- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-541/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- „Auto kral GmbH“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „CARGO TRANS BALTIJA“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „CARGO TRANS BALTIJA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Auto kral GmbH“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „CARGO TRANS BALTIJA“ dėl avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas „Auto kral GmbH“ nurodė, kad tarp jo ir atsakovo UAB „CARGO TRANS BALTIJA“ susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai, kurių pagrindu atsakovas parduodavo, o ieškovas pirkdavo automobilius. Atsakovas išrašė išankstinio apmokėjimo sąskaitas Nr. 2009-03-25/1, 2009-04-06/1, 2009-04-06/02, 2009-04-08/1, kurių bendra suma siekė 294 812 EUR. Šiose sąskaitose buvo nurodyti konkretūs 36 perkamų automobilių duomenys. Ieškovas 2009 m. kovo 26 d., 2009 m. balandžio 14 d., 2009 m. balandžio 27 d. ir 2009 m. balandžio 30 d. apmokėjo nurodytas sąskaitas, tuo patvirtindamas šalių suderintą valią dėl užsakytų prekių. Ieškovo nuomone, susitarimas dėl automobilių pirkimo-pardavimo buvo sudarytas po 5 kalendorinių dienų po mokėjimo atlikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.181 str. 1 d., 6.319 str. 1 d.), o protingas terminas pristatyti prekes šiuo atveju buvo 7 kalendorinės dienos po apmokėjimo gavimo (CK 6.53 str. 1, 2 d.). Nors nuo sąskaitų apmokėjimo praėjo ilgas laiko tarpas, atsakovas iki šios dienos nepristatė visų prekių – 9 automobilių, kurių bendra vertė siekia 73 956 EUR (ieškovo teigimu, 8 automobiliai, nurodyti išankstinio apmokėjimo sąskaitoje Nr. 2009-04-06/02, turėjo būti pristatyti 2009 m. gegužės 12 d., o 1 automobilis, nurodytas sąskaitoje Nr. 2009-04-08/1, – 2009 m. balandžio 26 d.). Nepavykstant susitarti taikiai, ieškovas 2009 m. birželio 8 d. raštu pareikalavo pristatyti trūkstamus automobilius arba grąžinti už juos sumokėtus pinigus, taip pat įspėjo, kad neįvykdžius reikalavimo, vienašališkai nutrauks susitarimą dėl trūkstamų automobilių pristatymo. Atsakovas nepagrįstai atsisakė vykdyti šį reikalavimą. Ieškovas 2009 m. liepos 8 d. raštu informavo atsakovą apie vienašališką šalių susitarimo dėl nepristatytų transporto priemonių nutraukimą. Kadangi nutraukus sutartį, atsakovui kilo pareiga grąžinti 73 956 EUR, o ieškovo sustabdytų įsipareigojimų atsakovui vertė siekė 18 800 EUR (už pristatytų automobilių transportavimą), ieškovas tuo pačiu raštu pranešė apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir pareikalavo sumokėti skirtumą – 55 156 EUR. Ieškovas taip pat reikalavo atlyginti 570 EUR dydžio nuostolius, patirtus dėl transportavimo metu apgadinto vieno iš pristatytų automobilių.
Remdamasis išdėstytu, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 55 156 EUR negrąžinto avanso, 570 EUR nuostoliams atlyginti.
Atsakovas UAB „CARGO TRANS BALTIJA“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad susitarimas tarp šalių buvo sudarytas dėl 82 automobilių pirkimo-pardavimo. Ieškovas įsipareigojo iš anksto apmokėti už visus įsigyjamus automobilius. Ši ieškovo prievolė yra nedali, nes su ieškovu sutarta automobilių kaina tiesiogiai priklausė nuo jų kiekio (automobilių gamintojai, iš kurių atsakovas įsigijo automobilius, taikė mažesnę kainą būtent dėl jų kiekio). Ieškovas taip pat įsipareigojo padengti visas atsakovo turėtas išlaidas dėl šių automobilių pristatymo. Atsakovo teigimu, buvo išrašytos ne tik ieškovo nurodytos išankstinio apmokėjimo sąskaitos, bet ir išankstinio apmokėjimo sąskaitos Nr. 2009-0406/3, 2009-04-06/4, 2009-05-11/1 ir 2009-05-11/2 bendrai 318 000 EUR sumai, kurių ieškovas neapmokėjo. Ieškovas taip pat nesumokėjo ir 18 800 EUR už automobilių pristatymą. Ieškovui nevykdant savo įsipareigojimų, atsakovas buvo priverstas stabdyti automobilių įsigijimą iš jų gamintojų. Kadangi CK 6.59 straipsnio 1 dalis draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, atsakovo nuomone, šalių susitarimas dėl automobilių pirkimo-pardavimo nėra nutrauktas ir atsakovas privalo vykdyti savo įsipareigojimus. Priešingu atveju atsakovas kreipsis į teismą dėl nuostolių atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 55 156 EUR, o kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas teigia, jog ieškovas neapmokėjo sąskaitų Nr. 2009-04-06/3, Nr. 2009-04-06/4, Nr. 2009-05-11/1 ir Nr.2009-05-11/2, tačiau į bylą pateikė tik sąskaitų Nr. 2009-04-06/3 ir Nr. 2009-04-06/4 kopijas. Byloje nėra įrodymų apie atsakovo nurodomų neapmokėtų sąskaitų išsiuntimą ieškovui, o ieškovas neigia gavęs šias sąskaitas. Nėra ir įrodymų, kad ieškovas būtų užsakęs šiose sąskaitose nurodytus automobilius. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad sąskaitose Nr. 2009-04-06/3 ir Nr. 2009-04-06/4 nėra nurodyti parduodamų automobilių kėbulų numeriai, kai tokie numeriai yra nurodyti tose sąskaitose, kurias ieškovas yra apmokėjęs. Teismas, vertindamas atsakovo argumentą, kad jis sustabdė savo prievolių vykdymą, nes ieškovas neapmokėjo dalies išankstinių sąskaitų, nurodė, jog atsakovas nepateikė įrodymų paraginęs ieškovą apmokėti šias sąskaitas, taip pat pranešęs ieškovui apie savo sprendimą sustabdyti priešpriešinių prievolių vykdymą (CK 6.38 str. 3 d., 6.58 str. 1 d.). Tokia atsakovo pozicija buvo išdėstyta 2009 m. birželio 18 d. rašte tik po to, kai ieškovas pareikalavo, kad atsakovas vykdytų savo prievoles. Teismas pažymėjo, kad pirkimo-pardavimo sutarties dalykas, kai perkama daug tos pačios rūšies daiktų, kurie gali būti naudojami kiekvienas atskirai, paprastai nėra nedalus. Byloje esantys įrodymai apie ieškovo ir atsakovo sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties dalyką neduoda pagrindo padaryti priešingą išvadą. Šalys susitarė dėl įvairių markių automobilių pirkimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad visus automobilius, kuriuos, jo teigimu, įsipareigojo įsigyti ieškovas, atsakovas ketino įsigyti iš vieno pardavėjo ir kad būtent nuo visų perkamų automobilių kiekio priklausė kaina, dėl kurios susitarė ieškovas ir atsakovas. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatavo, kad nesant įrodymų, jog ieškovas įsipareigojo įsigyti 82 automobilius ir už juos visus sumokėti iš anksto pagal atsakovo pateiktas sąskaitas išankstiniam apmokėjimui, taip pat, kad pirkimo-pardavimo dalykas yra nedalus, atsakovas neturėjo pagrindo sustabdyti savo prievolės pristatyti ieškovui 9 automobilius pagal ieškovo apmokėtas sąskaitas vykdymo (CK 6.58 str. 1 d., 3 d.). Teismo nuomone, atsakovas neturėjo teisės sustabdyti šios prievolės vykdymo ir tuo pagrindu, kad ieškovas nebuvo sumokėjęs 18 800 EUR už pristatytų automobilių transportavimą, nes byloje nėra įrodymų, jog ieškovas turėjo apmokėti sąskaitas už transportavimą pirmiau, nei atsakovas pristatyti automobilius (sąskaitose už transportavimą nėra nurodyti jų apmokėjimo terminai, nepateikta įrodymų apie šalių sutartą sąskaitų apmokėjimo terminą, atsakovas nėra pareikalavęs mokėti už transportavimą (CK 6.53 str. 2 d.)). Remdamasis šiomis išvadomis, teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti 55 156 EUR. Tuo tarpu reikalavimą priteisti 570 EUR nuostoliams atlyginti teismas atmetė tuo pagrindu, kad automobilių perdavimu ieškovui laikytinas jų perdavimas vežėjui ir todėl nuo to momento atsakovui perėjo daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika (CK 6.318 str. 2 d. 1 p., 6.320 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas UAB „CARGO TRANS BALTIJA“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkinta ieškinio dalis, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Apelianto nuomone, teismas neišsamiai ir vienpusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė neteisingą sprendimą. Tą sąlygojo netinkamas išankstinio apmokėjimo sąskaitų vertinimas – priešingai nei nurodė teismas, visos apelianto nurodytos sąskaitos buvo pateiktos kartu su atsiliepimu į ieškinį. Be to, teismas atsisakė priimti ir prijungti prie bylos ieškovo siūlytus 2009 m. birželio 5 d. sutarties pakeitimus, taip pat apklausti ieškovo atstovą. Apeliantas prašo šiuos dokumentus prijungti apeliacinės instancijos teisme, taip pat apklausti nurodomą liudytoją.
Apeliantas taip pat pakartoja, kad esminė šalių susitarimo sąlyga buvo perkamų automobilių kiekis, kuris tiesiogiai įtakojo šalių suderintą kiekvieno automobilio pardavimo kainą. Buvo susitarta, kad ieškovas iš anksto apmokės apeliantui už visus automobilius tam, kad užtikrintų savo įsipareigojimą juos įsigyti, o apeliantas galėtų garantuoti sutartą automobilių kainą. Ieškovui atsisakius dalies užsakyto automobilių kiekio arba neapmokėjus visų apelianto išrašytų sąskaitų, iš esmės pasikeitė ir šalių suderinta konkretaus automobilio modelio pardavimo kaina, ir todėl apeliantas negalėjo pristatyti ieškovo užsakytų automobilių už išankstinėse sąskaitose nurodytą kainą. Esant mažesniam perkamų automobilių kiekiui, jų padavėjai (gamintojai), iš kurių apeliantas turėjo įsigyti ieškovo pageidautus automobilius, nustatytą iš esmės didesnę jų kainą, o apeliantas patirtų nuostolių. Iš esmės dėl šių priežasčių apeliantas buvo priverstas stabdyti automobilių įsigijimą (CK 6.58, 6.207 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas „Auto kral GmbH“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, teismas iš esmės teisingai išsprendė ginčą. Ieškovo taip pat nurodo, kad apelianto prašomi priimti įrodymai neturėtų būti prijungti prie bylos, nes dalį jų atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, o apeliantas nepagrindė tokio sprendimo neteisėtumo, o kita įrodymų dalis yra pateikiama visiškai naujai, tačiau nenurodoma, kodėl tokia būtinybė atsirado tik dabar (CPK 314 str.). Atsiliepime taip pat pakartoti pirmosios instancijos teisme išdėstyti argumentai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinę bylą neperžengdama faktinio ir teisinio apeliacinio skundo pagrindo (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Civilinių bylų nagrinėjimas grindžiamas rungimosi principu, reiškiančiu, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindų (CPK 12 str.).
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą
Nagrinėjamas ginčas kilo tarp privačių juridinių asmenų iš jų tarpusavio komercinių santykių, todėl byla laikytina aiškiai dispozityvia. Be to, šalys viso teismo proceso metu buvo atstovaujamos advokatų, todėl pareiga rinkti ir teikti įrodymus, pagrindžiančius atitinkamus argumentus, teko būtent šalims, o ne teismui.
Kolegijos vertinimu, apelianto atsikirtimai, kad šalys susitarė dėl didesnio automobilio kiekio pirkimo, kas įtakojo automobilių kainą ir būtinumą už juos atsiskaityti iš anksto, galėtų būti pripažinti logiškais, tačiau jie nepagrįsti nei tiesioginiais, nei netiesioginiais įrodymais (CPK 178 str.).
Visų pirma šalys nebuvo sudariusios atskiro rašytinio susitarimo dėl automobilių pirkimo-pardavimo. Antra, kaip teisingai konstatuota skundžiamame sprendime teismui nebuvo pateiktos dvi iš apelianto nurodytų papildomų sąskaitų: sąskaitos Nr. 2009-05-11/1 ir Nr.2009-05-11/2. Nors aptariamos sąskaitos buvo pridėtos prie apeliacinio skundo (b. l. 155, 156), tačiau turintis pagrįsti jų išsiuntimą ieškovui siuntinio blankas (b. l. 158) to nepatvirtina, nes iš blanko nėra aišku, ar buvo siųstos būtent aptariamos sąskaitos. Įrodymų nėra ir apie likusių papildomų sąskaitų – sąskaitų Nr. 2009-04-06/3 ir Nr. 2009-04-06/4 – išsiuntimą ieškovui. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, visose šiose apelianto pateikiamose papildomose sąskaitose (b. l. 77, 81, 155, 156), priešingai nei ieškovo pateiktose iš apelianto gautose sąskaitose (b. l. 18-21), parduodamų automobilių kėbulų numeriai nėra nurodyti. Trečia, byloje nėra jokių įrodymų, kad iki ieškovo pareikalavimo pristatyti likusius automobilius pagal apmokėtas sąskaitas apeliantas būtų raginęs ieškovą apmokėti visas sąskaitas. Toks reikalavimas ir apelianto pozicija dėl savo prievolių vykdymo sustabdymo buvo išdėstyta tik reaguojant į ieškovo bandymą ne teismo tvarka išspręsti ginčą (b. l. 44-47, 99). Ketvirta, apeliantas, teigdamas, kad automobilius iš jų pardavėjų (gamintojų) galėjo įsigyti žemesnėmis kainomis tik dėl to, kad ieškovo pageidavimu būtų pirkęs didelį jų kiekį, nepateikė susitarimų su šiais automobilių pardavėjas ar kitą šią aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų, nors būtent tokie netiesioginiai įrodymai būtų leidę spręsti apie apelianto nurodomo šalių susitarimo egzistavimą.
Pirmosios instancijos teismo apeliantas prašė apklausti liudytoju ieškovo atstovą M. R. , taip pat prijungti šalių 2009 m. birželio 5-6 d. elektroninį susirašinėjimą (b. l. 131, 151, 152). Teismas konstatavo, kad tokie prašymai galėjo būti pateikti anksčiau, todėl juos atmetė. Teisėjų kolegija negali nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo veiksmais (CPK 266 str.). Kolegija taip pat pritaria tuo metu išsakytai ieškovo atstovės nuomonei, kad susirašinėjimas vyko tik po kilusio ginčo, todėl neaišku, kiek jis atspindi iki tol buvusį šalių susitarimą, o įgalinimą atstovauti ieškovą turi būtent jo atstovė. Nors apeliantas su skundu pakartotinai teikia prašymus apklausti liudytoją ir prijungti susirašinėjimą, nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, šie prašymai negali būti tenkinami ir pateiktas susirašinėjimas iš esmės nevertintinas (CPK 314 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovui priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teise, (b. l. 168-169) – 200 EUR – atlyginimas (CPK 98 str.).Valstybei iš apelianto priteistinas 4 809 Lt dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas apeliantui buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (b. l. 159).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui „Auto kral GmbH“ iš apelianto uždarosios akcinės bendrovės „CARGO TRANS BALTIJA“ 200 EUR (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Priteisti valstybei iš apelianto uždarosios akcinės bendrovės „CARGO TRANS BALTIJA“ 4 809 Lt (keturių tūkstančių aštuonių šimtų devynių litų) dydžio žyminio mokestį (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752), sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokas kodas 5660).