties nutartis šioje dalyje naikintina kaip be motyvų.
11.2. Nutarties rezoliucinę dalį teismas priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 290–291 straipsniais ir JANĮ 55 straipsniu, tačiau nė viename iš nurodytų straipsnių nėra aptarta, kad panaikinus kreditorių susirinkimo nutarimus turi būti informuojama AVNT.
11.3. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. To paties straipsnio 2 dalyje konkretizuota, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, taip pat šių asmenų atstovai. Tuo tarpu AVNT byloje nedalyvavo jokiu procesiniu statusu, todėl nepagrįstai buvo įtraukta į nutarties rezoliucinę dalį.
12. Kreditorius S. R. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d.nutarties dalį, kuria tenkintas reikalavimas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą aštuntuoju darbotvarkės klausimu ,,Dėl ūkinės komercinės veiklos tęsimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. JANĮ 84 straipsnyje nėra numatyta, kad bendrovės likvidavimo metu bendrovė galėtų vykdyti ūkinę komercinę veiklą.
12.2. Ūkinės komercinės veiklos vykdymas nedidina bendrovės įsipareigojimų, todėl kreditorių interesai nėra pažeidžiami, priešingai – mažinamos administravimo išlaidos ir užtikrinama turto tinkama apsauga bei priežiūra. Visi mokėjimai susiję su ūkine komercine bendrovės veikla yra atliekami laiku iš ūkinės veiklos komercinėje sąskaitoje esančių lėšų.
12.3. Teismas neįvertino, kad bendrovei priklausančiam turtui reikia užtikrinti priežiūrą ir apsaugą. Jei veiklos įmonė nebevykdys, siekiant užtikrinti turto priežiūrą, bus naudojamos administravimo išlaidos.
12.4. Be to, kreditorius, kaip vienintelis akcininkas, kreipėsi į administratorę dėl taikos sutarties su bendrovės kreditoriais sudarymo. Dėl to yra sušauktas kreditorių susirinkimas. Išsprendus bendrovės ieškinį dėl žemės, turėtų paaiškėti, ar bendrovė įgis teisę ne aukciono būdu sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Nutraukus bendrovės ūkinę komercinę veiklą, žemės įsigijimas taps nebeįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl bankrutuojančios UAB „Narėpų metaliniai garažai“ atskirojo skundo
14. Bankrutuojanti UAB „Narėpų metaliniai garažai“ pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria teismas nustatė, kad nutarties patvirtinta kopija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos pateikiama AVNT. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarties dalių apeliantė atskirajame skunde reikalavimų nereiškia.
15. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui tik CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
16. JANĮ 33 straipsnis 1 dalis nustato, kad teismas, naudodamasis valstybės informacinių sistemų sąveika, teikia priežiūros institucijai priimtas nutartis ir sprendimus, taip pat įsiteisėjusias nutartis ir sprendimus, kartu nurodydamas šią informaciją: 1) teismo pavadinimą; 2) civilinės bylos numerį; 3) teismo nutarties arba sprendimo kategoriją; 4) sprendimo ar nutarties priėmimo ir (ar) įsiteisėjimo datą; 5) sprendimo ar nutarties statusą (neįsiteisėjęs ar įsiteisėjęs). JANĮ 33 straipsnio 2 dalis nustato, kad nemokumo administratorius priežiūros institucijai teikia šią informaciją: 1) JANĮ32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą informaciją, jeigu bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka; 2) JANĮ 32 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose nurodytą informaciją (ši informacija pradedama teikti tik po pirmojo kreditorių susirinkimo); 3) kitą priežiūros institucijos nustatytą jos funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją. Taigi, JANĮ nustatyta bankroto procesu suinteresuotų asmenų, valstybės bei priežiūros institucijų informavimo apie juridiniam asmeniui iškeltą nemokumo bylą ir jos eigą tvarka. JANĮ nustato informavimo pareigą tiek teismui, tiek nemokumo administratoriui, išskiriant subjektus, kuriuos informuoja teismas, taip pat subjektus, kuriuos informuoja nemokumo administratorius, ir nenumato galimybės šią informavimo tvarką pakeisti teismo nutartimi.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismoįpareigojimas, kuris nurodytasskundžiamos nutarties, priimtos bankroto proceso metu, rezoliucinėje dalyje, yra informatyvaus pobūdžio, nes pareigą teikti priežiūros institucijai teismo priimtas nutartis ir sprendimus, įsiteisėjusias nutartis ir sprendimus, nustato įstatymas. Informavimo pareiga, nustatyta įstatyme, turi būti atliekama nepriklausomai nuo to, ar yra įvardinta teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, ar nėra, nes tai atliekama, atsižvelgiant į JANĮ įtvirtintą reguliavimą.
18. Be kita ko, pažymėtina, kad nei CPK, nei JANĮ nenumato galimybės skųsti tokią teismo nutartį, kuria teismas nurodo atlikti procesinius informavimo veiksmus nustatytus įstatyme. Taip pat, informavimo pareigos įvardijimas nutarties rezoliucinėje dalyje, atsižvelgiant į JANĮ reguliavimą, niekaip neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, priešingai – šių pareigų įvykdymas yra būtinas sklandžiai bankroto proceso eigai.
19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nutarties dalis, kuria teismas nusprendė nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos pateikti AVNT, negali būti apeliacijos objektu. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis); šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinis procesas, pradėtas pagal bankrutuojančios UAB „Narėpų metaliniai garažai“atskirąjį skundą, nutraukiamas.
Dėl kreditoriaus S. R. S. atskirojo skundo
21. Kreditorius S. R. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo nuspręsta panaikinti bankrutuojančios UAB „Narėpų metaliniai garažai“ kreditorių susirinkimo aštuntuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo nutarta tęsti bendrovės ūkinę komercinę veiklą iki ūkinėje komercinėje veikloje naudojamo turto perleidimo. Apelianto teigimu, bendrovės ūkinės komercinės veiklos nutraukimas turės neigiamos įtakos bendrovei ir jos kreditoriams. Pažymi, kad ūkinės komercinės veiklos vykdymas nedidina bendrovės įsipareigojimų, todėl kreditorių interesai nebus pažeisti, priešingai, bus mažinamos administravimo išlaidos ir užtikrinama turto tinkama apsauga bei priežiūra.
22. JANĮ 44 straipsnyje nustatytos bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo teisės. Šioje JANĮ normoje kreditorių susirinkimui pavedama spręsti esminius su bankrutavusios įmonės veikla susijusius klausimus: administratoriaus veiklos kontrolę, bankrutavusios įmonės ūkinę komercinę veiklą, įmonės likvidavimą, parduodamo turto vertinimo tvarkos ir pardavimo kainos tvirtinimą irkita. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutavusios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-313/2017).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankrutuojančiai UAB „Narėpų metaliniai garažai“nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kuris yra nuomojamas,automobilių ir įvairios kitos technikos laikymui. Kaip nurodė nemokumo administratorius, ūkinės komercinės veiklos vykdymo metu surinkta 10 931 Eur lėšų, kurios buvo skirtos darbuotojų darbo užmokesčio ir mokesčių sumokėjimui.
24. Pagal JANĮ 63 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1712-553/2020 išaiškino, kad lingvistinis bei loginis JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos aiškinimas sudaro pagrindą išvadai, jog sprendimas tęsti bankrutuojančio juridinio asmens ūkinę komercinę veiklą turi būti pagrįstas tuo, kad nurodytos veiklos vykdymas šio asmens kreditoriams bus naudingesnis nei įprastinė kreditorių finansinių reikalavimų bankroto procese tenkinimo praktika – bendrovei priklausančio turto pardavimas ar perdavimas, o tokį pagrindimą turėtų pateikti nemokumo administratorius. Tai, kad JANĮ 63 straipsnio 2 dalis nustato, jog sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas, nesudaro pagrindo manyti, jog kreditorių susirinkimui priimant nurodytą sprendimą, siūlymas tęsti bankrutuojančio juridinio asmens ūkinę komercinę veiklą neturėtų būti pagrįstas pirmiau nurodytu įvertinimu dėl veiklos vykdymo didesnės naudos kreditoriams nei atsiskaitymas su jais kitais įstatyme nustatytais būdais. Kadangi nemokumo administratorius disponuoja bankrutuojančios bendrovės turtu ir informacija apie jos veiklą, finansiniais duomenimis, be to, bankroto procese atstovauja ne tik bankrutuojančios bendrovės, bet ir jos kreditorių interesus (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas), būtent jis gali ir turi objektyviai įvertinti, ar bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęsimas bendrovės kreditoriams būtų labiau naudingas nei bendrovės turto pardavimas ar perdavimas.
25. Pažymėtina, kad JANĮ nėra išvardyta jokių konkrečių duomenų, kuriuos nemokumo administratorius turėtų pateikti kreditorių susirinkimui, sprendžiančiam dėl bankrutuojančio juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymo. Tačiau įstatyme aiškiai nurodyta, kad juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau nei ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka. Tokį pagrindimą, kaip minėta, turi pateikti nemokumo administratorius, o nagrinėjamu atveju jis nebuvo pateiktas nei kreditoriams, neipirmosios instancijos teismui.Nemokumo administratorius nurodė, kad visiems laikinai bendrovėje įdarbintiems darbuotojams darbo užmokestis yra mokamas iš bendrovės komercinėje sąskaitoje esančių lėšų, kurios yra gaunamos iš bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos bei bendrovės didžiausio kreditoriaus ir akcininko tikslinių įnašų. Vadovaujantis tokiais teiginiais, manytina, kad pačios bendrovės lėšų, gaunamų iš ūkinės komercinės veiklos, nepakanka darbuotojų užmokesčiui atlyginti, o tam naudojamos ir papildomos lėšos – kreditoriaus ir akcininko S. R. S. įnašai. Pats S. R. S., kuris ir nesutinka su skundžiama nutarties dalimi, laiko, kad tolimesnis ūkinės komercinės veiklos vykdymasbus naudingesnis tiek kreditoriams, tiek pačiai bendrovei, kurią jis siekia išsaugoti,tačiaupats taip patnepateikia jokių realių duomenų ir skaičiavimų, kurie pagrįstų tokios veiklos naudingumą.
26. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonei bankroto bylą, tam tikram laikui stabdomi atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi, vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Be to, vienas iš esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios įmonės turto kuo operatyviau ir kiek įmanoma daugiau patenkinti patvirtintų finansinių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2015). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kreditorius iš esmės siekia tęsti įmonės veiklą, ignoruodamas faktą, jog įmonė yra bankrutuojanti.
27. Nors bylos nagrinėjamo apeliacinės instancijos teisme metu, vadovaujantis Lietuvos teismo informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad bankrutuojančios UAB „Narėpų metaliniai garažai“ patikslintas ieškinys dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo sudarytį valstybinės žemės pirkimo – pardavimo ne aukciono būdu sutartį buvo priimtas ir šiuo metu yra iškelta civilinė byla Nr. e2-673-584/2022, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nemokumo administratorė ar pats kreditorius tinkamai pagrindė ūkinės komercinės veiklos tęsimo tikslingumą. Šiuo atveju nėra žinoma, kokia bus inicijuotos bylos baigtis, civilinis procesas gali trukti itin ilgą laiką, per kurį yra tikimybė, kad nukentės įmonės kreditoriai.
28. Taip pat S. R. S. nurodo, kad jis kreipėsi į bendrovę dėl taikos sutarties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiamam klausimui, nes ūkinės komercinės veiklos nutraukimas neturi jokios įtakos kreditorių galimybei sudaryti taikos sutartį.
29. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. nutarties dalį, kuria panaikintas bankrutuojančios UAB „Narėpų metaliniai garažai“ 2022 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimasaštuntuoju darbotvarkės klausimu, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. nutarties, nutraukti.
Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.