- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- 1-3555-667/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41414-18-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- R. G.
- Nukentėjusysis
- D. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2016 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) - galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme; 2) 2017 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - galutine 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį išdirbti 40 valandų; 3) 2017 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį - galutine 1 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams; 4) 2018 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 3, 5, 6 punktus, 3 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis privalo atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. G. 2018 m. rugpjūčio 27 dieną, apie 15 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia mojuodamas kūju, žodžiu grasino savo broliui D. G., kad jį užmuš, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. jis buvo neblaivus, kartu su broliu D. G. gėrė stiprų alų. Jis yra teismo įpareigotas negerti, bet vis išgeria. Begeriant alų tarp jų su broliu kilo konfliktas. Verandoje buvo padėtas kūjis. Jis netrenkė, negrasino juo, tik skėstelėjo ir pamojavo kūju. Galėjo būti, kad grasino broliui, viską prisimena, bet nebuvo taip, kad būtų užsimoję kūju. Kai jis priėjo prie D. G., mama jį traukė į šoną ir jis sujudino šaldytuvą, dėl ko nukrito „samovaro“ dangtis ir stuktelėjo D. G. į galvą. Vėliau ėjo parūkyti ir kai brolis kažką jam pasakė, jis paėmė kūjį. Galėjo sakyti jam „Duosiu tau!“. D. G. įžeidė jį žodžiais, kabinėjosi, nors ir pasakė jam „Duosiu tau!“, bet tikrai neužmuštų brolio. Daiktų nedaužė, mamos nekoliojo, nežino, kodėl brolis sako kitaip. Anksčiau brolis teigė, kad jis pastūmė mamą, o jis jos niekuomet nestūmė. Jis lankė smurto valdymo kursus, agresijos nebėra, bet pasitaiko tokių, kai jį provokuoja, bet brolio užmušti tikslo tikrai neturėjo. Kūju užsimojęs nebuvo. Brolis yra stambesnis, jis už brolį aukštesnis. Jis anksčiau brolio sumušęs nebuvo.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjas perskaitė kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 54–55).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini)kaime, kartu su motina R. K. ir patėviu A. K.. Paskutinį mėnesį kartu su jais gyvena ir jo brolis D. G., dėl kokių priežasčių jis gyvena su jais nežino. 2018-08-27 dieną, apie 13 val. buvo savo namuose, su broliu vartojo alkoholį, iš viso išgėrė keturis ar penkis vieno litro talpos 7,5 promilės stiprumo alaus. Apie 15 val. tarp jų su D. kilo konfliktas, dėl kokios priežasties kilo konfliktas neprisimena, dėl kažko susiginčijo. Prisimena, kad kai susiginčijo atėjo jo mama ir pradėjo kištis į konfliktą, pradėjo rėkti ant jo. Tada pastūmė rankomis D., gali būti, kad tuo pat metu kažkaip netyčia galėjo pastumti ir motiną, to tiksliai neprisimena, tačiau mamos tyčia tikrai nestūmė. Nuo to susistumdymo kažkaip sujudėjo šaldytuvas ir nuo šaldytuvo viršaus nukrito didelio senovinio virdulio „samovaro“ dangtis, kuris nukrito tiesiai D. ant galvos ir ją praskėlė. Po to, jis išėjo į lauką parūkyti ir eidamas per verandą pamatė, kad ten padėtas kūjis. Paėmė tą kūjį norėdamas padėti atgal į vietą, bet tuo pat metu D. vėl pradėjo jį užgaulioti ir kolioti, todėl atsisuko į jį su kūju rankoje ir pasakė kažką, kas galėjo būti panašu į grasinimą, tiksliai nepamena, bet gali būti kažkas panašaus į „užsičiaupk arba kaip duosiu“ ar „kaip mausiu tau“, gali būti, kad pasakė ir „užmušiu“, tų žodžių tiksliai neprisimena. Kūju tikrai nebuvo užsimojęs, laikė jį rankoje nuleistą ir iš tikrųjų nežadėjo D. trenkti su tuo kūju, tik taip sutapo aplinkybės, kad jis jį sunervino būtent tada, kai laikė rankoje kūjį. Po to nunešė ir padėjo tą kūjį į tvartą. Vėliau lauke rūkė ir pamatė kaip į kiemą atvažiavo policija ir jį sulaikė. Prieš tai, būdamas lauke, tikrai nemetė į D. jokio kibiro. Dėl grasinimo sutinka, kad negerai pasielgė, bet nemano, kad šitą situaciją galima laikyti realiu grasinimu nužudyti, nes neturėjo tokio tikslo, neketino to kūjo panaudoti (b. l. 54–55).
Kaltinamasis R. G. parodė, kad sutinka su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, brolis pats ėmė jį stumdyti, o jis gynėsi, tuo metu abu buvo išgėrę, supranta, kad taip elgtis nereikia. Jam nuo pirmadienio prasideda gydymas nuo alkoholizmo. Savo poelgį vertina negerai, suklydo nepasakęs teismui, kad jį brolis puola ir skriaudžia, o jis ir išgėręs stengiasi išvengti tokių situacijų. Dėl nusikaltimų kaltas alkoholis. Visų teismo įpareigojimų laikosi, apart to, kad dar išgerdavo. Dėl jo daromų nusikaltimų kaltas alkoholis, dabar jo nevartoja, gydosi. Atsiprašė brolio, tarp jų pykčio nėra. Išvadas dėl savo elgesio padarė, prašo neskirti atlikti realios laisvės atėmimo bausmės .
Nukentėjusysis D. G. parodė, kad jis yra kaltinamojo brolis. Tyrėja apklausoje ne visiškai teisingai užrašė jo parodymus ir gal per anksti padarė išvadas. Protokole parašyta, kad brolis su kūju užsimojo, bet jis ne užsimojo, o tik paėmė ir mosikavo juo. Jam nebuvo minties, kad jį galėjo užmušti. Žino, kad yra įspėtas sakyti tiesą. 2018 m. rugpjūčio 27 d. jis buvo šiek tiek išgėręs. Brolis irgi buvo išgėręs. Kai brolis pakėlė kūjį, nepamena, ar sakė, kad jį užmuš, lyg tai nebuvo realių grasinimų apie tai, kad jam ką nors padarys. Jam buvo šokas, dėl to ir iškvietė policiją. Tai buvo jo paskubėtas žingsnis. Pamanė, kad gal brolis trenks, nes išgėręs buvo.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė nukentėjusiojo D. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu b. l. 31–32.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini)gatvėje, kartu su savo sutuoktine ir jų vaiku. (duomenys neskelbtini) gyvena jo motina R. K., jos sutuoktinis A. K. ir brolis R. G.. Mano, kad jo brolis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, nes mama ne kartą yra sakiusi, jog kai brolis išgeria, namuose kyla problemos. Jis kažkur prieš mėnesį laiko atsikraustė laikinai pagyventi į mamos namus, kad padėtų tėvams tvarkytis ūkyje. Tą mėnesį santykiai su broliu buvo normalūs, kai pamatydavo, kad šis išgėręs, stengdavosi su pastaruoju nesikalbėti, kad nekiltų problemų. 2018 m. rugpjūčio 27 d., apie 15 valandą jis buvo namuose, o brolis grįžo į namus būdamas akivaizdžiai neblaivus. Brolis parsinešė du vieno litro talpos butelius alaus ir prie jo prisikabino prašydamas, kad su juo tą alų išgertų. Jis nenorėjo, bet mama jo paprašė, kad jis išgertų su šiuo, tam kad brolis nusiramintų ir pačiam broliui tektų išgerti mažiau alkoholio. Išgėrė vieną stiklinę, brolis tuo tarpu išgėrė visą butelį. Paskui atidarė antrą butelį, jis išgėrė stiklinę alaus, brolis baigė antrą butelį. Tada mama pradėjo broliui aiškinti, kad šis negertų, susitvarkytų gyvenimą. R. supyko, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, visaip išvadino mamą, ėmė daužyti daiktus, trankyti šaldytuvo duris, matėsi, kad nebekontroliuoja savęs. Mama pradėjo prašyti R. kad tas eitų atsigulti, bet šis pradėjo dar labiau ant mamos šaukti. Tada jis atsistojo į tarpą tarp mamos ir brolio bei pasakė R. apsiraminti. Po to R. tyčia abiem rankomis sugriebė jį už marškinėlių ir nustūmė į šoną. Jam tuo metu nieko nenutiko, fizinio skausmo nejautė, sužalojimų nepatyrė. Tada mama pradėjo priekaištauti broliui dėl to, kad šis stumdosi, tada R. abiem rankomis pastūmė mamą, mama neišlaikė pusiausvyros ir parkrito ant minkšto „pufo“, kuris stovėjo prie šaldytuvo. Tuomet jis pribėgo prie mamos pažiūrėti ar viskas gerai ir tuo pat metu nuo šaldytuvo viršaus jam ant galvos nukrito didelis metalinis senovinis virdulys, vadinamas „samovaras“, ir praskėlė viršugalvį. „Samovaras“ nukrito, kadangi kai mama nukrito ant „pufo“, tai sujudėjo šaldytuvas, R. dėl to sužalojimo nėra kaltas. Jis paklausė mamos kaip ši jaučiasi, mama atsakė, kad neužsigavo ir nieko neskauda, bet matė, kad mama atrodė išsigandusi. Tada jis pasakė R., kad iškvies policiją. R. pradėjo rėkti „tik pabandyk, aš jus iškart užmušiu“, ar kažką panašaus. Po to mama išėjo į kiemą, o R. nuėjo į sandėliuką, iš ten pasiėmė kūjį, atsinešė į kambarį prie jo, užsimojo tuo kūjų ir sakė „aš užmušiu tave“. Tada jis rimtai išsigando, nes suprato kad R. visiškai nebesiorientuoja aplinkoje ir nekontroliuoja savęs, nežinia kas gali nutikti. Po to jis išbėgo į lauką kviesti policijos. Kai jau buvo lauke ir ruošėsi skambinti pareigūnams, išgirdo kaip R. metė kūjį į duris. Kai paskambino pareigūnams, pasakė mamai, kad iškvietė policiją. Tai išgirdęs R. išbėgo į lauką ir vėl pradėjo šaukti ant jo, vadinti necenzūriniais žodžiais. Tuo metu lauke ant suoliuko buvo plastikinis tuščias apie 5 litrų talpos kibiras. R. griebė tą kibirą ir jį metė į jį. Kibiras pataikė jam į galvą. Pajuto fizinį skausmą, tačiau skausmas buvo momentinis, truko labai trumpai, kadangi kibiras buvo lengvas ir tuščias. Po to atvyko policija. Dėl fizinio smurto neturi broliui jokių pretenzijų, tačiau mano, kad R. išsakyti grasinimai užmušti buvo realūs, nes tuo metu kai grasino, R. buvo užsimojęs kūju, be to, matė, kad dėl girtumo sukeltos būsenos savęs visiškai nekontroliavo, buvo labai agresyvus, jis išsigando dėl sveikatos ir gyvybės. Be to, R. yra teistas ankščiau už smurtą prieš jį ir jų patėvį (b. l. 31–32).
Nukentėjusysis D. G. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo apklausos metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau, tuo metu sakė tiesą, bet jam buvo šokas, o tyrėja tarsi darė spaudimą. Tyrėja klausė, ar brolis užsimojo kūju, o jis sakė, kad neužsimojo. Būdavo, kad kartais R. išgerdavo ir jis tada stengdavosi su juo nekalbėti. Kai mama R. pasakė, kad tvarkytųsi savo gyvenimą, R. supyko ir pradėjo trankyti šaldytuvo duris. Mama prašė R. eiti atsigulti, bet R. supyko. Jis irgi sakė R. apsiraminti. R. jį šiek tiek pastūmė, kad jis atstotų ir netrukdytų jiems aiškintis. Mama parkrito ant sofos. Ant jo nukrito „samovaro“ dangtis, o „samovaras“ nukrito nuo to, kai mama, krisdama ant „pufo“ stipriai atsitrenkė į šaldytuvą. Matėsi, kad mama buvo išsigandusi. R. nesakė, kad užmuš, gal tyrėja ne taip suformulavo ar ne taip suprato. Kūjis būdavo sandėliuke, bet tėvas kažką dirbo ir pastatė jį prieangyje. R. kūjį atsinešė iš prieangio, kūju jis neužsimojo, tik laikė rankose. R. sakė kažką tokio, kad trenks jam, bet nesakė, kad užmuš. Tuo metu jis išsigando, nes R. buvo stipriai išgėręs. Po to išbėgo kviesti policiją, bet išgirdo, kad R. metė kūjį į duris. Jis to nematė, jam mama sakė. R. „koliojosi“, vadino jį įvairiais keiksmažodžiais. R., kai būdavo išgėręs, dažnai pasikeikdavo. Buvo taip, kad R. metė kibirą jam į galvą, bet nieko nejuto, nes kibiras buvo tuščias. Sveikatos sužalojimų nepatyrė. Matė, kad R. dėl alkoholio vartojimo nevaldo savęs. Jis bijojo dėl savo sveikatos, bet ne dėl gyvybės. Žinojo, kad R. buvo teistas, jis buvo sumušęs patėvį. Civilinio ieškinio nereiškia. Apie tai, kad R. buvo nuteistas už sugyventinės mušimą, nežinojo. Dabar R. kardinaliai pasikeitęs, nevartoja alkoholio, nekonfliktuoja su tėvais. Jis, D. G., kartais pavartoja alkoholį, bet tik tada, kai nėra brolio. R. dabar vartoja vaistus, vaikšto pas psichologą, lanko paskirtas programas. Atvykę pareigūnai jo nelabai ko klausė, tik sakė, kad R. jiems jau pažįstamas. Kai atvažiavo pas tyrėją, matė ją pirmą kartą, nemano, kad tyrėja turėjo pagrindo jį apkalbėti. Prašo jam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nes jis visai nebegeria, lanko kursus, gydosi ir todėl nekonfliktuoja su artimaisiais.
Teisėjus perskaičius policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus b. l. 12–14, 36, nukentėjusysis D. G. parodė, kad jo patėvis A. K. visada guli kambaryje, ne visada būna adekvatus, jau virš 10 metų patėvis vaistus vartoja, kartais daug ko nesupranta. Galėjo būti, kad patėvis kokį triukšmą išgirdo ir prisigalvojo ko nors. Kai jis skambino policijai, nesakė žodžio „gelbėkit“. Iškvietė policiją tam, kad nekiltų dar didesnis konfliktas.
2018 m. rugpjūčio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad policiją kvietė D. G., kuris paaiškino, kad jo brolis neblaivus ir agresyvus, sumušė pranešėją ir jų motiną, grasino kūju. R. G. nustatytas 2,34 promilės girtumas (b. l. 12–15).
2018 m. rugpjūčio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–23).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. G. grasinus nužudyti D. G., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, pasitvirtino, nes R. G. būdamas agresyviai ir mosikuodamas kūju grasino broliui D. G., sakė užmuš.
Kaltinamasis R. G. savo kaltę pripažino iš dalies, pripažįsta, kad su broliu D. G. vartojant alkoholį kilo konfliktas. Pripažįsta, kad rankose turėjo kūjį, bet juo broliui negrasino, užsimojęs nebuvo, tik mosikavo, skėstelėjo. Pripažįsta, kad galėjo pasakyti broliui „Duosiu tau!“, bet tikslo nužudyti brolį neturėjo. Mano, kad jo elgesys buvo įtakotas alkoholio, tačiau paskutiniu metu nebegeria, gydosi. Teismas vertindamas nukentėjusiojo parodymus konstatuoja, kad nukentėjusysis, duodamas parodymus teisme, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu nebenurodo, kad brolis grasindamas užsimojo kūju. Teigia, kad jis tik laikė kūjį, mojavo juo, bet iškėlęs jo į viršų ir užsimojęs nebuvo, nesakė, kad užmuš, sakė, kad trenks. Nurodo, kad išbėgo kviesti policijos, kas rodo jo išsigandimą. Tačiau teigia, kad į policiją skambino tik dėl to, kad buvo šoke ir nenorėjo, kad kiltų dar didesnis konfliktas. Akivaizdu, kad duodamas parodymus teisme nukentėjusysis siekia sušvelninti kaltinamojo - savo brolio atsakomybę, nurodymas kitokias įvykio aplinkybes. Teismas vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duotais parodymais, kuriuos laiko teisingais. Be to, pats nukentėjusysis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 12–15) nurodyta, kad gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusiojo D. G. dėl jo psichinės būklės apklausti nebuvo galimybės. 2018 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 36) užfiksuota, kad telefonu bendraujant su kaltinamojo patėviu šis nurodė, kad konflikto nematė. Po konflikto matė, kad kraujuoja D. G. galva ir šis pasakojo, kad apsistumdė su broliu Remigijumi, kuris po to dar ir grasino, kad jį užmuš.
Ši ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis R. G. tyčia mojuodamas rankose turimu sunkiu kūju, o ne užsimojęs juo, kas šalintina iš kaltinimo, savo veiksmais ir žodžiais grasino D. G. ir buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumą patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis žino apie ankstesnį brolio teistumą dėl patėvio sumušimo, kas rodo agresyvų jo būdą. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, jis kaltas ir baustinas
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1dalies 9 punktas).
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis anksčiau 4 kartus teistas už smurtą artimoje aplinkoje, vieną kartą taip pat ir žmogaus terorizavimą (b. l. 77–95), baustas administracine tvarka (b. l. 96–102), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 64), Respublikiniame priklausomybės centre lankosi pagal probacijos skyriaus nukreipimą profilaktiniams patikrinimui dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo (b. l. 6065 pagal 2018 m. rugsėjo 6 d. specialisto išvadą R. G. atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 68), užsiima individualia veikla (b. l. 74).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei į kaltinamajam skirtina BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Kadangi tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, nurodo, kad po šio nusikaltimo R. G. išvadas padarė, visai nebegeria alkoholio, gydosi nuo alkoholizmo, jam padeda lankomos smurtinį elgesį keičiančios programos, kas rodo jo norą ir tikslus pasitaisyti, darytina išvada, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tai yra BK 75 straipsnio tvarka bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai: tęsti gydytis priklausomybės ligas, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 5 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6, 10 punktai).
R. G. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.
Kaltinamasis R. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d., 15.19 val. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d., 14 val. (b. l. 41–42, 45), tai yra vieną parą, todėl bausmės vykdymo atveju šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 6, 10 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
-nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu, ir skirti galutinę bausmę 2 (du) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 6, 10 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
- per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbųtęsti gydytis priklausomybės ligas,
-nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti pagal 2018 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį R. G. atliktą bausmės dalį ir laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d., 15.19 val. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d., 14 val., tai yra vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.