- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-111-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- „ERGO Insurance“ SE
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Moldas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Moldas“ dėl sandorio (draudimo sutarties) pripažinimo niekiniu ab initio ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2017 m. rugpjūčio 4 d. sudarytą įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-4614229 niekine nuo jos sudarymo; taikyti restituciją, įpareigojant ieškovą grąžinti atsakovei už draudimo sutartį Nr. 02-4614229 sumokėtą 55,50 Eur draudimo įmoką; priteisti ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. tarp atsakovės ir ieškovo buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-4614229, kuria atsakovas siekė apdrausti automobilio Fiat Panda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. Duomenys neskelbtini, valdytojo civilinę atsakomybę. Draudimo sutartyje buvo numatyti du draudimo įmokų mokėjimo terminai – 2017 m. rugpjūčio 4 d. (55,50 Eur) ir 2018 m. vasario 4 d. (54,60 Eur). Atsakovas sumokėjo tik pirmąją draudimo įmoką, todėl siekė įgyti 6 mėnesių (nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. vasario 3 d.) draudimo apsaugą. 2017 m. lapkričio 15 d. raštu ieškovas buvo informuotas apie tai, kad automobilis Fiat Panda 2017 m. lapkričio 3 d. Italijoje dalyvavo eismo įvykyje, iš kurio kyla šio automobilio valdytojo – I. G. civilinė atsakomybė. Atsakovas apie eismo įvykį ieškovui nepranešė, nors tokia pareiga jam yra numatyta pagal draudimo sutarties 3.2.4. p. Siekdamas išsiaiškinti su automobiliu Fiat Panda susijusius duomenis ieškovas kreipėsi į Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ Vilniaus filialą su prašymu pateikti informaciją apie automobilio savininkus ir techninės apžiūros galiojimo pabaigos datą. Ieškovas taip pat prašė informuoti, ar automobilis yra išregistruotas, jeigu taip – kokiu pagrindu. Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2016 m. birželio 10 d. automobilio Fiat Panda savininkas – valdytojas yra UAB „Loim invest”, o pats automobilis 2017 m. gegužės 10 d. išregistruotas automatiškai, negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą, t. y. ir draudimo sutarties sudarymo, ir eismo įvykio Italijoje metu automobilis Fiat Panda buvo išregistruotas iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro. Ieškovo manymu, visos išvardintos ir toliau nurodomos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti draudimo sutartį niekine ab initio ir taikyti restituciją.
3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2018 m. birželio 19 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.
5. Nurodė, kad ieškovas savo ieškinį grindžia iš esmės tuo, kad po draudimo sutarties sudarymo atsakovė nepranešė apie 2017 m. lapkričio 3 d. įvykusį eismo įvykį, apdraudusi automobilį jo neįregistravo nustatyta tvarka, neatliko techninės apžiūros; atsakovė nepagrįstai transporto priemonės savininku nurodė save, nors transporto priemonė „priklauso UAB „Loim Invest“.
6. Pažymėjo, jog ieškovas turėjo pareigą išsiaiškinti bei surinkti duomenis apie tai, kas yra automobilio „Fiat Panda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, apie tai, ar registruota ir kur registruota minėta transporto priemonė. Teismo vertinimu draudikas, sudarydamas draudimo sutartį su atsakove, nesiėmė pakankamai priemonių ir veiksmų, kad įsitikintų, ar pateikiami duomenys yra teisingi. Ieškovo nurodytos aplinkybės, galimi šalių sudarytos sutarties pažeidimai ir kitos aplinkybės galėtų būti pagrindu nagrinėti sutarties pažeidimo, vykdymo ir kitus su tuo susijusius klausimus, tačiau ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad sudarydama sutartį su ieškovu atsakovė būtų pažeidusi imperatyvias įstatymų nuostatas, sudarančias pagrindą pripažinti šalių sudarytą sutartį niekine nuo jos sudarymo momento.
7. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės, t. y. kad automobilis eismo įvykio metu buvo Italijoje, nepatvirtina, jog automobilio įprastinė buvimo vieta draudimo sutarties sudarymo metu buvo ne Lietuvoje. Pažymėjo, kad duomenų, jog automobilis draudimo sutarties sudarymo metu buvo registruotas kitoje valstybėje byloje, nėra pateikta, todėl nėra pagrindo pripažinti ginčijamą draudimo sutartį niekine ar prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo normoms.
8. Padarė išvadą, jog ieškovas neįvardijo nė vieno atsakovės – draudėjo – veiksmo, kuriuo jis būtų pažeidęs imperatyvias įstatymų nuostatas apdraudžiant automobilį FIAT PANDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl sprendė, kad pripažinti ginčo sutartį negaliojančia Lietuvos Respublikos CPK 1.80 straipsnio bei 1.92 straipsnio pagrindais nėra jokio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimą už akių ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Apeliantė pateikė teismui visus duomenis, kurie pagrindžia, kad automobilis Fiat Panda negalėjo dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2016 m. lapkričio mėnesio, kadangi nebuvo atlikta privalomoji šios transporto priemonės techninė apžiūra; automobilis Fiat Panda 2017 m. gegužės 10 d. VĮ „Regitra“ buvo išregistruotas iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro ir nuo tos pačios dienos automobilio Fiat Panda valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) negalioja. Automobilio Fiat Panda įprastinė buvimo vieta draudimo sutarties sudarymo metu buvo ne Lietuvos Respublikoje, o eismo įvykio metu buvo Italijoje.
9.2. 2017 m. rugpjūčio 4 d. atsakovės Lietuvos Respublikoje sudaryta draudimo sutartis, atsakovui neįregistravus automobilio Fiat Panda teisės aktų nustatyta tvarka, pripažintina niekine ab initio, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Papildomai pažymėtina, kad sudaręs draudimo sutartį atsakovas turėjo kreiptis į atsakingas Lietuvos Respublikos institucijas dėl automobilio Fiat Panda registravimo ir dėl jo privalomos techninės apžiūros atlikimo, tačiau šių veiksmų nesąžiningai neatliko.
9.3. Atsakovė, kaip draudimo sutarties šalis, netinkamai vykdė fiduciarines pareigas. Ji, apdraudusi automobilį Fiat Panda, nesiėmė jokių veiksmų, kad ši transporto priemonė būtų įregistruota Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka, bet perdavė jį valdyti užsienyje kitiems asmenims. Kyla pagrįstų abejonių ar atsakovė, nurodydama save kaip transporto priemonės savininkę, pateikė apeliantei teisingą informaciją, būtiną draudimo sutarčiai sudaryti. Viešai prienami duomenys suteikia pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovė gali būti sąmoningai įsteigta Lietuvos Respublikoje tam, kad vykdytų veiklą, kurios siekis – nesąžiningai išvengti kitose valstybėse taikomų didesnių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų ir, sudarius civilinės atsakomybės draudimo sutartis Lietuvos Respublikoje, transporto priemones realiai naudoti kitose valstybėse.
9.4. Teismas, darydamas išvadą, jog apeliantė turėjo pareigą išsiaiškinti bei surinkti duomenis apie tai, kas yra automobilio „Fiat Panda“ savininkas, apie tai, ar registruota, kur registruota minėta transporto priemonė, ir priimdamas skundžiamą sprendimą visiškai nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, formuojama civilinėse bylose dėl laidavimo draudimo ir lizinguojamų transporto priemonių draudimo. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ), atsižvelgiant į sutarties fiduciarinį pobūdį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę prieš sudarant sutartį šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę.
9.5. Teismas padarė nepagrįstą ir teisės normoms prieštaraujančią išvadą dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo byloje. Pažymėtina, kad ieškovė neturėjo pareigos nustatyti ir įrodyti automobilio Fiat Panda įprastinės buvimo ar registracijos vietos.
10. Atsiliepimas į ieškovo apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
13. Apelianto teigimu, skundžiamas sprendimas už akių buvo priimtas netinkamai taikant teismų praktiką dėl privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių aiškinimo, netinkamai taikant bylos išnagrinėjimui reikšmingas teisės aktų nuostatas, įskaitant įrodinėjimo naštos paskirstymą ginčo šalims ir netinkamai vertinant byloje esančius įrodymus.
14. Pagal CPK 285 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir tvarką, pirmosios dalies nuostatą, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
15. CPK 285 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių; vienas iš jų nurodytas šios dalies 4 punkte – kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo už akių pagrįstumą sudaro faktinės aplinkybės, kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą. Jeigu teismas turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimą už akių, tai jis atlieka byloje esančių įrodymų formalų vertinimą. Apimties požiūriu tai reiškia, kad formaliai teismas turi įvertinti faktinius duomenis, kurie pateikti ieškovo, ir faktinius duomenis, kurie gali būti pateikti kitų byloje dalyvaujančių asmenų. Priimdamas teismo sprendimą už akių teismas pagal tyrimo apimtį atlieka visų byloje esančių įrodymų vertinimą, bet neprivalo reikalauti daugiau duomenų. Jeigu teismas mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą, tai teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka neatvykus daliai ar daugumai dalyvaujančių byloje asmenų. Bylos nagrinėjimas įprastine tvarka reikštų bylos aplinkybių tyrimą iš esmės, o ne formaliai, apimties požiūriu tai reiškia, kad gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą iš esmės. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra išsamiai tiriamos, nes neapklausiami teismo akivaizdoje liudytojai, neskelbiami įrodymai. Teismas susipažįsta su įrodymų priemonių turiniu ir vertina, kad pasitvirtintų tai, ką asmuo teigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008).
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismui, priimančiam sprendimą už akių ir atmetančiam ieškovės reikalavimą pripažinti įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį niekine nuo jos sudarymo, nepakako atlikti vien tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą tam, kad byloje būtų priimtas teisingas sprendimas. Priimdamas sprendimą už akių ir atlikdamas formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą pirmosios instancijos teismas pagal įrodymų vertinimo taisykles jų visapusiškai neištyrė, į juos neįsigilino, neįžvelgė įrodymų prieštaringumo ir bylos aplinkybių neaiškumo.
18. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas savo ieškinį grindė iš esmės tuo, kad po draudimo sutarties sudarymo atsakovė nepranešė apie 2017 m. lapkričio 3 d. įvykusį eismo įvykį, apdraudusi automobilį jo neįregistravo nustatyta tvarka, neatliko techninės apžiūros. Taip pat teigė, kad transporto priemonės savininke save nepagrįstai nurodė atsakovė, kadangi transporto priemonė „Fiat Panda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „Loim Invest“. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį, jog eismo įvykio protokole automobilio savininku nurodytas M. K..
19. Pažymėtina, kad TPVSVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis numato, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas.
20. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenimis transporto priemonė „Fiat Panda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „Loim Invest“ (b. l. 47), įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-4614229 su ieškovu sudarė UAB „Moldas“ (b. l. 8-10), o eismo įvykio protokole automobilio savininkas nurodytas M. K. (b. l. 16-18). Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenys, nurodyti eismo įvykio, vykusio 2017 m. lapkričio 3 d. Italijoje, protokole kelia pagrįstų abejonių. Kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų, t. y. Jurdinių asmenų registro, UAB „Moldas“ registracijos adresas yra Rietavo sav., Giliogirio k., M. K. g. 18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybės, susijusios su transporto priemonės „Fiat Panda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininke, tirtinos nagrinėjant bylą iš esmės, leidžiant šalims teikti paaiškinimus.
21. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog ieškovas turėjo pareigą išsiaiškinti bei surinkti duomenis apie tai, kas yra automobilio „Fiat Panda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, apie tai, ar registruota, kur registruota minėta transporto priemonė, nepagrįstai vadovavosi sprendime už akių nurodyta kasacinio teismo praktika, o tai galėjo lemti nepagrįstą išvadą. Pirmosios instancijos teismo nurodyta kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2003; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2011; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2013;) formuojama civilinėse bylose dėl laidavimo draudimo ir lizinguojamų transporto priemonių draudimo. Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, todėl nagrinėjant šalių ginčą teismas turi vadovautis kasacinio teismo praktika, formuojama civilinėse bylose dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo.
22. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą – teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog draudžiant minėtą transporto priemonę jos įprastinė buvimo vieta buvo Italijoje. Apelianto teigimu, ieškovas turėjo įrodyti, jog automobilio Fiat Panda įprastinė buvimo vieta draudimo sutarties sudarymo metu buvo ne Lietuvos Respublikoje, o neįrodinėti, kokioje konkrečioje valstybėje yra automobilio įprastinė buvimo ar registracijos vieta.
23. Sutiktina su apeliantu, kad TPVSVCAPDĮ straipsnio 8 dalies 4 punktu nustatyta prezumpcija, jog įprastinė transporto priemonės buvimo vieta – teritorija tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, kai transporto priemonė, privalanti turėti valstybinį numerio ženklą, jo neturi, arba turimas valstybinis numerio ženklas yra ne šios transporto priemonės ar yra negaliojantis. Ieškovas pateikė įrodymus, kad transporto priemonė „Fiat Panda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 3 d. dalyvavo eismo įvykyje Italijoje, taip pat pateikė VĮ „Regitra“ išrašą, patvirtinantį, kad 2017 m. gegužės 10 d. minėta transporto priemonė išregistruota automatiškai, negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą (b. l. 24, 25). Kaip teisingai nurodo apeliantas, pareiga paneigti TPVSVCAPDĮ straipsnio 8 dalies 4 punktu nustatytą prezumpciją bei pateiktus įrodymus kyla atsakovei.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nagrinėjamu atveju atsakovė byloje buvo pasyvi, tačiau pirmosios instancijos teismas, esant procesinėms prielaidoms, taikydamas sprendimo už akių institutą, nepašalino kilusių abejonių. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, procesiniai dokumentai atsakovės vadovui nebuvo siunčiami, t. y. šioje byloje faktiškai procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teisme kilus abejonių dėl ieškovo pateiktų įrodymų pakankamumo nebuvo tinkamai nustatytos esminės bylos aplinkybės ir taip užtikrintas teisingas šalių ginčo išnagrinėjimas (CPK 158–160, 179, 228, 230 straipsniai). Teismas privalėjo imtis visų galimų priemonių, kad byla būtų išspręsta teisingai, o ne sprendimu už akių ieškinio reikalavimus atmesti, nesuteikus galimybės ieškovui pateikti papildomus įrodymus, taip pat neišnaudojus visų priemonių įteikti procesinius dokumentus atsakovei.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai, kurių formalus vertinimas teismo atliktas, nedavė pakankamo pagrindo sprendimui už akių priimti,
26. Vadovaujantis aptartų aplinkybių visuma bei nurodytu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
27. Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nusprendus priimti sprendimą už akių liko visapusiškai neįvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, taip pat nesurinkti visi reikalingi įrodymai bei tinkamai neatliktas jų tyrimas, todėl nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti priimtas nepagrįstas sprendimas (CPK 177, 183 straipsniai). Todėl skundžiamas sprendimą už akių naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
29. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai turės jas paskirstyti (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimą už akių panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.