Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. A., A. A., D. M., T. A., V. A., V. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo M. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir suinteresuotų asmenų R. A., gim. (duomenys neskelbtini), V. A., gim. (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini), T. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (duomenys neskelbtini), V. A.. gim. (duomenys neskelbtini), motina T. M. M., gim. (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad T. M. M. vardu įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. gruodžio 30 pirkimo-pardavimo sutartį ir nebaigtą statyti sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. birželio 29 d. asmens prašymą. Po T. M. M. mirties paveldėjimo byla Jonavos rajono 4-ajame notarų biure neužvesta, dėl palikimo priėmimo joks įpėdinis nesikreipė. Notarė nurodė, kad T. M. M. paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Į Kauno miesto 13-ąjį notarų biurą dėl T. M. M. palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11–5.14 straipsniai). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-487/2010). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

CK 5.11 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

Pareiškime nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu duotus pareiškėjo atstovo paaiškinimus apie tai, kad pareiškėjas M. A. rūpinosi po jo motinos T. M. M. mirties likusiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkė nebaigtą statyti sodo pastatą, esantį tuo pačiu adresu, iš esmės patvirtina apklausto liudytojo – pareiškėjo sūnaus C. A. parodymai, kad jo tėvas M. A. prižiūrėjo savo motiną, dar iki jos mirties tvarkė žemės sklypą, jame statė sodo namelį ir po motinos mirties tėvas toliau rūpinasi žemės sklypu. Nesant kitų T. M. M. pirmos eilės įstatyminių įpėdinių prieštaravimų dėl palikimo priėmimo, pareiškėjo atstovo Elmaro Urbono paaiškinimai bei liudytojo C. A. parodymai, teismui leidžia spręsti, kad pareiškėjas M. A. po savo motinos T. M. M. mirties toliau prižiūrėjo ir faktiškai valdė likusį motinos turtą – žemės sklypą su nebaigtu statyti sodo pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir tokiais aktyviais veiksmais pareiškėjas, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teisės į palikimą atsiradimo dienos, aiškiai išreiškė valią įgyti teises į motinos T. M. M. palikimą ir tokiu būdu faktiškai jį priėmė.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjui, jis galės įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Byloje susidarė 80,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu suinteresuotiems asmenims (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos priteisiamos valstybei iš pareiškėjo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos T. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktinio valdymo būdu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80,86 Eur (aštuoniasdešimties eurų 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.